Indo slėnio (Harapos) civilizacija: bronzos amžiaus miestai, prekyba ir drenažas

Atrask Indo slėnio (Harapos) civilizaciją: bronzos amžiaus miestai, pažangus drenažas, tarptautinė prekyba ir inžinerijos šedevrai.

Indo slėnio civilizacija buvo bronzos amžiaus civilizacija, datuojama maždaug 3300–1300 m. pr. m. e. (jos brandusis laikotarpis plačiu konsensusu laikomas apie 2600–1900 m. pr. m. e., nors pažymėtinos skirtingos chronologinės interpretacijos).

Kilmė, geografija ir trukmė

Ši civilizacija vystėsi Indijos subkontinente ir buvo aptikta XX a. pradžioje per archeologinius darbus. Archeologai nustatė, kad pagrindiniai centrai susiformavo prie Indo upės bei Gaggaro–Hakros žemupių. Teritorija apėmė didelį plotą — nuo Beludžistano (dabartinis Pakistanas,) per šiaurės vakarų Indiją iki dalies Afganistano, taip pat į Gudžaratą (Gudžarato pakrantės) pietuose. Dėl ankstesnių ir vėlesnių kultūrinių sluoksnių kartais šios civilizacijos trukmė minima plačiau — nuo III tūkstantmečio iki I tūkstantmečio pr. m. e., tačiau labiausiai paplitusi chronologija yra 3300–1300 m. pr. m. e.

Miestų planavimas ir inžinerija

Pirmasis žinomas ir plačiai ištirtas miestas buvo Harappa, todėl civilizacija kartais vadinama Harappanų civilizacija. Kiti svarbūs miestai yra Mohendžodaro, Lothal, Dholavira ir kt. Urbanistinė raida pasižymėjo aukštu planavimo lygiu:

• miestai buvo išdėstyti tinklelio principu (rytų–vakarų ir šiaurės–pietų gatvės);
• buvo aiškiai atskirtos aukštutinės (citadelės) ir žemesnės gyvenamosios zonos;
• statybose plačiai naudotos degto molio plytos, dažnai laikytos standartinių matmenų (viena iš civilizacijos požymių — vienoda plytų proporcija);
• dažnai pastatai turėjo dvi ar daugiau aukštų; vonios ir tualetai buvo prijungti prie vidinių kanalizacijos sistemų;
• vienas ryškiausių bruožų — sudėtinga drenažo sistema: šaligatvių šonuose tekėjo iškloti plytomis kanalai, uždengti akmenų ar plytų dangčiais, reguliariai matomos nuimamos plytos valymui.

Tarp žymiausių inžinerinių statinių — Mohendžodaro Didžioji vonia (Great Bath), granariniai pastatai bei Lothal uostas-dokas Gudžarato pakrantėje, liudijantys sudėtingą miesto infrastruktūrą ir gebėjimą tvarkyti tiek vandens ūkį, tiek prekių sandėliavimą.

Ūkinė veikla, amatai ir prekyba

Indo slėnio gyventojai vertėsi mišriais ūkio ir amatų darbais. Žemės ūkis buvo pagrindas — augino kviečius, miežius, pupas, sezamą; auginami gyvuliai: zebu tipo galvijai, ožkos, avys ir vandens buivolai. Jie buvo pažangūs metalo apdirbėjai (vario ir bronzos dirbiniai), amatų sritys apėmė karoliukų gamybą, molio dirbinius, audimą (svarbu — Indas buvo vienas ankstyviausių medvilnės auginimo ir audimo židinių).

Harapanų prekybininkai intensyviai prekiauja tiek vietiniais, tiek užsienio rinkomis. Jie žymėjo siuntinius: ant gabenamų maišų mazgų uždėdavo plombas, kad kelionės metu jie nebūtų atidaryti. Išraiskos ir prekės (karoliukai, metalo gaminiai, mediena, mineralai, medvilnė) keliaudavo į Mesopotamiją, Persijos įlankos regioną ir kitas kaimynines teritorijas; yra radinių, liudijančių ryšius su Sumeru ir Elamu.

Raštas, svorio sistema ir ženklinimas

Indo slėnio gyventojai naudojo specialias antspaudo žymes — mažus molinius ar akmens antspaudus, ant kurių išraižyti simboliai bei gyvūnų figūros; jie naudoti prekėms žymėti ir galimai administracijai. Deja, rašto sistemą iki šiol pilnai perskaityti pavykti nepavyko: Indus raidynas yra trumpas, dažniausiai kelių ženklų eilutės, ir nėra aiškios šiuolaikinės kalbos atitikties. Dėl to gyvuoja įvairios hipotezės — kai kurie mokslininkai siūlo dravidų ar kitų vietinių kalbų ryšius, tačiau nėra bendro sutarimo.

Takoskyra šioje visuomenėje matoma ir per standartizuotus svorius bei matmens sistemas: rastos lygiagrečios masių serijos ir tikslūs matavimo vienetai rodo centralizuotą arba plačiai priimtą prekybos norminimą.

Kultūra, simboliai ir religija

Dalis radinių (stoglangių figūrėlės, moteriškos deivės statulėlės, gyvūnų atvaizdai ant antspaudų) leidžia manyti, kad turėjo ritualinius bei religinio pobūdžio elementus — pavyzdžiui, moteriškos deivės kultas ar tam tikri gamtos simboliai. Tačiau tiksli religinių vaizdinių reikšmė lieka neaiški dėl neiššifruoto rašto ir ribotų laidotuvinių duomenų aiškinimo.

Sutrinka ir civilizacijos nuosmukis

Miestų klestėjimas ėmė silpti apie 1900–1700 m. pr. m. e., ir vėlesniais laikais daugelis miestų buvo atiduoti arba išnyko. Nuosmukio priežastys nėra visiškai aiškios — galimos priežastys apima klimato pokyčius (monsoono silpnėjimas, dykumėjimas), upių korysčių pakitimus (pvz., Ghaggaro–Hakros upės išdžiūvimas), žemės ūkio pertvarkas, ekonominį prekybos sutrikimą ir socialinius pokyčius. Mokslininkai linksta manyti, kad tai greičiausiai buvo daugiaveiksnė procesų serija, o ne viena vienintelė katastrofa. Kai kuriose vietose matomos tęstinės kaimiškos bendruomenės, rodančios tam tikrą kultūrinę tęstinumą.

Archeologija ir atradimai

Apie Indo slėnio vietas rašyta jau XIX a. — 1842 m. Čarlzas Masonas (Charles Masson) surašė aprašus, kuriuose paminėjo senovės Indo slėnio lopšius; tuo metu nedaug kas atkreipė dėmesį. Tik XX a. pradžioje pradėti sistemingi tyrimai: 1920–ųjų pradžioje archeologiniai kasinėjimai atvėrė naujus horizontus. 1921–22 m. atlikti kasinėjimai Harapoje inicijavo platesnį Harappanų kultūros tyrimą, o tuometines atradimo vietas papildė tolesni radiniai Mohendžodaro, Lothal ir kitose vietovėse. Ypatingą įnašą padarė tyrėjai, tokie kaip Rakhaldas Banerji (atradęs Mohendžodaro), John Marshall ir vėlesni archeologai, tęsę išsamius kasinėjimus ir analizę.

Poveikis ir reikšmė

Indo slėnio civilizacija yra viena didžiausių ir techniškai pažangiausių senovės pasaulio civilizacijų. Jos urbanistiniai sprendimai, drenažo technologijos, standartizuotos matavimo sistemos ir prekybos tinklai turėjo ilgalaikį poveikį Pietų Azijos civilizacijos raidai. Daug technologinių sprendimų — plytų gamyba, miesto planavimas, vandens tvarkymas — vėliau tapo svarbūs regiono gyvenvietėms.

Trumpas santrauktinis sąrašas svarbiausių bruožų

• Sudėtingi miestų planai, citadelės ir žemesnės gyvenamosios zonos;
• Standartizuotos degto molio plytos ir matmenys;
• Išplėtota drenavimo sistema ir individualūs vonios kambariai;
• Aktyvi vidaus ir tarptautinė prekyba, ženklinimas antspauduose;
• Medvilnės auginimas ir audimo tradicijos;
• Dar neiššifruotas raštas ir nenustatyta kalba, nors nagrinėjamos dravidų bei kitos hipotezės;
• Nuosmukis apie II tūkstantmetį pr. m. e., greičiausiai dėl kelių sinchroniškai veikusių priežasčių.

Indo slėnio (Harappanų) civilizacija tebėra intensyvių tyrimų objektas: kasinėjimai, klimatologiniai ir geologiniai tyrimai bei raštijos analizė pamažu gilina supratimą, bet daugelis klausimų vis dar laukia galutinio paaiškinimo.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra Indo slėnio civilizacija?

K.: Kada ji pasiekė aukščiausią išsivystymo lygį?

K: Kokią teritoriją jis užėmė?

K: Kaip dar vadinama ši civilizacija?

K: Kokie buvo unikalūs šio miesto bruožai?

K: Kaip prekybininkai saugojo savo prekes jas gabendami?

K: Kas pirmasis 1842 m. parašė apie šią civilizaciją?

Paieška pagal raidę