Kas yra raštininkas? Senovinė rašymo profesija ir jos istorija

Atraskite raštininko profesiją: nuo Renesanso rašymo meistrų iki šiuolaikinių autorių — istorija, vaidmuo ir kultūrinis palikimas.

Raštininkas - senovinė profesija. Raštininko darbas buvo susijęs su skaitymu ir rašymu, ypač Renesanso laikais. Būti raštininku reiškė rašyti laiškus ir istorinius įrašus karaliams, didikams ir šventykloms. Tai buvo svarbus darbas, kai nedaug žmonių mokėjo skaityti ir rašyti. Vėliau jis virto sekretorių, raštininkų, valstybės tarnautojų, žurnalistų, buhalterių ir teisininkų darbu. Šiandien raštininkų nebėra, bet vis dar yra autorių ir rašytojų.

Ką darė raštininkas?

Raštininkai rengė oficialius dokumentus, rašė laiškus, kronikas, sandorių įrašus, testamentus, skolų sąrašus, kunigų ir šventyklų dokumentus. Jie rūpinosi teisingu tekstų formatu, datavimu, parašų ir antspaudų žymėjimu. Daugelyje institucijų — karališkosiose kanceliarijose, bažnyčiose, miestų rotušėse — raštininko darbas buvo kertinis administracinės tvarkos elementas.

Įrankiai ir medžiagos

• Rašymo priemonės: plunksna (žąsies arba kitų paukščių), metalinis stilius, pieštukas.
• Rašymo paviršiai: pergamentas, odos lakštai, vėliau popierius.
• Rašalas ir klijai: įvairių rūšių rašalai, sandarinimo vašku antspaudams.
• Pagalbinė atributika: linijinės, raštinės knygos, antspaudai, segtuvai dokumentams.

Reikalingi įgūdžiai

Raštininkui reikėjo ne tik gerai mokėti rašyti — daug svarbesnės buvo tokios žinios ir gebėjimai:

• valdyti skirtingus rašto stilius ir santrumpas (paleografija);
• mokėti kelias kalbas ar dialektus (ypač lotynų, vietines kalbas bei kartais lenkų ar vokiečių);
• suprasti teisinius ir administracinius terminus;
• gebėti saugoti konfidencialią informaciją ir tinkamai ženklinti dokumentus;
• tvarkyti archyvus bei rūpintis dokumentų saugojimu.

Kur mokėsi raštininkai?

Dažnai raštininko amatą įgaudavo pas mokantį meistrą arba vienuolynuose, kur vyko kopijavimo ir knygų gamybos darbai. Miestuose buvo cechai, kur jaunieji raštininkai tapdavo mokiniais pas patyrusius raštininkus. Vėliau oficialios institucijos, kaip kanceliarijos, turėjo savo mokomąsias tarnybas, kur jaunuoliai įgydavo būtinus administracinius įgūdžius.

Profesijos evoliucija

Raštininko vaidmuo keitėsi su spausdintinės knygos, rašomųjų mašinų ir švietimo plėtra. Kai visuomenėje pradėjo daugėti raštingų žmonių ir atsirado naujos technologijos, tradicinis raštininkų amatas išsisklaidė į daug skirtingų profesijų: sekretorius, valstybės tarnautojas, žurnalistas, buhalteris, teisininkas. Taip pat dalis praktinių įgūdžių persikėlė į archyvų saugotojų, paleografų ir restauratorių specialybes.

Raštininkų palikimas ir šiuolaikinės analogijos

Nors kaip aiški, senovinė profesija raštininkų praktiškai nebeliko, jų darbo palikimas išliko. Archyvai, kronikos, rankraščiai ir dokumentai — svarbus istorinis šaltinis. Šiuolaikiniai atitikmenys yra:

• archyvų darbuotojai ir dokumentų tvarkytojai;
• kaligrafai ir restauratoriai, kurie išlaiko rankraštinių tradicijų paveldą;
• biuro ir administracijos specialistai, sekretoriai;
• žurnalistai ir rašytojai, kurie tęsia tekstų kūrimo ir informacijos sklaidos funkciją.

Apibendrinimas

Raštininkas buvo daugiau nei „rašytojas“ — tai buvo administracinis ir kultūrinis tarpininkas tarp valdžios, bažnyčios ir visuomenės. Jo darbštumas ir įgūdžiai prisidėjo prie dokumentų, teisinės tvarkos ir istorijos fiksavimo. Nors profesija transformavosi ir išsivaikščiojo į kitus specializacijos laukus, raštininkų indėlis išlieka svarbus tyrinėjant praeitį ir suprantant, kaip formavosi raštinis paveldas.

Egipto raštininkai

Senovės Egipto raštininkas dirbo svarbų darbą. Senovės Egipte taip pat buvo dailininkų ir amatininkų, kurie paveikslais ir hieroglifais puošė kapavietes, pastatus, baldus, statulas ir kitas relikvijas. Senovės Egipte raštininkais galėjo būti tik vyrai. Taip buvo daugelyje civilizacijų, nes daugumą oficialių pareigų užėmė tik vyrai.

Raštininkai turėjo mokėti rašyti ne tik hieroglifais, bet ir hieratiniu (kunigų) raštu, be to, jie turėjo išmanyti aritmetiką. Jie naudojo iš nendrių pagamintą popierių, vadinamą papirusu, ir rašė nendriniais rašikliais bei rašalu.

Egipto raštininkas su papiruso ritiniu.

Paieška pagal raidę