Pirmasis žydų ir romėnų karas
Pirmasis žydų ir romėnų karas buvo pirmasis ir didžiausias žydų ir romėnų karas Judėjos provincijoje. Jis dažnai vadinamas Didžiuoju sukilimu. Jis vyko 66-70 m. po Kr. ir baigėsi imperijos pergale.
Ji prasidėjo 66 m. po Kristaus Cezarėjoje, kur kilo religinė įtampa tarp graikų ir žydų. Ji virto protestu prieš mokesčius, nukreiptu prieš Romą. Cezarėjoje graikai aukojo gyvulius priešais žydų sinagogą. Dėl to žydai nustojo aukoti aukas Romos imperatoriui. Generolas Galijus stojo prieš sukilėlius ir 68 m. pr. m. e. pralaimėjo lemiamą mūšį prie Bet Horono.
Po šio pralaimėjimo imperatorius Neronas pakeitė Galijų Vespasijonu. Jis sutriuškino šiaurės ir pietų lyderius ir sukilimas ėmė byrėti. Vėliau tais pačiais metais Neronas buvo nuverstas. Romėnų pajėgos apgulė Jeruzalę ir 70 m. pr. m. e. pralaužė sienas. Patekę pro sienas, romėnų kareiviai sudegino ir apiplėšė miestą, taip pat sugriovė Antrąją šventyklą. Paskutinė Masados tvirtovė buvo užimta 73 m. po Kr. ir kai romėnų kareiviai pralaužė gynybą, sužinojo, kad visi gynėjai nusižudė. Dėl to dauguma apylinkės žydų buvo išblaškyti arba parduoti į vergiją. Galutinis žuvusiųjų skaičius, pasak Juozapo, kuris dažnai klydo nurodydamas skaičius, buvo daugiau kaip milijonas.
Masados vaizdas iš oro Judėjos dykumoje su Negyvąja jūra ir Jordanija tolumoje
Klausimai ir atsakymai
K: Koks buvo pirmasis žydų ir romėnų karas?
A: Pirmasis žydų-romėnų karas buvo pirmasis ir didžiausias žydų-romėnų karas Judėjos provincijoje. Jis dažnai vadinamas Didžiuoju sukilimu ir vyko 66-70 m. po Kr. bei baigėsi imperijos pergale.
K: Kas sukėlė religinę įtampą tarp graikų ir žydų Cezarėjoje?
A: Religinė įtampa tarp graikų ir žydų Cezarėjoje prasidėjo, kai graikai aukojo gyvulius priešais žydų sinagogą. Dėl to žydai nustojo aukoti aukas Romos imperatoriui.
Klausimas: Kas pakeitė generolą Gallusą po jo pralaimėjimo prie Bet Horono?
A: Po generolo Gallo pralaimėjimo prie Bet Horono imperatorius Neronas jį pakeitė Vespasijanu, kuris sutriuškino šiaurinę ir pietinę sukilimo vadovybę.
K: Kaip per šį karą Roma užėmė Jeruzalę?
A: Roma apgulė Jeruzalę ir 70 m. pr. m. e. pralaužė jos sienas. Patekę pro sienas, romėnų kareiviai ją sudegino ir apiplėšė, taip pat sugriovė jos antrąją šventyklą.
K: Kas nutiko Masados gynėjams?
A: Kai romėnų kareiviai pralaužė Masados gynybą, jie sužinojo, kad visi gynėjai nusižudė.
K: Kas dėl šio karo nutiko daugumai žydų?
A: Dėl šio karo dauguma Judėjos žydų buvo išblaškyti arba parduoti į vergiją.
K: Kiek, pasak Juozapo, žuvo žmonių?
A: Pasak Juozapo, kuris dažnai klydo nurodydamas skaičius, per šį karą žuvo daugiau kaip milijonas žmonių.
