Džentelmenas — britų klasių sistemos istorinis terminas ir reikšmė
Džentelmenas: britų klasių sistemos istorija ir reikšmė — kaip išsilavinimas, turtas ir socialinės taisyklės formavo literatūrą, sportą ir kultūrą iki XX a.
Džentelmenas — istoriškai vartotas terminas britų klasių sistemoje, apibūdinantis išsilavinusį, dažnai turtingam arba kilmingam vyrui priskiriamą socialinę padėtį ir elgesio normas. Jis reiškė ne tik materialinį statusą, bet ir tam tikrą kultūrą, auklėjimą bei visuomeninį vaidmenį: džentelmenas paprastai nebuvo priverstas dirbti rankomis, gavo aukštą išsilavinimą ir gyveno pagal griežtesnes etikos bei manierų taisykles.
Istorinė prasmė
Termino ištakos siekia viduramžius ir renesansą, kuomet gentleman reiškė vyrą iš aukštos kilmės arba turtingos žemės savininkų klasės („gentry“). Per XVIII–XIX a. šis statusas tapo aiškesnis: turėti žemės nuosavybę, paveldėjimą (dažnai primogenitūra), išsilavinimą ir tinkamą etiką reiškė priklausymą džentelmenų sluoksniui. Tai buvo socialinis rodiklis, dažnai perduodamas pagal gimimą, o ne vien pagal uždarbį ar profesiją.
Išsilavinimas, elgesys ir kasdienybė
- Išsilavinimas: daugelis džentelmenų lankė žymesnes „public schools“ (mokyklas) ir universitetus (dažniausiai Oxbridge), kur formavosi tam tikros elgesio normos ir tinkami ryšiai.
- Etikos kodeksas: pagarbumas, paslaugumas, savikontrolė, garbės pojūtis ir tam tikra diskretiška prabanga.
- Profesijos: nors kai kurie džentelmenai užsiėmė politikais, kariuomene ar teise, daugeliui pajamos tekdavo iš žemės nuomos ar investicijų, o ne iš fizinio darbo.
- Socialinis elgesys: dalyvavimas visuomeniniame gyvenime, klube, medžioklėje, sodybinė kultūra ir pan.
Sportas ir amatierių bei profesionalų skirtys
Toks klasinis pasiskirstymas atsispindėjo ir sporte. Pavyzdžiui, kriketas buvo aiškiai padalintas į mėgėjus (angl. „Gentlemen“) ir profesionalus (angl. „Players“): mėgėjai žaisdavo ne dėl pinigų ir dažnai buvo iš geresnio socialinio sluoksnio, o profesionalai uždirbdavo iš žaidimo. Šios ribos turėjo tiek socialinę, tiek finansinę reikšmę — egzistavo specialios taisyklės ir net rungtynių serijos, skirtos šioms kategorijoms (pvz., Gentlemen v Players).
Panašus principas lėmė ir regbio skilimą: nuo XIX a. pabaigos skirtingos požiūrio į profesionalumą versijos nulėmė atskyrimą į regbio sąjungą ir regbio lygą — viena būdavo labiau „amatiški“ tradicijų saugotojai, kita — linkusi leisti atlyginimus žaidėjams, ypač pramonės regionuose.
Kultūrinis atspindys
Suprasti šį skirtumą svarbu skaitant daugelį iki Antrojo pasaulinio karo sukurtų romanų, pjesių ir filmų, kur socialinė padėtis ir „gentries“ taisyklės dažnai lemia veikėjų elgesį, santykius ir konfliktus. Anglų literatūroje, vaidinimuose ir kinematografijoje klasės skirtumai buvo vienas iš pagrindinių tematinių motyvų. Panašus skirstymas buvo ir daugumoje kitų šalių iki naujesniųjų laikų — kaip pavyzdį galima paimti Tolstojaus "Karo ir taikos" veikėjus", kuriuose aiškiai matomi socialiniai sluoksniai ir jų įtaka asmeninėms likimams.
Pakeitimai nuo XX a. vidurio ir šiandieninė reikšmė
Po Antrojo pasaulinio karo daugelyje šalių (įskaitant Didžiąją Britaniją) stiprėjo socialinė mobilumas: išsiplėtė švietimas, augo valstybės vaidmuo, mažėjo tradicinių pajamų iš žemės svarba. Dėl to griežtos džentelmenų klasės reikšmė susilpnėjo, o daug disciplinų ir institucijų peržiūrėjo savo požiūrį į amatierių ir profesionalų skirtis (krikete oficialus amatierių statusas panaikintas XX a. viduryje). Tačiau terminas išliko gyvenamosios kalbos dalimi — dabar jis dažniau apibūdina manieras, pagarbą ir tam tikrą elgesio standartą nei griežtą socialinę kategoriją.
Trumpai tariant, „džentelmenas“ istorijoje reiškė ne tik išsilavinimą ir turtingam statusą, bet ir elgesio normas bei socialines teises, kurios formavo platesnę klasinę struktūrą, matomą tiek kasdieniame gyvenime, tiek sporte ir mene.
Svajojantis džentelmenas, atvirukas iš Vokietijos, 1919 m.
Džentelmeno portretas, XIX a. tapyba.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra džentelmenas pagal britų klasių sistemą?
Atsakymas: Džentelmenas yra išsilavinęs žmogus, kuris pagal britų klasių sistemą yra turtingas.
K: Kodėl tokiose sporto šakose kaip kriketas svarbus skirtumas tarp mėgėjų ir profesionalių žaidėjų?
A: Skirtumas tarp mėgėjų ir profesionalių žaidėjų yra svarbus tokiose sporto šakose kaip kriketas, nes britų klasių sistemoje žmonės buvo skirtingai išsilavinę, gyveno ir dirbo priklausomai nuo jų gimimo aplinkybių.
Klausimas: Kuo svarbus skirtumų supratimas iki Antrojo pasaulinio karo laikų sporte ir literatūroje?
A: Sužinoti iki Antrojo pasaulinio karo laikų sporto ir literatūros skirtumus padeda suprasti tuo laikotarpiu egzistavusius socialinius ir kultūrinius skirtumus.
K: Ar panašūs klasiniai skirtumai egzistavo ir daugelyje kitų šalių iki naujųjų laikų?
A: Taip, panašūs klasiniai skirtumai egzistavo daugumoje kitų šalių iki naujųjų laikų.
K: Kaip Tolstojaus "Karo ir taikos" veikėjai gali būti laikomi klasinių skirtumų pavyzdžiu?
A: Tolstojaus "Karo ir taikos" veikėjai yra kilę iš skirtingų socialinių sluoksnių, o jų tarpusavio santykiai parodo, kaip šie klasiniai skirtumai paveikė jų gyvenimus ir santykius.
K: Ką reiškia frazė "jų gimimo aplinkybės", kalbant apie klasių sistemą?
A: Frazė "gimimo aplinkybės" reiškia socialinį ir ekonominį statusą, kuriame gimsta žmogus, galintį turėti įtakos jo išsilavinimui, gyvenimo ir darbo galimybėms.
K: Kokiu tikslu britų klasių sistemoje vartojama sąvoka "džentelmenas"?
A: Britų klasių sistemoje termino "džentelmenas" vartojimo tikslas - atskirti išsilavinusius ir turtingus vyrus nuo likusios visuomenės dalies ir parodyti jų aukštą socialinį statusą.
Ieškoti