Milo iš Krotono buvo VI a. pr. m. e. graikų imtynininkas, kilęs iš Krotono miesto pietų Italijoje. Jis išgarsėjo kaip vienas galingiausių savo laikų atletų ir daug kartų laimėjo svarbiausiose senovės Graikijos sporto šventėse – Olimpinėse ir kituose panheleniniuose renginiuose. Be sportinių pasiekimų, Milo taip pat dalyvavo savo miesto politiniame ir kariniame gyvenime: jam priskiriamas vaidmuo atvedant Krotono gyventojus į karinę pergalę prieš kaimyninį Sybario miestą 510 m. pr. m. e.

Apie Milo gyvavimą ir veiklą susikaupė tiek istorinių, tiek legendinių pasakojimų, todėl ne visada įmanoma atskirti faktus nuo padavimų. Sakoma, kad Milo buvo Pitagoro draugas: viename pasakojime imtynininkas išgelbėjo filosofo gyvybę, kai ant jo ketino užgriūti stogas, kituose – esama teiginių, kad Milo galėjo vesti Pitagoro dukterį.

Milo tapo daugelio jėgos ir ištvermės stebuklų herojumi. Populiariausias pasakojimas apie jo treniruotes sako, kad jis pradėjo kelti veršelį kiekvieną dieną – taip gyvūnas augo kartu su juo, kol tapo buliu; tokiu būdu Milo lėtai didino krūvį ir ugdė savo jėgą. Kiti pasakojimai mini, kad jis ant pečių nešė jautį, o pūtęs skruostų venas sugebėjo praskleisti juostą ant kaktos ar atlikti kitus įspūdingus jėgos veiksmus. Šie vaizdiniai padėjo jo vardui tapti simboliu fiziškai nepaprastos galios.

Milo mirties aplinkybės apipintos legendomis ir nėra tiksliai žinomos. Populiariausia versija pasakoja, kad jis bandė perpjauti medį per pusę, tačiau rankos įstrigo tarpuose; tuomet jį aptiko, nužudė ir suėdė vilkų gauja. Kitaip tariant, jo pražūtis dažniausiai pateikiama kaip tragiška ir simbolinė – net didžiausias jėgos žmogus gali būti pažeidžiamas.

Milo vardas išliko kultūroje ir mene: jis tapo daugelio dailininkų bei skulptorių, tokių kaip Pierre'as Puget ir Étienne'as-Maurice'as Falconet, kūrinių tematika. Literatūroje apie jį rašė Rabelais veikaluose "Gargantiua ir Pantagriuelis", o Šekspyras - "Troilas ir Kresida". Milo istorija ir legendos apie jo jėgą ir drąsą tapo pavyzdžiu vėlesnėms kartoms, o jo vardas visuomenėje ilgai simbolizavo fizinę tobulumą ir heroišką stiprybę.