Entropija
Objekto entropija - tai energijos, kurios negalima panaudoti darbui atlikti, kiekio matas. Entropija taip pat yra galimų sistemos atomų išsidėstymo būdų skaičiaus matas. Šia prasme entropija yra neapibrėžtumo arba atsitiktinumo matas. Kuo didesnė objekto entropija, tuo labiau neapibrėžtos tą objektą sudarančių atomų būsenos, nes yra daugiau būsenų, iš kurių galima spręsti. Fizikos dėsnis sako, kad norint, jog objekto ar sistemos entropija taptų mažesnė, reikia darbo; be darbo entropija niekada negali tapti mažesnė - galima sakyti, kad viskas pamažu pereina į netvarką (didesnę entropiją).
Žodis entropija atsirado 1850-1900 m. tyrinėjant šilumą ir energiją. Tiriant entropiją kilo keletas labai naudingų matematinių idėjų apie tikimybių skaičiavimus. Šios idėjos dabar naudojamos informacijos teorijoje, chemijoje ir kitose mokslo srityse.
Entropija yra tiesiog kiekybinis matas, apibūdinantis antrąjį termodinamikos dėsnį: energijos sklaida, kol ji pasiskirsto tolygiai. Įvairiose srityse entropijos reikšmė skiriasi. Ji gali reikšti:
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra objekto entropija?
Atsakymas: Objekto entropija yra energijos kiekio, kuris negali būti panaudotas darbui atlikti, matas, taip pat galimų sistemos atomų išsidėstymo variantų skaičiaus matas.
K: Koks ryšys tarp entropijos ir neapibrėžtumo (atsitiktinumo)?
A: Entropija yra neapibrėžtumo arba atsitiktinumo matas, nes kuo didesnė objekto entropija, tuo labiau neapibrėžtos tą objektą sudarančių atomų būsenos, nes yra daugiau būsenų, iš kurių galima spręsti.
Klausimas: Ar galima sumažinti objekto ar sistemos entropiją be darbo?
Atsakymas: Ne, fizikos dėsnis sako, kad norint sumažinti objekto ar sistemos entropiją, reikia atlikti darbą; be darbo entropija niekada negali tapti mažesnė - viskas pamažu pereina į netvarką, o tai reiškia didesnę entropiją.
K: Iš kur kilo žodis entropija?
A: Žodis entropija atsirado 1850-1900 m. tyrinėjant šilumą ir energiją, ir tai davė labai naudingų matematinių idėjų apie tikimybių skaičiavimus, kurios dabar naudojamos informacijos teorijoje, statistinėje mechanikoje, chemijoje ir kitose mokslo srityse.
K: Ką kiekybiškai matuoja entropija?
A: Entropija tiesiog matuoja tai, ką apibūdina antrasis termodinamikos dėsnis: energijos sklaidą, kol ji pasiskirsto tolygiai.
K: Kaip skiriasi entropijos reikšmė skirtingose srityse?
A: Įvairiose srityse entropijos reikšmė skiriasi ir gali reikšti įvairius dalykus, pavyzdžiui, informacijos kiekį, netvarką ir energijos sklaidą.
K: Koks entropijos vaidmuo tikimybių skaičiavimuose?
A.: Entropija yra matematinis būdas kiekybiškai įvertinti sistemos netvarkos arba neapibrėžtumo laipsnį, kuris naudingas atliekant tikimybinius skaičiavimus.
