III tūkstantmetis pr. m. e.: ankstyvasis ir vidurinis bronzos amžius
III tūkstantmetis pr. m. e.: atrask ankstyvąjį ir vidurinį bronzos amžių — ekspansiją, indoeuropiečių migracijas, Senosios Egipto viršūnę ir gyventojų augimą.
III tūkstantmetis pr. m. e. apima ankstyvąjį ir vidurinį bronzos amžių.
Šiuo laikotarpiu troškimas užkariauti buvo įprastas. Ekspansija vyko Artimuosiuose Rytuose ir visoje Eurazijoje, o indoeuropiečiai plito į Anatoliją, Europą ir Vidurinę Aziją. Senovės Egipto civilizacija pasiekė viršūnę Senojoje karalystėje. Manoma, kad per tūkstantmetį pasaulio gyventojų skaičius padvigubėjo iki 30 mln. žmonių.
Technologijos ir ūkis
Bronzos amžiuje svarbiausi pokyčiai buvo metalo apdirbimo ir žemės ūkio intensyvinimas. Bronzė — vario ir alavo lydinys — leido gaminti tvirtesnius įrankius ir ginklus, o tai pagreitino žemės dirbimą, medžioklę ir karinius konfliktus. Atsirado specializuoti meistrai bei dirbtuvės, kur buvo lydomasis ir liejamas metalas, randami įrankių, peilių, kirvių ir papuošalų pavyzdžiai.
Miestų augimas ir valstybės formavimasis
III tūkstantmetyje vyko urbanizacija: plėtėsi miestai-dramos centrai, atsirado administracinės institucijos, kraitiniai ir religiniai kompleksai. Senovės Egipto Senoji karalystė yra pavyzdys centralizuotos valdžios, kuri organizavo didelius statybinius projektus (pavyzdžiui, piramides). Artimuosiuose Rytuose ir Anatolijoje formavosi pirmosios politinės valstybės, augo socialinė stratifikacija — klasių ir valdovų įsigalėjimas.
Tarptautinė prekyba ir ryšiai
Tarpregioniniai prekybos tinklai tapo intensyvesni: buvo keičiami metalai, druska, grūdai, prabangos prekės (gintaras, slėpiai, aukso dirbiniai) ir technologijos. Jūrinė prekyba Viduržemio jūroje ir tarptautiniai prekybos keliai per Anatoliją bei Artimuosius Rytus sujungė tolimus regionus, skatindami kultūrinius mainus ir technologijų plitimą.
Kariniai pokyčiai ir migracijos
Karinė technika tobulėjo — buvo naudojami nauji ginklai, stipresni šarvai ir mobilios vežimosi priemonės (pvz., ankstyvosios keturračiai ir vėliau dviračiai transports). Dėl to padidėjo teritorinės ekspansijos mastas. Indoeuropiečių migracijos pakeitė kalbinius ir kultūrinius žemėlapį — grupės plito į Anatoliją, Europą ir Vidurinę Aziją, palaipsniui keisdamos vietines bendruomenes ir politinę pusiausvyrą.
Kultūra, raštas ir religija
Rašto sistemos, tokios kaip kliniškasis raštas Artimuosiuose Rytuose ir hieroglifai Egipte, išsivystė ir tapo plačiai naudojamos administracijai, prekybai ir religiniams tekstams įrašyti. Religinės institucijos ir elitas dažnai palaikė valdžią, o kapų ir ritualų praktikos rodo sudėtingas socialines ir tikėjimo struktūras. Archeologiniai kapai su prabangiais späteliais atspindi galią ir turtą.
Archeologiniai paminklai ir įrodymai
Šio laikotarpio pėdsakai — miestų griuvėsiai, pilys ir gynybinės sienos, dirbtuvių liekanos, kapavietės ir metaliniai radiniai — leidžia rekonstruoti kasdienį gyvenimą, prekybą ir karinius konfliktus. Dėl radiokarboninio datavimo ir stratigrafijos mokslininkai gana tiksliai datuoja III tūkstantmečio įvykius, nors datos gali skirtis tarp regionų.
Demografinės ir ilgalaikės pasekmės
Gyventojų skaičiaus augimas (manoma, kad pasaulinė gyventojų skaičiaus didėjimas iki apytiksliai 30 mln., kaip nurodyta) kartu su technologijų pažanga leido sudaryti sąlygas sudėtingesnėms visuomenėms ir tolimesniam valstybių formavimuisi vėlesniais tūkstantmečiais. III tūkstantmetis pr. m. e. tapo pagrindu vėlesnėms civilizacijų bangoms ir platesnei kultūrų sintezei.
Datos ir interpretacijos kartais skiriasi tarp tyrėjų, todėl aprašytos tendencijos yra bendros gairės, o konkretūs pokyčiai priklausė nuo regiono geografinės padėties, išteklių ir vietinės istorijos.
Ieškoti