Haidarabadas (Indija) — Telanganos sostinė: istorija, kultūra ir faktai

Atraskite Haidarabadą — Telanganos sostinę: Nizamų istorija, Ramodžos filmų miestas, perlų paveldas, gyventojų faktai ir kultūros įdomybės viename straipsnyje.

Haidarabadas (tariama (/ˈhaɪdərəbɑːd/ ( klausytis) HY-dər-ə-baad)) yra didžiausia Telanganos valstijos sostinė. Jame gyvena daugiau kaip 12,2 mln. gyventojų, tai yra daugiausiai gyventojų iš visų valstijos miestų Haidarabadas yra A-1 miestas pagal plėtros prioritetus. Jis dar vadinamas perlų miestu arba Nizamų miestu. Haidarabado gyventojai vadinami haidarabadiečiais.

Haidarabadą 1591 m. ant Musi upės kranto įkūrė sultonas Muhammadas Quli Qutb Shahas. Vėliau jį valdė Mogolų gubernatorius Nizamas Asafas Džahas I, kuris įkūrė Asafo Džahų dinastiją (dar vadinamą Nizamais). Iš viso buvo 10 nizamų, o paskutinis iš jų buvo Osmanas Ali Chanas, Asafas Džahas VII.

Mieste įsikūręs Ramodžos filmų miestas, užimantis daugiau kaip 2 000 akrų (8,1 km2; 3,1 kv. mylios) plotą. Kino pramonė čia vadinama Haidarabado Dekano urdų kino industrija (dar žinoma kaip Dekanvudo).

Istorija ir paveldas

Haidarabado istorija yra turtinga ir daugiakultūrė. Miestas vystėsi kaip prekybos, administracijos ir kultūros centras pietų Indijoje. Per nizamų valdymo laikotarpį mieste buvo pastatyta daugybė rūmų, mečečių, turgų ir viešųjų pastatų, kurie iki šiol lemia miesto architektūrinį veidą. Nizamų laikai paliko ryškų pėdsaką – tiek materalinį (rūmai, fortai, mečetės), tiek nematerialų (muzika, kulinarija, amatai).

Kultūra ir kalbos

Haidarabade susipina įvairios tradicijos: indiška, persiška ir islamo kultūros elementai. Mieste plačiai vartojamos telugų, urdų ir hindi kalbos, o anglų kalba naudojama administracijoje ir versle. Kultūriniame gyvenime svarbią vietą užima muzika, literatūra ir teatras; tradicinė muzika (pvz., klasikinė Hindustani muzika) bei šiuolaikiniai menai yra aktyviai propaguojami.

Ekonomika ir technologijos

Per pastaruosius kelis dešimtmečius Haidarabadas tapo svarbiu informacinių technologijų (IT) ir biotechnologijų centru. Mieste veikia daugybė programinės įrangos kompanijų, tarptautinių technologijų parkų ir startuolių. Be to, svarbi yra farmacijos pramonė, finansinės paslaugos ir prekyba. Miestas pritraukia investicijas dėl geros infrastruktūros, išsilavinusių specialistų ir palankios verslo aplinkos.

Kino pramonė

Haidarabado kino sektorius, vadinamas Dekanvudu, gamina filmus urdu, telugų ir kitomis kalbomis. Ramodžos filmų miestas yra vienas iš didžiausių filmavimo kompleksų pasaulyje ir pritraukia režisierius bei aktorius iš visos Indijos.

Demografija

Miestas yra labai įvairialypis: čia gyvena įvairių religijų ir tautybių žmonės. Demografiniai pokyčiai pastaraisiais dešimtmečiais susiję su masine migracija iš kitų Indijos regionų dėl darbo galimybių technologijų sektoriuje. Dėl to Haidarabadas pasižymi jaunų darbo jėgų gausa ir mišria kultūrine scena.

Svarbūs objektai ir turistinės vietos

• Čarminaras (Charminar) – ikoninė mečetė ir miesto simbolis, statyta XVI a.;
• Golconda fortas – gynybinė tvirtovė su įspūdinga istorija ir vaizdingais vaizdais;
• Hussain Sagar ežeras – didelis dirbtinis ežeras su Budos statula ir rekreacinėmis zonomis;
• Salar Jung muziejus – vienas didžiausių privačių kolekcijų muziejų Indijoje, turintis plataus spektro eksponatus;
• Laad Bazaar – tradicinis turgus, žinomas dėl papuošalų, ypač perlų ir marmuro dirbinių;
• Nizamo rūmai ir kiti istorijos paminklai, rodantys miesto praeitį.

Transportas

• Haidarabade veikia tarptautinis oro uostas, jungiantis miestą su vidaus ir užsienio kryptimis;
• Miestas turi geležinkelio stotis ir didelį kelių tinklą, taip pat viešojo transporto sistemas, įskaitant autobusų ir metro linijas;
• Dėl spartaus augimo eismo spūstys mieste kartais būna didelės, todėl plėtojamos alternatyvos: metro, greitosios autobusų juostos ir žiedinės sankryžos.

Klimatas

Haidarabadas priklauso tropiniam pusiasalio klimatui su karštomis vasaromis ir šiltesnėmis žiemomis. Musonų periodu (paprastai birželis–rugsėjis) pasitaiko reikšmingų kritulių. Dėl klimato svarbu planuoti keliones ir apsirengimą pagal sezoniškumą.

Virtuvė

Haidarabado kulinarija – viena iš labiausiai atpažįstamų Pietų Azijoje. Miestas garsėja tokiais patiekalais kaip Hyderabadi biryani (sultinga ryžių ir mėsos patiekalas) ir haleem. Maistas čia dažnai pasižymi persiškais ir vietiniais dekano skoniais: naudojami aromatiniai prieskoniai, riešutai ir saulėje džiovinti ingredientai. Gatvės maistas ir tradicinės kavinės yra svarbi vietos gyvenimo dalis.

Švietimas ir mokslas

Mieste yra daug universitetų, kolegijų ir tyrimų institutų, kurie traukia studentus iš visos šalies. IT ir inžinerijos mokyklos, taip pat medicinos ir biotechnologijų centrai prisideda prie žmogiškųjų išteklių rengimo ir mokslo vystymo regione.

Praktiniai patarimai lankytojams

• Gerbkite vietos kultūrines tradicijas, ypač lankydamiesi šventose vietose;
• Naudokite patikimus transporto būdus vakarais ir planuokite maršrutus dėl galimų eismo spūsčių;
• Išbandykite vietinę virtuvę, bet venkite neruošto maisto, jei nesate įpratę;
• Prižiūrėkite asmens daiktus turgavietėse ir turistinėse zonose.

Haidarabadas – miestas, kuriame susipina istorija ir modernumas: nuo senovinių fortų ir mečečių iki aukštųjų technologijų parkų ir kino industrijos. Tai dinamiškas regioninis centras, turintis daug ką pasiūlyti tiek gyventojams, tiek svečiams.

Istorija

Archeologai Haidarabade aptiko 2500 metų senumo geležies amžiaus radinių. Šios vietos rastos netoli Haythnagaro ir Ramoji Film City, jose rasta palaidojimų ir įrankių. Qutub Shahi karaliai valdė Hyderabadą iki 1687 m., kai miestas atiteko mogolams. Muhamedas Kuli Kutubas Šachas buvo Kutub Šachi valdovas, kuris įsakė pastatyti Čarminarą kaip mečetę. Navabas Abdul Hasanas Šachas, kuris liaudyje žinomas kaip Tanišas, buvo paskutinis Kutub Šachi valdovas Haidarabade prieš Aurangzebui užimant miestą 1687 m. Aurangzebas paskelbė Asafą Džahą Haidarabado gubernatoriumi. Taip prasidėjo Asaf Džahi dinastija, valdžiusi Haidarabadą iki 1948 m.

1947 m. Haidarabadas, bendradarbiaudamas su Indija, tapo kunigaikštyste. Tačiau netrukus Nizamas turėjo pasirašyti prisijungimo prie Indijos Sąjungos dokumentą, kad Haidarabadas taptų Indijos dalimi. 1956 m. lapkričio 1 d. Haidarabado provincija buvo padalinta į Karnataką, Maharaštroje ir Andhra Pradešą pagal kalbą. Taigi Haidarabadas atiteko telugų kalba kalbančiųjų bendruomenei ir taip tapo Andhra Pradešo sostine. 2014 m. birželio 2 d. buvo įkurta Telanganos valstija, kuri atsiskyrė nuo Andhra Pradešo, o jos sostine liko Haidarabadas.

Miestas dabar plėtojamas informacinių technologijų srityje, čia veikia keturios IT aukštosios mokyklos, įskaitant JNTU (Jawaharlal Nehru's Technological University). Didelę įtaką Haidarabado plėtrai padarė tarptautinio oro uosto ir nekilnojamojo turto plėtra.

Mahometo Quli Qutb Shah kapas netoli Golconda forto Hyderabade, Indijoje.

Geografija

Haidarabadas įsikūręs Dekano plynaukštėje, 500 metrų virš jūros lygio, o didžioji dalis teritorijos yra uolėta. Pagrindinė auginama kultūra yra ryžiai, taip pat auginami bengališkieji gramai, žemės riešutai, cukranendrės ir saulėgrąžos. Haidarabadas buvo įkurtas 1591 m. ant Musi upės kranto. Šiandien ta vietovė vadinama senuoju miestu, kuriame yra Mekos masdžidas ir Hussain Sagar ežeras. Rajone yra daug oficialių pastatų ir tas rajonas yra labai senas. Pastaruoju metu Haidarabadas buvo sujungtas su Sekunderabadu. Taip atsirado didelis, vieningas ir daug gyventojų turintis miestas su daugybe jį supančių kaimų.

Klimatas

Haidarabade vyrauja karštas, drėgnas ir sausas klimatas. Musonų arba lietingasis sezonas trunka nuo birželio pabaigos iki spalio pabaigos. Kasmet mieste iškrenta vidutiniškai 32 cm lietaus. Aukščiausia kada nors užfiksuota temperatūra 1966 m. birželio 2 d. buvo 51,5 °C (113,9 °F). Žemiausia užfiksuota temperatūra 1946 m. sausio 8 d. buvo 1,1 °C (43 °F). Vakarais ir rytais būna vėsiau, nes miestas yra aukštai virš jūros lygio.

Gyventojai

Mieste gyvena daugiau kaip keturi milijonai gyventojų. Daugumą sudaro induistai, o musulmonai sudaro 40 % gyventojų. Haidarabado musulmonų bendruomenė yra didžiausia Telanganoje. Musulmonai daugiausia gyvena senamiestyje ir aplink jį. Krikščionių mieste nedaug. Žymios bažnyčios yra Abidso ir Sekunderabado apylinkėse, pavyzdžiui, Švento Juozapo katedra.

Mekos masjidas

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kiek gyventojų gyvena Haidarabade?

K: Kaip vadinamas Haidarabadas?

K: Kas įkūrė Haidarabadą?

K: Kas valdė po Haidarabado įkūrėjo?

K: Kiek iš viso buvo Nizamų?

K: Kas yra Ramodži filmų miestas?

K: Kas yra "Deccanwood"?

Paieška pagal raidę