Arminius
Arminijus, dar žinomas kaip Arminas arba Hermanas (g. 18 m. pr. m. e./17 m. pr. m. e. Magna Germanijoje; mirė 21 m. e. m. e. m. Germanijoje) - cheresų vadas. Jis sugebėjo suvienyti germanų genčių grupę kovai su romėnais. Teutoburgo miško mūšyje jie sunaikino romėnų kariuomenę. Tai buvo didžiausia karinė katastrofa, kokią kada nors patyrė romėnai.
Po mūšio Arminijus nedelsdamas nupjautą Varo galvą nusiuntė kitam galingiausiam germanų valdovui - Markomanų karaliui Marobodui. Arminijus pasiūlė antiromėnišką sąjungą. Marobodas atsisakė pasiūlymo ir nusiuntė galvą palaidoti į Romą, o per visą tolesnį karą išliko neutralus. Tik vėliau tarp abiejų germanų vadų kilo trumpas, nesėkmingas karas.
Romos atsakymas
Vėliau, 14 m. po Kr., romėnų generolas Germanikas, imperatoriaus Tiberijaus sūnėnas, vedė didžiulę 8 legionų armiją (legioną sudarė iki 5000 vyrų) į Germaniją prieš Arminijaus vadovaujamą genčių koaliciją.
Aplankęs pražūtingo Teutoburgo miško mūšio vietą, kur 9 m. po Kr. žuvo 15/20 000 romėnų, ir palaidojęs jų palaikus, jis pradėjo masinį puolimą prieš Arminijaus genties širdį - Cheruskus.
Iš pradžių Arminijus įviliojo Germaniko kavaleriją į spąstus ir padarė nedidelių nuostolių, kol sėkminga romėnų pėstininkų kova privertė germanikus palūžti ir bėgti į mišką. Ši pergalė ir artėjanti žiema lėmė, kad kitas Germaniko žingsnis buvo nuvesti armiją atgal į žiemos stovyklas prie Reino.
Nepaisant dėdės imperatoriaus Tiberijaus abejonių, Germanikui pavyko surinkti dar vieną didžiulę kariuomenę ir kitais metais, 16 m., vėl įsiveržti į Vokietiją. Jis privertė persikelti per Vėzerį netoli dabartinio Mindeno ir patyrė didelių nuostolių. Tada jis susitiko su Arminijaus armija mūšyje, dažnai vadinamame Vezero upės mūšiu.
Geresnė Germaniko taktika ir geriau apmokyti bei aprūpinti legionai padarė milžiniškus nuostolius vokiečių kariuomenei, tačiau ji patyrė tik nedidelius nuostolius. Paskutinis mūšis vyko prie Angivarų sienos į vakarus nuo dabartinio Hanoverio, kur pasikartojo didelio germanų žūčių skaičiaus modelis, privertęs juos bėgti.
Pasiekęs pagrindinius tikslus ir artėjant žiemai Germanikas įsakė kariuomenei grįžti į žiemos stovyklas, o laivynui šiek tiek pakenkė Šiaurės jūroje kilusi audra. Tačiau dėl šios audros žuvo nedaug romėnų. Po dar kelių žygių per Reiną, kurių metu buvo atgauti du iš trijų 9-ojo legiono erelių, prarastų per žygį, Germanikas buvo atšauktas į Romą, o Tiberijus jam pranešė, kad jam bus suteiktas triumfas ir jis bus paskirtas į kitą vadavietę.
Arminijaus mirtis
Po penkerių metų Arminijus buvo nužudytas konkuruojančių germanų vadų įsakymu. Nors Arminijui nepavyko išlaikyti germanų genčių vienybės, romėnų legionų netektis Teutoburgo miške turėjo toli siekiančių pasekmių germanų gentims ir Romos imperijai. Germaniko žygis buvo paskutinė didelė romėnų karinė akcija į rytus nuo Reino.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Arminijus?
A: Arminijus, dar žinomas kaip Arminas arba Hermanas, buvo čeruskų vadas.
K: Kuo buvo žinomas Arminijus?
Atsakymas: Arminijus buvo žinomas dėl to, kad suvienijo germanų gentis kovai su romėnais ir Teutoburgo miško mūšyje sunaikino romėnų kariuomenę.
K: Kada gimė ir kada mirė Arminijus?
A: Arminijus gimė 18 m. pr. m. e. / 17 m. pr. m. e. Magna Germanijoje ir mirė 21 m. e. m. e. m. Germanijoje.
K: Kas buvo Teutoburgo miško mūšis?
A: Teutoburgo miško mūšis - tai mūšis, kuriame Arminijus ir jo vadovaujama germanų genčių grupė sunaikino romėnų kariuomenę ir tai buvo didžiausia karinė katastrofa, kokią kada nors patyrė romėnai.
K: Ką Arminijus darė po Teutoburgo miško mūšio?
A: Po Teutoburgo miško mūšio Arminijus nedelsdamas nusiuntė nukirstą Varo galvą Markomanų karaliui Marobodui ir pasiūlė sudaryti antiromėnišką sąjungą.
K: Ar Maroboduus priėmė Arminijaus sąjungą?
Atsakymas: Ne, Maroboduus atsisakė sudaryti Arminijaus sąjungą ir vietoj to išsiuntė Varuso galvą į Romą palaidoti, išlikdamas neutralus per visą prasidėjusį karą.
K: Ar tarp Arminijaus ir Marobodujaus kilo karas?
A: Taip, vėliau tarp Arminijaus ir Marobodujaus kilo trumpas, nesėkmingas karas.
