Arminijus (Arminas/Hermanas) — germanų vadas ir Teutoburgo mūšio vedlys

Arminijus — galingas germanų vadas ir Teutoburgo mūšio vedlys, suvienijęs gentis prieš Romą; istorija apie drąsą, strategiją ir senovės karo intrigą.

Autorius: Leandro Alegsa

Arminijus, dar žinomas kaip Arminas arba Hermanas (g. 18 m. pr. m. e./17 m. pr. m. e. Magna Germanijoje; mirė 21 m. e. m. e. m. Germanijoje) – cherusų vadas. Jis sugebėjo suvienyti kelių germanų genčių grupes kovai su romėnais. Teutoburgo miško mūšyje jie sunaikino romėnų kariuomenę – tai buvo viena didžiausių karinių katastrofų, kokią kada nors patyrė Romos imperija.

Arminijus gimė Cherusų genties teritorijoje, tačiau jaunystėje buvo išsiųstas į Romą kaip kito karo aukos sūnaus „įkaitas“ (pagal senovės šaltinius). Ten jis gavo romėnišką karinę patirtį, įgijo Romos pilietybę ir tarnavo Romos pėstininkų bei sąjungininkų daliniuose. Vėliau grįžęs į Germaniją jis panaudojo įgytą išmanymą apie romėnų taktiką ir organizavo kelių genčių sąjungą.

Teutoburgo miško mūšis

9 m. po Kr. Arminijus su savo sąjungininkais užkirto kelią gubernatoriui Publijui Kvintilijui Varui ir jo trims legionams. Pasinaudodami žiniomis apie romėnų žygio struktūrą ir vietine reljefu, germanai surengė staigų pasalas reidą tankiame miške. Trijų legijų praradimas turėjo didžiulę simbolinę ir strateginę reikšmę: Romos imperija ėmėsi apsaugoti Reno ribą ir atsisakė tolimesnių plataus masto užkariavimų į Germaniją už Reno ribos.

Po mūšio ir santykiai su kitais gentimis

Po pergalės, pagal kai kuriuos senovės liudijimus, Arminijus nupjovė Varo galvą ir nusiuntė ją kitiems germanų vadams kaip laimėjimo ženklą; vienas toks pasakojimas sako, kad galva buvo nusiųsta Marobodui, markomanų karaliui. Arminijus siūlė platų antiromėnišką aljansą, tačiau Marobodas, valdęs stiprią karinę Monarchiją Pannónico–Bavarijos regione, atsisakė ir laikėsi palyginti neutralios pozicijos. Vėliau tarp Arminijaus ir Marobodo kilo trumpi, bet reikšmingi konfliktai dėl įtakos germanų žemyne.

Vėlesnės kampanijos ir žūtis

Romėnai nepriėmė pralaimėjimo ramiai: jiems vadovaujant karvedžiui Germanikui buvo surengtos atkirstosios kampanijos 14–16 m. po Kr., kurių tikslas – atkeršyti ir susigrąžinti standartus. Tačiau ilgalaikės Romos pastangos įtvirtinti savo valdžią Germanijoje nesulaukė nuolatinio pasisekimo. Arminijus, nors ir pasiekęs įspūdingą pergalę, negalėjo sukurti vieningos germanų valstybės – vidinės sienos, politiniai prieštaravimai ir gentinis savarankiškumas galiausiai lėmė jo silpnėjimą. Pagal Tacitą ir kitus šaltinius, Arminijus buvo nužudytas 21 m. po Kr. per vidaus sąmokslą – jį užmušė ar paskatino prieš jį pasisukę germanų vadai.

Istorinis ir kultūrinis reikšmingumas

  • Strateginė pasekmė: Teutoburgo mūšis sustabdė Romos ekspansiją į rytinę Germaniją ir užtikrino, kad Reno upė taptų ilgalaike imperijos siena.
  • Archeologija: XX–XXI a. kasinėjimai, daugiausia Kalkriese (Šiaurės Vokietija), pateikė fizinių įrodymų, susijusių su Teutoburgo mūšio vieta ir įvykiais.
  • Kultūrinis paveldas: Arminijus (vok. Hermann) tapo svarbiu vėlesnės Vokietijos tautinio pasipriešinimo simboliu; XIX a. jam pastatytas didelis atminimo paminklas (Hermannsdenkmal) prie Detmoldo yra vienas iš žymiausių simbolių.

Arminijaus istorija parodo, kaip vienas karvedys, turėjęs išsilavinimą ir karinę patirtį, sugebėjo panaudoti tiek romėnišką discipliną, tiek vietinių sąjungininkų pažinimą, kad nugalėtų galingą imperiją. Tačiau ilgalaikė sėkmė reikalauja ne tik laimėtų mūšių, bet ir politinės vienybės – ko germanų gentys tuo metu neturėjo, todėl Arminijaus palikimas liko iš dalies gynybinis ir simbolinis.

Romos atsakymas

Vėliau, 14 m. po Kr., romėnų generolas Germanikas, imperatoriaus Tiberijaus sūnėnas, vedė didžiulę 8 legionų armiją (legioną sudarė iki 5000 vyrų) į Germaniją prieš Arminijaus vadovaujamą genčių koaliciją.

Aplankęs pražūtingo Teutoburgo miško mūšio vietą, kur 9 m. po Kr. žuvo 15/20 000 romėnų, ir palaidojęs jų palaikus, jis pradėjo masinį puolimą prieš Arminijaus genties širdį - Cheruskus.

Iš pradžių Arminijus įviliojo Germaniko kavaleriją į spąstus ir padarė nedidelių nuostolių, kol sėkminga romėnų pėstininkų kova privertė germanikus palūžti ir bėgti į mišką. Ši pergalė ir artėjanti žiema lėmė, kad kitas Germaniko žingsnis buvo nuvesti armiją atgal į žiemos stovyklas prie Reino.

Nepaisant dėdės imperatoriaus Tiberijaus abejonių, Germanikui pavyko surinkti dar vieną didžiulę kariuomenę ir kitais metais, 16 m., vėl įsiveržti į Vokietiją. Jis privertė persikelti per Vėzerį netoli dabartinio Mindeno ir patyrė didelių nuostolių. Tada jis susitiko su Arminijaus armija mūšyje, dažnai vadinamame Vezero upės mūšiu.

Geresnė Germaniko taktika ir geriau apmokyti bei aprūpinti legionai padarė milžiniškus nuostolius vokiečių kariuomenei, tačiau ji patyrė tik nedidelius nuostolius. Paskutinis mūšis vyko prie Angivarų sienos į vakarus nuo dabartinio Hanoverio, kur pasikartojo didelio germanų žūčių skaičiaus modelis, privertęs juos bėgti.

Pasiekęs pagrindinius tikslus ir artėjant žiemai Germanikas įsakė kariuomenei grįžti į žiemos stovyklas, o laivynui šiek tiek pakenkė Šiaurės jūroje kilusi audra. Tačiau dėl šios audros žuvo nedaug romėnų. Po dar kelių žygių per Reiną, kurių metu buvo atgauti du iš trijų 9-ojo legiono erelių, prarastų per žygį, Germanikas buvo atšauktas į Romą, o Tiberijus jam pranešė, kad jam bus suteiktas triumfas ir jis bus paskirtas į kitą vadavietę.

Arminijaus mirtis

Po penkerių metų Arminijus buvo nužudytas konkuruojančių germanų vadų įsakymu. Nors Arminijui nepavyko išlaikyti germanų genčių vienybės, romėnų legionų netektis Teutoburgo miške turėjo toli siekiančių pasekmių germanų gentims ir Romos imperijai. Germaniko žygis buvo paskutinė didelė romėnų karinė akcija į rytus nuo Reino.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Arminijus?


A: Arminijus, dar žinomas kaip Arminas arba Hermanas, buvo čeruskų vadas.

K: Kuo buvo žinomas Arminijus?


Atsakymas: Arminijus buvo žinomas dėl to, kad suvienijo germanų gentis kovai su romėnais ir Teutoburgo miško mūšyje sunaikino romėnų kariuomenę.

K: Kada gimė ir kada mirė Arminijus?


A: Arminijus gimė 18 m. pr. m. e. / 17 m. pr. m. e. Magna Germanijoje ir mirė 21 m. e. m. e. m. Germanijoje.

K: Kas buvo Teutoburgo miško mūšis?


A: Teutoburgo miško mūšis - tai mūšis, kuriame Arminijus ir jo vadovaujama germanų genčių grupė sunaikino romėnų kariuomenę ir tai buvo didžiausia karinė katastrofa, kokią kada nors patyrė romėnai.

K: Ką Arminijus darė po Teutoburgo miško mūšio?


A: Po Teutoburgo miško mūšio Arminijus nedelsdamas nusiuntė nukirstą Varo galvą Markomanų karaliui Marobodui ir pasiūlė sudaryti antiromėnišką sąjungą.

K: Ar Maroboduus priėmė Arminijaus sąjungą?


Atsakymas: Ne, Maroboduus atsisakė sudaryti Arminijaus sąjungą ir vietoj to išsiuntė Varuso galvą į Romą palaidoti, išlikdamas neutralus per visą prasidėjusį karą.

K: Ar tarp Arminijaus ir Marobodujaus kilo karas?


A: Taip, vėliau tarp Arminijaus ir Marobodujaus kilo trumpas, nesėkmingas karas.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3