Dzeuso šventykla Olimpijoje — istorija ir architektūra
Dzeuso šventykla Olimpijoje — senovės dorėninė šedevras: istorija, architektūra, Fidijo statula ir griuvėsiai. Atrask Olimpijos legendą ir jos įspūdingą palikimą.
Dzeuso šventykla - dorėninė šventykla Olimpijos šventykloje Graikijoje. Olimpija buvo senovės olimpinių žaidynių vieta. Šventykla yra griuvėsiai. Ji buvo skirta Dzeusui, pagrindiniam senovės graikų dievui. Ši šventykla buvo svarbiausias ir įspūdingiausias statinys Olimpijoje, centrinė šventyklos teritorijos — Altio — dalis.
Istorija ir paskirtis
Šventykla pastatyta apie 470–456 m. pr. m. e. — statybos laikotarpis sutampa su atgimstančiu klestėjimu po perėjimo nuo arkaikinių formų prie gryno klasikinio dorės stiliaus. Tradiciškai statybos autoriumi ar organizatoriumi laikomas Libonas iš Elio. Šventykla tarnavo ne tik kaip dievo garbinimo vieta: ją supo sakralinė erdvė su aukomis, dedikacijomis ir garažais – vieta, kur buvo iškilmingai švenčiamos olimpinės ir kitos religinės ceremonijos.
Architektūra ir medžiagos
Pagrindinė naudota medžiaga buvo vietinis kalkakmenis. Stogo čerpės, girliandos ir skulptūros buvo pagamintos iš marmuro, o kai kurios dekoracijos papildomai buvo dažytos ir apkalamos auksu ar kitomis metalinėmis detalėmis. Šventyklos matmenys — 64,12 m x 27,66 m, aukštis apie 20,25 m. Ji turėjo šešias kolonas galuose (hexastilas) ir trylika kolonų išilgai abiejų šonų — išorinę kolonadą (peripterą). Kiekvienos kolonos aukštis buvo apie 10,45 m. Viduje buvo pagrindinė šventovė (naos), kurioje stovis kultinė statula.
Struktūriškai tai buvo grynai dorėninė šventykla: masyvios, proporcingos kolonos, entasis (šiek tiek išsipūtimas kolonos kumščio vietoje) ir typiškas dorėnų architektūrinis dekoro išdėstymas – frontonai, metopos ir triglifai.
Skulptūrinis apipavidalinimas
Rytinio frontono skulptūrose vaizduojama Pelopso ir Hipodamėjos istorija, kurioje pasakojama apie pirmąsias vežimų lenktynes. Vakarinio frontono skulptūrose pavaizduota kentaurų ir lapitų kova — tradicinis motyvas, simbolizuojantis barbarų ir civilizacijos susidūrimą. Virš priekinio frontono buvo šeši metopai, o virš galinio — taip pat šeši; jie vaizdavo Heraklio darbus ir kitas herojines scenas. Daugelis šių skulptūrinių fragmentų buvo rasti ir dabar saugomi muziejuose.
Šventykloje kadaise stovėjo Fidijo Dzeuso statula — chryselefantinė (auksu ir dramblio kaulu dengta) monumentalioji statula, kuri istorijoje minima kaip vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų. Statulos likimas nėra tiksliai žinomas: ji galėjo būti nugabenta į Konstantinopolį, kur, kaip teigiama kai kuriuose šaltiniuose, galėjo žūti per 475 m. kilusį gaisrą. Taip pat yra hipotezių, kad ji galėjo būti sunaikinta dar anksčiau arba iki galo sunaikinta Olimpijos gaisruose ar kitų katastrofų metu. 1954 m. Olimpijoje aptikta Fidijo dirbtuvė, kuri patvirtina šio meistro ryšį su vietove ir suteikia svarbios informacijos apie statulos gamybos technologiją.
Religinės apeigos, dedikacijos ir aplinka
Šventykla ir jos aplinka buvo prikimšti dedikacijų: statulų pjedestalai dengė teritoriją aplink šventyklą. Šiose bazėse stovėjo dievų, didvyrių ir olimpininių žaidynių nugalėtojų statulos — jas dedikavo pavieniai asmenys, miestai arba įtakingi rėmėjai. Šventoji alyva, iš kurios buvo pinti olimpiniai vainikai, stovėjo vakarinėje šventyklos pusėje ir buvo laikoma itin svarbiu sakraliniu objektu.
Nykimas, tyrinėjimai ir paveldas
Imperatoriškieji įsakymai ir krikščionybės plitimas vėlyvojo antikinio laikotarpio metu smarkiai paveikė pagoniškas šventoves. Dalis istorinių šaltinių bei archeologinių duomenų rodo, kad nuo IV–V a. šventykla buvo apleista; kai kurie teigia, kad imperatorius Theodosius II (arba platesni imperatoriškieji draudimai) 426 m. prisidėjo prie pagoniškų apeigų nutraukimo ir šventyklos sunaikinimo. Vėlesni žemės drebėjimai (pvz., 522 ir 551 m.) prisidėjo prie griuvimo ir didesnio statinio sugriovimo. Daug originalių dekoracijų fragmentų vėliau išplito po Europos muziejus arba buvo prarasti.
Modernūs archeologiniai tyrinėjimai Olimpijoje prasidėjo XIX a. pabaigoje ir buvo tęsiami įvairių mokslininkų. Didelės reikšmės kasinėjimus vykdė Vokietijos archeologai, o rasti fragmentai ir skulptūros padėjo atkurti šventyklos vaizdą. Dalis skulptūrų, metopų ir kitų fragmentų saugoma Olimpos archeologijos muziejuje. 1954 m. aptikta Fidijo dirbtuvė suteikė papildomų įrodymų apie dirbtuvių vietą ir gamybos ypatybes.
Šiuolaikinė reikšmė ir apsauga
Šventyklos griuvėsiai šiandien yra svarbi pasaulinio kultūros paveldo dalis — Olimpa (Altis) yra UNESCO pasaulio paveldo objektas. Lankytojai gali apžiūrėti išlikusias kolonų liekanas, pjedestalus ir kitus akmeninius fragmentus bei muziejuje eksponuojamus skulptūrų fragmentus. Archeologinis paveldas ir tolimesni konservavimo darbai padeda suprasti šio monumento meninę ir religiozinę reikšmę senovės Graikijoje.
Dzeuso šventyklos griuvėsiai
Skaitymo sąrašas
- Miller, Stephen G (2004), Ancient Greek Athletics, New Haven: Yale University Press, p. 90-91.
- Photinos, Spiros (1982), Olympia, Olympic Publications, Athens: Pan. & Theo. Agridiotis, p. 37
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Dzeuso šventykla?
A: Dzeuso šventykla - tai dorėninė šventykla, esanti šventykloje Olimpijoje, Graikijoje. Ji buvo skirta Dzeusui, pagrindiniam senovės graikų dievui, ir buvo svarbus bei įspūdingas statinys Olimpijoje.
K: Kada ji buvo pastatyta?
A: Dzeuso šventykla pastatyta 470-456 m. pr. m. e. prieš Kristų.
K: Kokios medžiagos buvo naudojamos jos statybai?
A: Pagrindinė šventyklos statybai naudota vietinė kalkakmenio medžiaga, o stogo čerpės, girliandos ir skulptūros buvo pagamintos iš marmuro.
K: Kokio dydžio ji buvo?
A: Dzeuso šventyklos matmenys buvo 64,12 m x 27,66 m, aukštis - 20,25 m, kiekviename gale stovėjo po šešias kolonas, o išilgai abiejų pusių - trylika kolonų, kurių kiekviena buvo 10,45 m aukščio.
K: Kokios istorijos buvo vaizduojamos jo skulptūrose?
A: Rytinio frontono skulptūros vaizdavo Pelopso ir Hipodamėjos istoriją apie pirmąsias vežimų lenktynes, o vakarinio frontono skulptūros vaizdavo kentaurų ir lapitų istoriją, simbolizuojančią barbariškumą ir civilizaciją.
Klausimas: Kas nutiko Fidijo Dzeuso statulai, kadaise stovėjusiai šios šventyklos viduje?
A: Dzeuso statulos likimas nežinomas, bet ji galėjo būti nugabenta į Konstantinopolį, kur greičiausiai buvo sunaikinta 475 m. po Kr. arba sunaikinta 426 m. po Kr., kai imperatorius Teodosijus II įsakė šią šventyklą sudeginti iki pat žemės paviršiaus dėl žemės drebėjimų, kurie ją sunaikino atitinkamai 522 m. po Kr. ir 551 m. po Kr.
Ieškoti