Kas yra nušvitimas budizme (bodhi, satori): nirvana ir Vidurinis kelias
Sužinokite, kas yra nušvitimas budizme (bodhi, satori): kaip pasiekti nirvaną per Vidurinį kelią, ugdant moralę, susikaupimą ir išmintį.
Budizme nušvitimas (bodhi sanskrite/palie, dzenbudizme dažnai vadinamas satori) reiškia gilų supratimą apie tikrovę: pamatymą, kas yra kančia (dukkha), jos priežastys ir būdas jas nutraukti. Tradiciškai nušvitimas siejamas su gebėjimu nebeatgimti į samsarą – nuolatinį gimimų, mirčių ir kančių ratą – nes pranyksta troškimas, neapykanta ir klaidingas nesąmoningas įsikibimas. Nušvitimas gali būti apibūdinamas tiek kaip vienkartinis patyrimas (staigus atbudimas), tiek kaip ilgalaikis procesas ir elgesio pokytis.
Ką reiškia nirvana ir samsara
Nirvana – tai būsena, kai išnyksta troškimas ir nesuvoktas ego; tai atleidimas nuo kančios priežasčių. Sanskritu nirvāṇa reiškia „gesinimą“ (pvz., troškimo ugnies gesinimą). Samsara – tai nuolatinis persikūnijimų ir kančių ratas. Budizme nušvitimas nėra vien tik intelektualinė žinia: tai transformacija, kuri pakeičia veikimą pasaulyje ir nutraukia atgimimų grandinę.
Vidurinis kelias (Aštuonialygis kelias)
Vidurinysis kelias – tai praktikos ir elgesio balansas, vengiant tiek pernelyg asketiško, tiek pernelyg hedonistinio gyvenimo. Jis remiasi Aštuonialygiu keliu, kurį apibrėžė Buda:
- teisingas supratimas (sammā-diṭṭhi)
- teisingas ketinimas (sammā-saṅkappa)
- teisinga kalba (sammā-vācā)
- teisingas elgesys (sammā-kammanta)
- teisingas pragyvenimo šaltinis (sammā-ājīva)
- teisingos pastangos (sammā-vāyāma)
- teisingas dėmesingumas (sammā-sati)
- teisingas susikaupimas / meditacija (sammā-samādhi)
Šios aštuonios praktikos trys pagrindinės sritys dažnai apibūdinamos kaip moralė, meditacija ir išmintis (sila, samadhi, pradžna):
- Sila – moralus elgesys, ketinimų ir veiksmų griežtumas;
- Samadhi – dėmesio ir susitelkimo praktikos, meditacija;
- Pradžna – įžvalga arba išmintis, aiškus reiškinių supratimas.
Pagrindinės praktikos ir tradicijų skirtumai
Skirtingos budizmo tradicijos pabrėžia skirtingus nušvitimo elementus:
- Theravada akcentuoja palaipsninį kelią ir aiškias pakopas (pvz., sotapanna, sakadagami, anagami, arahantas) bei vipassana (įžvalgos) ir samatha (ramybės) meditatyvas.
- Mahayana tradicijos (tarp jų Tibetietiškasis ir Zen) dažnai kalba apie bodhisatvos idealą — siekį nušvisti dėl visų būtybių gerovės; kartais jose pabrėžiama staigaus nušvitimo galimybė.
- Dzenbudizme (Zen) akcentas tenka zazen meditacijai ir kartais koanų praktikoms; čia vartojamas terminas satori reiškia staigų pažinimo pliūpsnį, bet tai dažnai yra pradžia giliau integruotiems pokyčiams.
Nušvitimo laipsniai ir kas toliau
Budizme nušvitimas gali būti suprantamas ne vien kaip vienkartinis „pasiekimas“, bet kaip kelios pakopos ir tvirtėjantis suvokimas. Theravadoje išskiriamos keturios patirties pakopos link galutinio išlaisvinimo; Mahayanoje – pastovus praktikos ir gailestingumo derinimas. Net ir tiesiogiai patyrus nušvitimą praktiką reikia tęsti, kad suvokimas visiškai įsigali kasdieniame gyvenime.
Praktiniai aspektai
Dažniausios priemonės, vedančios prie nušvitimo, yra:
- reguliari meditacija (vipassana, zazen ir kt.);
- etinis gyvenimas ir mokymų laikymasis (sila);
- dėmesingumas kasdienėse veiklose (mindfulness);
- studijos, mokytojo nurodymai ir bendruomenės parama (Sangha).
Visų tradicijų bendra idėja – nušvitimas nėra vien apibendrinimas ar dogma, bet gyvas patyrimas ir elgesio pokytis: žmogus, kuris pasiekė nušvitimą, gyvena mažiau valdomas troškimų ir baimių, daugiau sąmoningai ir gailestingai.
Metodas
Sukūrę tvirtą Sila (moralės) pagrindą, budistai tampa nušvitę medituodami. Praktikuodami Vipasanos meditaciją, jie atpalaiduoja savo protą, aiškiai suprasdami nepastovumo dėsnį, kuris išvalo jų protą nuo visų prisirišimų; troškimas, aistra ir iliuzija sunaikinami.
Buda
Siddharta Gautama (Buda) apibūdinamas kaip pirmasis žinomas (istorinis) žmogus, pasiekęs nušvitimą, ir budizmo įkūrėjas. (Budistai jį vadina Šakjamunio Buda ir tiki, kad prieš jį buvo ir po jo bus Budų.) Jo gyvenimo istorija pasakojama kaip pavyzdys, ko jis išmoko.
Gyvenimas rūmuose
Siddharta buvo turtingas aristokratas ir respublikos valdovo sūnus. Jo tėvas nuėjo pas aiškiaregį, kuris išpranašavo, kad Siddhartha taps karaliumi arba religiniu lyderiu. Tėvas norėjo, kad jis taptų karaliumi. Jis davė Siddharthai daugybę dalykų ir neleido jam matyti nieko blogo. Siddharta vedė moterį ir susilaukė sūnaus. Savo sūnų jis pavadino Rahula. Kai kas sako, kad tą dieną, kai gimė sūnus, Siddharta paliko rūmus ir ėjo dvasiniu keliu.
Keturi objektai
Siddharta nuėjo pas Šramanos mokytojus prašyti pagalbos. Siddhartha keliavo keturias dienas. Pirmąją dieną jis pamatė seną žmogų. Antrąją dieną jis pamatė sergančią moterį. Trečią dieną jis pamatė laidotuves. Tai buvo pirmas kartas, kai jis matė mirtį. Ketvirtąją dieną jis pamatė sadhu (šventą žmogų). Šis žmogus buvo labai neturtingas. Siddharta pagalvojo, kad šis žmogus buvo laimingas, nors ir vargšas. Siddharta taip pat žinojo, kad jis nėra laimingas, nors buvo turtingas. Jis nusprendė palikti rūmus ir niekada nebegrįžti.
Asketizmas
Siddharta ėjo per mišką. Miške jis rado asketų grupę. Jis stebėjo juos ir pagalvojo, kad tai yra kelias į nušvitimą. Šešerius metus jis gyveno su asketais. Kurį laiką jis kasdien valgė po vieną ryžių grūdą ir gėrė iš upės. Vieną dieną upe plaukė valtis, kurioje buvo muzikantas ir jo mokiniai. Siddharta išgirdo muzikantą sakant: "Jei styga per daug įtempta, ji nutrūks. Jei ji bus per laisva, ji negros." Tai išgirdęs Siddhartha suprato, kad nori rasti vidurio kelią, kažką efektyvesnio nei asketizmas. Jis paėmė iš kaimo moters dubenėlį ryžių su pienu. Tuomet jis turėjo jėgų, medituoti iki nušvitimo.
Apšvieta
Siddharta sėdėjo Bodhi medžio apačioje. Jis pasižadėjo medituoti tol, kol nušvis. Keturiasdešimt dienų demonų vadas Devaputra Mara bandė sustabdyti Siddhartą. Jis privertė Siddhartą galvoti apie baisius dalykus. Jis privertė demonus bandyti sužeisti Siddhartą ietimis, strėlėmis, ugnimi ir akmenimis. Siddhartha jų nebijojo ir laikė savo protą atsipalaidavęs, o skaudūs dalykai tapo panašūs į gėles ir daugybę spalvotų žiburių. Iš Sila (dorovės), Samadhi (susikaupimo) ir Prajna (įžvalgos; išminties) jis tapo nušvitęs. Nušvitęs jis 45 metus mokė žmones to, ko išmoko. Jis mirė būdamas 80 metų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas budizme yra nušvitimas?
A.: Budizmo nušvitimas - kai budistas atranda tiesą apie gyvenimą ir nustoja atgimti, nes pasiekia nirvaną.
K: Kas yra nirvana?
A: Nirvana - tai būsena, kai žmogus nebegimsta iš naujo į samsarą, kuri yra kančia.
K: Kaip budizme žmogus tampa nušvitęs?
A: Budizme žmogus tampa nušvitęs, eidamas Viduriniuoju keliu, kuris nėra pernelyg kraštutinis nei vienu, nei kitu gyvenimo būdu - nei itin prabangiu, lengvu ir malonumų kupinu gyvenimu, nei itin atšiauriu gyvenimu, kai tenka gyventi iš būtiniausių dalykų. Žmogus ugdo sila (moralę), samadhi (susikaupimą) ir pradžna (įžvalgą arba išmintį).
Klausimas: Kokias tris savybes žmogus išsiugdo nušvitimo metu budizme?
Atsakymas: Trys savybės, kurias budizme išsiugdo nušvitimo metu, yra Sila (moralė), Samadhi (susikaupimas) ir Prajna (įžvalga arba išmintis).
Klausimas: Ar ilgai užtrunka nušvitimas budizme?
Atsakymas: Taip, daugelio budistų vienuolių ir vienuolių teigimu, nušvitimas budizme užtrunka labai ilgai.
K: Kas yra vidurinysis kelias budizme?
Atsakymas: Vidurio kelias budizme - tai gyvenimo būdas, kuris nėra nei pernelyg kraštutinis, nei itin prabangus, nei itin atšiaurus.
K: Koks yra nušvitimo atitikmuo zen budizme?
Atsakymas: Zen budizme nušvitimą atitinka žodis satori.
Ieškoti