Jokūbas, Zebediejaus sūnus
Žmonių ir vietovių, vadinamų Šventuoju Jokūbu, ieškokite disambiguacijos puslapyje.
Šventasis Jokūbas, Zebediejaus sūnus (mirė 44 m. po Kr.), buvo vienas iš Jėzaus mokinių. Jis buvo Zebediejaus ir Salomėjos sūnus ir evangelisto Jono brolis. Jis vadinamas šventuoju Jokūbu Didžiuoju, kad būtų atskirtas (pažymėtas kaip kitoks) nuo kito apaštalo, vardu Jokūbas (Jokūbas, Alfiejaus sūnus). Jokūbas apibūdinamas kaip vienas pirmųjų mokinių, prisijungusių prie Jėzaus. Sinoptinėse evangelijose pasakojama, kad Jokūbas ir Jonas buvo su savo tėvu prie jūros kranto, kai Jėzus pašaukė juos pradėti kelionę (Mt 4, 21-22; Mk 1, 19-20). Pasak Morkaus, Jokūbas ir Jonas buvo vadinami Boanerge, arba "perkūno sūnumis" (3, 17). Apaštalų darbų 12, 1-2 rašoma, kad karalius Erodas liepė Jokūbui įvykdyti mirties bausmę kalaviju (Ak 12, 1-2). Jis tikriausiai buvo pirmasis iš apaštalų, nukankintas už tikėjimą.
Codex Calixtinus skatina piligriminę kelionę į Santjagą.
Šventasis Jokūbas ir Hispanija
Pagal senovinę vietinę tradiciją 40 m. po Kr. sausio 2 d. Jokūbui ant Ebro upės kranto Cezaraugustoje pasirodė Mergelė Marija, kai jis skelbė Evangeliją Ispanijoje. Ji esą pasirodė ant stulpo, Nuestra Señora del Pilar, ir tas stulpas yra saugomas ir garbinamas dabartinėje Dievo Motinos stulpo bazilikoje Saragosoje, Ispanijoje. Po šio apsireiškimo šventasis Jokūbas grįžo į Judėją, kur 44 m. karalius Erodas Agripa I jam nukirto galvą.
Jo relikvijų perkėlimas iš Judėjos į Galisiją, esančią Iberijos šiaurės vakaruose, įvyko per kelis stebuklingus nutikimus: Erodas Agripa Jeruzalėje kalaviju nukirto jam galvą, jo kūnas buvo paimtas angelų ir be vairo, be priežiūros valtimi nuplaukė į Irija Flaviją Ispanijoje, kur masyvi uola apgaubė jo relikvijas, kurios vėliau buvo perkeltos į Kompostelą. XII a. parašytame veikale "Historia Compostellana" pateikiama santrauka legendos apie šventąjį Jokūbą, kaip ja tikėta Komposteloje. Joje svarbiausios dvi idėjos: pirma, šventasis Jokūbas skelbė Evangeliją ne tik Šventojoje Žemėje, bet ir Ispanijoje; antra, po kankinystės nuo Erodo Agripos I rankos jo mokiniai jo kūną jūra nugabeno į Ispaniją, kur išsilaipino Padrone, Galisijos pakrantėje, ir nugabeno į žemyno gilumą palaidoti Santjago de Komposteloje.
Kompostelos šventųjų relikvijų autentiškumas buvo patvirtintas 1884 m. lapkričio 1 d. popiežiaus Leono XIII bulėje "Omnipotens Deus".
Kompostelos tradicija šventojo relikvijų atradimą priskiria karaliaus Alfonso II (791-842 m.) ir Irijos vyskupo Teodemiro laikams. Šių tradicijų pagrindu IX a. pradėtas kurti piligriminis kelias, o Jokūbui skirta šventovė Santjago de Komposteloje (Santiago de Compostela), Ispanijos Galisijoje, tapo garsiausia piligrimystės vieta krikščioniškame pasaulyje. Šventojo Jokūbo kelias - tai medis kelių, kurie kerta Vakarų Europą ir per Šiaurės Ispaniją atkeliauja į Santjagą. Ilgainiui Jokūbas tapo Ispanijos globėju.
Džeimsas anglų kalboje kilęs iš lotyniško vardo Iacobus (Jokūbas). Rytų Ispanijoje Jacobus tapo Jacome arba Jaime, Katalonijoje - Jaume, Vakarų Ispanijoje - Iago, o Portugalijoje ir Galicijoje - Tiago. "Šventasis Jokūbas" ("Sanctus Jacobus") tapo "Sant' Jago", kuris buvo sutrumpintas iki Santjago. Jokūbo emblema buvo šukutės kriauklė (arba "gaidžio kriauklė"), todėl piligrimai, vykstantys į jo šventovę, dažnai nešiojo šį simbolį ant kepurių ar drabužių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo šventasis Jokūbas?
A: Šventasis Jokūbas, Zebediejaus sūnus (mirė 44 m. po Kr.), buvo vienas iš Jėzaus mokinių (mokinių). Jis buvo Zebediejaus ir Salomėjos sūnus ir evangelisto Jono brolis.
K: Kuo jis skiriasi nuo kitų apaštalų, vardu Jokūbas?
A: Jis vadinamas šventuoju Jokūbu Didžiuoju, kad būtų atskirtas nuo kito apaštalo vardu Jokūbas (Jokūbas, Alfiejaus sūnus).
K: Kada Jėzus jį pašaukė pradėti keliauti?
A: Sinoptinėse evangelijose pasakojama, kad Jokūbas ir Jonas buvo su savo tėvu prie jūros kranto, kai Jėzus pašaukė juos pradėti keliauti (Mt 4, 21-22; Mk 1, 19-20).
K: Kokią pravardę Jėzus davė jam ir jo broliui?
A: Pasak Morkaus, Jokūbas ir Jonas buvo vadinami Boanerge, arba "perkūno sūnumis" (3, 17).
K: Kaip jis buvo nukankintas dėl savo tikėjimo?
A: Apaštalų darbų 12, 1-2 rašoma, kad karalius Erodas liepė Jokūbui įvykdyti mirties bausmę kalaviju (plg.
