Vandens organas
Vandens vargonai arba hidrauliniai vargonai yra tam tikros rūšies vamzdiniai vargonai. Kaip ir vamzdiniuose vargonuose, garsas sklinda per vamzdžius pučiant orui, tačiau oras pučiamas ne iš sūpynių ar elektros, kaip šiuolaikiniuose vargonuose, o iš vandens, pavyzdžiui, iš krioklio.
Hidraulis - tai ankstyvojo tipo vamzdiniai vargonai, varomi vandeniu. Jį III a. pr. m. e. greičiausiai išrado helenistinių laikų mokslininkas Ktesibijus iš Aleksandrijos. Tai buvo pirmasis pasaulyje klavišinis instrumentas. Po daugelio šimtmečių jis virto šiuolaikiniais vamzdiniais vargonais.
Vandens vargonai veikia taip, kad vanduo ir oras kartu patenka į kameros eolį (vėjo kamerą). Čia vanduo ir oras atsiskiria, o suslėgtas oras varomas į kameros viršuje esantį vėjo vamzdį ir pučia vargonų vamzdžius. Dvi perforuotos "purslų plokštės" arba "diafragmos" neleidžia vandens purslams patekti į vargonų vamzdžius.
Vanduo, atskirtas nuo oro, iš kameros eolės išeina tokiu pat greičiu, kokiu į ją patenka. Jis suka vandens ratą, kuris savo ruožtu suka muzikinį cilindrą ir prie jo pritvirtintus judesius. Norint paleisti vargonus, užsukamas virš įėjimo vamzdžio esantis čiaupas ir, esant nuolatiniam vandens srautui, vargonai groja tol, kol čiaupas vėl užsukamas.
Renesanso laikais daugelyje Italijos sodų buvo įrengti vandens vargonai. Garsiausi XVI a. vandens vargonai buvo Tivolyje esančioje Villa d'Este viloje. Jie buvo maždaug 6 metrų aukščio ir buvo varomi nuostabaus krioklio. Vargonai galėjo automatiškai groti tris kūrinius, tačiau buvo ir klaviatūra.
Vandens organas (arba hidraulis).
Šiuolaikinė Aleksandrijos Herono pučiamųjų vargonų ir pučiamųjų rato rekonstrukcija
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra vandens organas?
A: Vandens vargonai, dar vadinami hidrauliniais vargonais, yra vamzdžių vargonų tipas, kurie naudoja vandenį orui, pučiamam per vamzdžius, maitinti.
K: Kas išrado hidraulį?
A: Hidraulį III a. pr. m. e. išrado helenizmo mokslininkas Ktesibijus iš Aleksandrijos.
K: Kaip veikia vandens vargonai?
A: Vanduo ir oras kartu patenka į kamerą aeolis (vėjo kamerą). Čia jie atskiriami, o suspaustas oras varomas į kameros aeolis viršuje esantį vėjo vamzdį ir pučiamas per vamzdžius. Dvi perforuotos "purslų plokštelės" arba "diafragmos" sulaiko vandens purslų patekimą į vamzdžius. Atskirtas vanduo suka vandens ratą, kuris suka muzikinius cilindrus ir prie jo pritvirtintus judesius.
Klausimas: Ar yra istorinių vandens vargonų pavyzdžių?
A: Taip, Renesanso laikais daugelyje Italijos sodų buvo tokie vargonai, vienas garsiausių - XVI a. Italijoje, Tivolyje esančioje Villa d'Este viloje, kuris buvo maždaug 6 metrų aukščio ir buvo varomas kriokliu. Vargonai galėjo groti tris kūrinius automatiškai, bet turėjo ir klaviatūrą, kuria buvo galima groti rankomis.
Klausimas: Ar šiuolaikiniai vargonai naudoja elektrą, o ne vandenį?
A: Taip, šiuolaikiniai vamzdiniai vargonai naudoja ne vandenį, o elektrą oro srautui vamzdžiuose maitinti.
K: Ar yra koks nors skirtumas tarp šiuolaikinių vamzdinių vargonų ir hidraulinių vargonų?
A: Taip, nors abiejų tipų vargonai garsą skleidžia per vamzdžius pučiamu oru, šiuolaikiniai vargonai varomi elektra, o hidrauliniai vargonai varomi tekančiu arba krintančiu vandeniu, pavyzdžiui, iš krioklio arba upės šaltinio.
