Skurdas Indijoje
Skurdas Indijoje yra svarbi problema. Indijoje gyvena vieni skurdžiausių žmonių pasaulyje.
Indijos vyriausybė teigia, kad skurdo riba kaimo vietovėse yra 816 ₹ per mėnesį, o miestuose - 1000 ₹ per mėnesį. Tai reiškia, kad daugelis žmonių neturi pakankamai pinigų. Indijos siūloma, bet dar nepatvirtinta oficiali skurdo riba yra 972 ₹ (14 JAV dolerių) per mėnesį kaimo vietovėse arba 1407 ₹ (21 JAV doleris) per mėnesį miestuose.
Indijoje vidutiniam žmogui per dieną reikia 2400 kalorijų kaimo vietovėje ir 2100 kalorijų mieste.
2012 m. naujausioje Indijos planavimo komisijos (Tendulkaro komiteto) ataskaitoje teigiama, kad 26 % visų Indijos gyventojų gyvena žemiau tarptautinės skurdo ribos - 1,25 JAV dolerio per dieną. Per pastarąjį dešimtmetį skurdo lygis nuosekliai mažėjo - nuo 37,2 % 2004-2005 m. iki 29,8 % 2009-2010 m. Šiuo metu skurstančių žmonių skaičius siekia 250 mln.
Analizė
1947 m. vidutinės pajamos Indijoje buvo panašios kaip Pietų Korėjoje. Iki 2000-ųjų Pietų Korėja tapo išsivysčiusia šalimi, o Indija - ne.
Pirmuosius 40 metų Indija laikėsi sovietinio stiliaus ekonomikos planavimo, nacionalizavimo programų ir valstybinės pramonės nuosavybės. Jos ekonomikos augimas vidutiniškai siekė apie 3,5 %, o Azijos šalių, tokių kaip Pietų Korėja, ekonomika kasmet augo vidutiniškai daugiau nei dvigubai sparčiau. Atsižvelgus į gyventojų skaičiaus augimą Indijoje, jos pajamos vienam gyventojui augo 1,49 % per metus, o Pietų Korėjos gyventojų - tiek turtingų, tiek neturtingų - pajamos sparčiai didėjo.
Indijos sovietinio stiliaus ekonomikai priklausė "licencijų radžas": sudėtingos licencijos, taisyklės ir biurokratiniai formalumai, kurių reikėjo norint įsteigti ir vykdyti verslą Indijoje 1947-1990 m. Licencijų radžas buvo Indijos sprendimo turėti planinę ekonomiką, kai visus ekonomikos aspektus kontroliuoja valstybė, rezultatas. Licencijos buvo išduodamos tik išrinktiesiems. Šioje sistemoje klestėjo korupcija. Esant šiai sistemai, šalyje buvo sukurta mažai darbo vietų ir sukurta mažai gerovės. Išliko plačiai paplitęs skurdas.
Dėl biurokratijos labirinto dažnai buvo taikomi absurdiški apribojimai - prieš išduodant įmonei licenciją gaminti, reikėjo patenkinti iki 80 agentūrų reikalavimus, o valstybė spręsdavo, kas, kiek ir už kokią kainą bus gaminama ir kokie kapitalo šaltiniai bus naudojami.
- BBC
Gatvės vaikai Indijoje pardavinėja užkandžius ir gėrimus autobusų keleiviams
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra skurdo riba Indijos kaimo vietovėse?
A: Skurdo riba Indijos kaimo vietovėse yra ₹816 per mėnesį.
K: Kokia skurdo riba yra Indijos miestų teritorijose?
A: Skurdo riba Indijos miestuose yra 1000 eurų per mėnesį.
K: Kokia yra siūloma oficiali Indijos skurdo riba?
A: Indijos siūloma oficiali skurdo riba yra ₹972 (14 JAV dolerių) per mėnesį kaimo vietovėse arba ₹1 407 (21 JAV doleris) per mėnesį miestuose.
K: Koks yra vidutinis kalorijų poreikis vidutiniam žmogui Indijos kaimo vietovėse?
A: Vidutinis kalorijų poreikis Indijos kaimo vietovėse yra 2400 kalorijų per dieną.
K: Koks vidutinis kalorijų poreikis tenka vidutiniam Indijos miesto gyventojui?
Atsakymas: Vidutinis kalorijų poreikis vidutiniam Indijos miesto gyventojui yra 2100 kalorijų per dieną.
K: Koks procentas žmonių Indijoje gyvena žemiau tarptautinės skurdo ribos?
A: Indijos planavimo komisijos (Tendulkaro komiteto) 2012 m. duomenimis, 26 % visų Indijos žmonių gyvena žemiau tarptautinės skurdo ribos, kuri yra 1,25 JAV dolerio per dieną.
K.: Kokia skurdo lygio tendencija Indijoje per pastarąjį dešimtmetį?
Atsakymas: Per pastarąjį dešimtmetį skurdo lygis Indijoje nuolat mažėjo: nuo 37,2 % 2004-2005 m. iki 29,8 % 2009-2010 m.
