Dzeuso šventykla Olimpijoje
Dzeuso šventykla - dorėninė šventykla Olimpijos šventykloje Graikijoje. Olimpija buvo senovės olimpinių žaidynių vieta. Šventykla yra griuvėsiai. Ji buvo skirta Dzeusui, pagrindiniam senovės graikų dievui. Ši šventykla buvo svarbiausias ir įspūdingiausias statinys Olimpijoje.
Šventykla pastatyta 470-456 m. pr. m. e. Pagrindinė naudota medžiaga buvo vietinis kalkakmenis. Stogo čerpės, girliandos ir skulptūros buvo pagamintos iš marmuro. Šventyklos matmenys - 64,12 m x 27,66 m. Ji buvo 20,25 m aukščio. Šventykla turėjo šešias kolonas galuose ir trylika kolonų išilgai abiejų šonų. Kiekvienos kolonos aukštis buvo 10,45 metro.
Rytiniame gale esanti rampa vedė į prodomus. Dešinėje stovėjo stalas su olimpiniais vainikais. Paskutinę dieną šioje vietoje vyko nugalėtojų vainikavimas.
Rytinio frontono skulptūrose vaizduojama Pelopso ir Hipodamėjos istorija. Šioje istorijoje pasakojama apie pirmąsias vežimų lenktynes. Vakarinio frontono skulptūrose pavaizduota kentaurų ir lapitų istorija. Ši istorija pasakoja apie barbarybės ir civilizacijos varžybas. Virš priekinio frontono buvo šeši metopai, o virš galinio - šeši. Jie vaizdavo Heraklio darbus.
Šventykloje kadaise stovėjo Fidijo Dzeuso statula - vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų. Statulos likimas nežinomas. Ji galėjo būti nugabenta į Konstantinopolį, kur tikriausiai buvo sunaikinta per 475 m. gaisrą. Arba ji galėjo būti sunaikinta per 426 m. po Kr. kilusį gaisrą Olimpijoje. 1954 m. Olimpijoje buvo aptikta Fidijo dirbtuvė.
Statulų pagrindai dengia teritoriją aplink šventyklą. Šiose bazėse stovėjo dievų, didvyrių ir olimpinių žaidynių nugalėtojų statulos. Jas dedikavo pavieniai asmenys ir miestai. Šventoji alyva, iš kurios buvo pinami olimpiniai vainikai, stovėjo vakarinėje šventyklos pusėje. Imperatorius Teodosijus II 426 m. įsakė šventyklą sudeginti iki pamatų. Žemės drebėjimai ją sugriovė 522 m. ir 551 m.
Dzeuso šventyklos griuvėsiai
Skaitymo sąrašas
- Miller, Stephen G (2004), Ancient Greek Athletics, New Haven: Yale University Press, p. 90-91.
- Photinos, Spiros (1982), Olympia, Olympic Publications, Athens: Pan. & Theo. Agridiotis, p. 37
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Dzeuso šventykla?
A: Dzeuso šventykla - tai dorėninė šventykla, esanti šventykloje Olimpijoje, Graikijoje. Ji buvo skirta Dzeusui, pagrindiniam senovės graikų dievui, ir buvo svarbus bei įspūdingas statinys Olimpijoje.
K: Kada ji buvo pastatyta?
A: Dzeuso šventykla pastatyta 470-456 m. pr. m. e. prieš Kristų.
K: Kokios medžiagos buvo naudojamos jos statybai?
A: Pagrindinė šventyklos statybai naudota vietinė kalkakmenio medžiaga, o stogo čerpės, girliandos ir skulptūros buvo pagamintos iš marmuro.
K: Kokio dydžio ji buvo?
A: Dzeuso šventyklos matmenys buvo 64,12 m x 27,66 m, aukštis - 20,25 m, kiekviename gale stovėjo po šešias kolonas, o išilgai abiejų pusių - trylika kolonų, kurių kiekviena buvo 10,45 m aukščio.
K: Kokios istorijos buvo vaizduojamos jo skulptūrose?
A: Rytinio frontono skulptūros vaizdavo Pelopso ir Hipodamėjos istoriją apie pirmąsias vežimų lenktynes, o vakarinio frontono skulptūros vaizdavo kentaurų ir lapitų istoriją, simbolizuojančią barbariškumą ir civilizaciją.
Klausimas: Kas nutiko Fidijo Dzeuso statulai, kadaise stovėjusiai šios šventyklos viduje?
A: Dzeuso statulos likimas nežinomas, bet ji galėjo būti nugabenta į Konstantinopolį, kur greičiausiai buvo sunaikinta 475 m. po Kr. arba sunaikinta 426 m. po Kr., kai imperatorius Teodosijus II įsakė šią šventyklą sudeginti iki pat žemės paviršiaus dėl žemės drebėjimų, kurie ją sunaikino atitinkamai 522 m. po Kr. ir 551 m. po Kr.
