Jokūbas Teisingasis (Adelphotheos) – pirmasis Jeruzalės vyskupas ir Jėzaus brolis
Sužinokite apie Jokūbą Teisingąjį (Adelphotheos) — pirmąjį Jeruzalės vyskupą, Jėzaus brolį ir svarbią ankstyvosios krikščionybės figūrą.
Jokūbas Teisingasis, dar vadinamas Jokūbu Adelphotheos, Jokūbu, pirmuoju Jeruzalės vyskupu, arba Jokūbu, Viešpaties broliu, kartais tapatinamas su Jokūbu Mažesniuoju, (mirė po Kr.) 62) buvo svarbi ankstyvosios krikščionybės figūra.
Pasak tradicijos, jis buvo pirmasis oficialus Jeruzalės vadovas ar vyskupas, Naujojo Testamento Jokūbo autorius ir pirmasis iš Septyniasdešimties iš Luko 10, 1-20. Paulius iš Tarso Laiške galatams 2, 9 (KJV) taip apibūdino Jokūbą: "Jokūbas, Kefas ir Jonas, kurie atrodė kaip stulpai...". Naujajame Testamente jis apibūdinamas kaip "Jėzaus brolis", o šv. apaštalo Jokūbo liturgijoje - kaip "Dievo brolis" (Adelphotheos)
Gyvenimas ir vaidmuo Jeruzalės bendruomenėje
Jokūbas Teisingasis tradiciškai laikomas Jeruzalės krikščionių bendruomenės vadovu po Kristaus Prisikėlimo. Naujajame Testamente jis pasirodo kelis kartus: jis užima svarbią vietą Apaštalų darbuose (pvz., apsisprendimo Aktuose 15 — Jeruzalės susirinkime jis pateikė sprendimą dėl pagonių krikščionims taikomų reikalavimų) ir yra minimas Pauliaus laiškuose (Gal 2,9), kur Paulius jį vardija kartu su Petrumi ir Jonu kaip pagrindinę autoriteto figūrą. Šios nuorodos rodo, kad Jokūbas buvo svarbus tiltas tarp žydų krikščionių tradicijos ir augančio pagonių krikščionių srauto.
Šaltiniai ir istorinis įvertinimas
Informacija apie Jokūbą gaunama tiek iš krikščioniškų, tiek iš nekrikščioniškų šaltinių. Krikščioniškuose šaltiniuose Hegesippo ir Eusebijaus kronikos atkuria tradiciją apie jo autoritetą Jeruzalėje ir apie mirtį. Iš nekrikščioniškų liudijimų svarbus yra ir žydų istoriko Josefo užrašas, kuriame minimas „Jokūbas, Jėzaus, vadinto Kristumi, brolis“ – tai nepriklausomas liudijimas, patvirtinantis Jokūbo egzistavimą ir jo svarbą pirmojo amžiaus Palestinoje.
Tapatybės klausimai ir teologinės interpretacijos
Per amžius kilo diskusijų dėl Jokūbo tapatybės: ar jis tas pats asmuo kaip Jokūbas Mažesnysis (vienas iš dvylikos apaštalų), ar kaip Jokūbas, Alfėjaus sūnus, ar jis yra tiesiog Jėzaus „brolis“ (kraujinis brolis), ar žodžiai „brolis“ reiškia platesnę giminystę (pvz., pusbrolis arba artimas giminaitis). Skirtingos krikščioniškos tradicijos tai aiškina skirtingai: kai kurios Rytų Bažnyčios priima, kad jis buvo tiesioginis Jėzaus brolis, Vakarų tradicijos (ypač katalikų, saugojančių Marijos nekaltybės doktriną) dažniau siekia paaiškinti terminą „brolis“ kaip platesnę giminystę arba vaizdinę kalbą.
Jokūbo laiškas (Epistola)
Jokūbui priskiriama Naujojo Testamento knyga — Jokūbo laiškas. Laiškas skirtas plačiai žydų krikščionių auditorijai (jis kreipiamas į „dvylika tautų prarijimą“ arba „dvylika Izraelio gentys sklaidydamosi“, priklausomai nuo vertimo) ir akcentuoja krikščionybės praktinį gyvenimą: tikėjimo ir darbų santykį, kantrybę per persekiojimus, širdies tyrumą ir išmintingą kalbą. Svarbiausia šio laiško teze tapo teiginys apie tikėjimo ir darbų santykį („tikėjimas be darbų yra miręs“), kuris vėliau tapo svarbiu diskusijų objektu Reformacijos metu.
Mirtis ir vietinė tradicija
Tradicija teigia, kad Jokūbas mirė apie 62 m. po Kr. (tai mini ir kai kurie ankstyvieji istorikai). Hegesippo ir Eusebijaus pasakojimuose minima, kad jis buvo nužudytas arba sužeistas per konflikto epizodą Jeruzalėje — pagal kai kuriuos pasakojimus jis buvo nuverstas nuo aukšto, o vėliau užmuštas. Tokie liudijimai padėjo jam įgyti šventojo statusą ankstyvose krikščionių bendruomenėse.
Veneracija ir palikimas
- Liturginė reikšmė: Jokūbas Teisingasis gerbiamas tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionių tradicijose kaip šventasis ir ankstyvosios Bažnyčios autoritetas.
- Teologinis paveldas: jo vardu pavadintas laiškas liko svarbiu krikščionybės moralinės ir etinės minties šaltiniu, ypač diskusijose apie tikėjimo ir darbų santykį.
- Istorinis vaidmuo: kaip Jeruzalės bendruomenės vadovas jis vaizduojamas kaip tarpininkas, padedantis suformuoti Bažnyčios santykį su žydų tradicija ir spręsti pagonių konversijų problemas.
Apibendrinant, Jokūbas Teisingasis (Adelphotheos) išlieka viena iš svarbiausių figūrų ankstyvosios krikščionybės istorijoje: jo autoritetas Jeruzalėje, laiškas ir tradicija apie jo santykį su Jėzumi prisidėjo tiek prie liturginio pagerbimo, tiek prie teologinių diskusijų visose krikščionių tradicijose.
Šventasis Jokūbas Teisingasis
Pavadinimas
Jokūbas buvo vadinamas "teisiuoju" dėl savo asketiškos praktikos, kurios metu davė nazarito įžadus. Šis vardas taip pat padeda jį atskirti nuo kitų svarbių ankstyvosios krikščionybės veikėjų, tokių kaip Zebediejaus sūnus Jokūbas.
Kartais jis vadinamas "Jokūbas Adelphotheos" (pažodžiui "Jokūbas Dievo brolis" - graikiškai : Iάκωβος ο Αδελφόθεος ), remiantis Naujojo Testamento aprašymais. Jokūbo vardas buvo svarbus Jėzaus genealogijoje, nes jis visada nurodomas pirmas, kai kas nors išvardija Jėzaus brolius ir seseris, tai reiškia, kad Jokūbas buvo vyriausias Jėzaus brolis.
Gyvenimas
Kanoniniai Naujojo Testamento raštai ir kiti ankstyvosios Bažnyčios rašytiniai šaltiniai suteikia tam tikrų žinių apie šventojo Jokūbo gyvenimą ir jo vaidmenį ankstyvojoje Bažnyčioje. Sinoptikai mini jo vardą, bet nieko daugiau apie jį nežino, o Jono evangelijoje ir pirmuosiuose Apaštalų darbų skyriuose Jokūbas net neminimas.
Apaštalų darbų knygos vėlesniuose skyriuose pateikiama įrodymų, kad Jokūbas buvo svarbi Jeruzalės krikščionių bendruomenės figūra. Kai Petras, stebuklingai ištrūkęs iš kalėjimo, turi bėgti iš Jeruzalės, jis prašo pranešti apie tai Jokūbui (12, 17). Kai Antiochijos krikščionys susirūpina, ar krikščionys pagonys turi būti apipjaustyti, kad būtų išgelbėti, ir pasiunčia Paulių ir Barnabą pasitarti su ten esančia Jeruzalės bažnyčia, Jokūbas atlieka svarbų vaidmenį formuojant tarybos sprendimą (15, 13 ir toliau). Iš tiesų, po to, kai Petras ir Paulius išsako savo argumentus, Jokūbas galiausiai paskelbia tai, ką jis vadina "sprendimu" - originalo prasme tai artima "mano sprendimui" - ir po to visi jam pritaria. Kitaip tariant, Jokūbas parodomas kaip Jeruzalės grupės vadovas, o tai prieštarauja vėlesniems teiginiams apie Petro viršenybę šioje grupėje. Ir kai Paulius atvyksta į Jeruzalę įteikti pinigų, kuriuos jis surinko ten esantiems tikintiesiems, jis kalbasi būtent su Jokūbu, kuris primygtinai reikalauja, kad Paulius rituališkai apsivalytų Erodo šventykloje, kad įrodytų savo tikėjimą ir paneigtų gandus, jog moko maištauti prieš Torą (21, 18 ir toliau) (kaltinimas antinomizmu).
Toliau Paulius aprašo Jokūbą kaip vieną iš tų, kuriems prisikėlęs Kristus pasirodė (1 Kor 15, 3-8); vėliau 1 Kor 15, 3-8 pamini Jokūbą taip, kad galima suprasti, jog Jokūbas buvo vedęs (9:Galatams Paulius nurodo Jokūbą, Kefą (geriau žinomą kaip Petrą) ir Joną kaip tris Bažnyčios "ramsčius", kurie tarnaus "apipjaustytiesiems" (apskritai žydams ir žydų prozelitams) Jeruzalėje, o Paulius ir jo bičiuliai tarnaus "neapipjaustytiesiems" (apskritai pagonims). (2:9, 2:12). Paprastai šios sąvokos (apipjaustytieji/neapipjaustytieji) aiškinamos kaip žydai ir graikai, kurie vyravo, tačiau tai pernelyg supaprastinta, nes I a. Judėjos provincijoje taip pat buvo žydų, kurie nebeapipjaustyti, ir graikų (vadinamų prozelitais arba judėjais) bei kitų, pavyzdžiui, egiptiečių, etiopų ir arabų, kurie apipjaustyti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Jokūbas Teisingasis?
A: Jokūbas Teisingasis buvo svarbi ankstyvosios krikščionybės figūra, dar vadintas Jokūbu Adelphotheos, Jokūbu, 1-uoju Jeruzalės vyskupu, Viešpaties broliu, kartais tapatinamas su Jokūbu Mažesniuoju.
K: Koks buvo Jokūbo Teisingojo vaidmuo krikščionybėje?
A: Pasak tradicijos, Jokūbas Teisusis buvo pirmasis oficialus Jeruzalės vadovas arba vyskupas ir Naujojo Testamento Jokūbo autorius. Jis taip pat buvo pirmasis iš Septyniasdešimties iš Luko 10, 1-20.
K: Kaip Paulius iš Tarso apibūdino Jokūbą?
A: Laiške galatams 2, 9 (KJV) Paulius Jokūbą vadina vienu iš ankstyvosios krikščionybės ramsčių kartu su Kefu ir Jonu.
K: Ar Jokūbas Teisusis buvo susijęs su Jėzumi?
A: Taip, Jokūbas Teisusis Naujajame Testamente apibūdinamas kaip "Jėzaus brolis", o šventojo Jokūbo liturgijoje - kaip "Dievo brolis" (Adelphotheos).
K: Kada mirė Jokūbas Teisingasis?
A: Jokūbas Teisingasis mirė 62 m. po Kr.
K: Koks buvo kitas Jokūbo Teisingojo vardas?
A: Jokūbas Teisingasis taip pat buvo žinomas kaip Jokūbas Adelphotheos.
K: Ar Jokūbas Teisingasis buvo tas pats asmuo kaip Jokūbas Mažesnysis?
A: Kartais Jokūbas Teisingasis tapatinamas su Jokūbu Mažesniuoju, nors tai nėra visuotinai priimtina.
Ieškoti