Bodo kalba

Istorija ir lingvistinė klasifikacija

Bodo kalba - sino-tibetiečių kalba, priklausanti bodo grupei. Ji glaudžiai susijusi su Dimasos kalba ir Tivos (Lalungo) kalba Asame. Ji taip pat gimininga Meghalajos Garo kalbai ir Tripuros Kokborok kalbai. Bodo kalba kalbantys Asamo rajonai driekiasi nuo Dhubrio vakaruose iki Sadijos rytuose. Alipurduaro, Kuč Beharo, Džalpaigurio ir kitose Bengalijos dalyse bodo kalba vadinama "mech". 1991 m. gyventojų surašymo duomenimis, boro kalba kalbančių gyventojų buvo 1 984 569 (bodo - 1 324 748), (mech - 659 821). Tačiau surašymo ataskaitose Bodo gentis apima tik Bodos. Į jį neįtraukta mechų gentis. Žodis "Boro" reiškia kalbą ir bendruomenę. Jis tariamas su aukštu tonu antrajame skiemenyje.

Dialektai

Šioje teritorijoje vartojamas tarmes galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:

1. Vakarų Boro tarmė, {(Sønabari) WBD}:
2. Rytų Boro tarmė, {(Sanzari) EBD} ir
3. Pietų Boro tarmė, {(Hazari) SBD}.

Vakarų boro tarmėmis kalbama Kokradžharo ir Bongaigaono rajonuose. Rytinės bodo tarmės daugiausia paplitusios Barpetos, Nalbari ir Kamrupo rajonuose bei kai kuriose Darrango dalyse. Vakarų Bodo tarmė įgijo standartinės tarmės statusą. Ji taip pat sukūrė rašytinę formą. Šių dviejų tarmių grupių skirtumai daugiausia yra fonologiniai ir leksiniai.

Asamo bodo kalba turi bent keturias aiškias tarmių sritis, kuriose yra pakankamai daug tarminių variantų. Tai šiaurės rytų, pietvakarių, šiaurės centrinė ir pietinė tarmių sritys. Kiekviena jų turi aiškių skirtumų.

Geografinis paplitimas

Etnologijoje išvardyti šie rajonai, kuriuose kalbama bodo kalba. Bodo kalba daugiausia Asamo ir Vakarų Bengalijos žemumose ir priekalnėse.

• Asamas
• Darrango rajonas
• Nagaono rajonas
• Kamrupo rajonas
• Goalparos rajonas
• Sibsagaro rajonas
• Lakhimpuro rajonas
• Vakarų Bengalija
• Kalkuta
• Džalpaigurio rajonas
• Kūčbeharo rajonas
• Manipūras
• Čandelio rajonas (Tengnoupalo regione)
• Meghalaya
• 7 kaimai Vakarų Garo Hills rajono Tikrikilla kvartale
• Rytų Kasio kalvų rajonas

Istorija

Nors bodo kalba yra turtinga ir sena, iki XX a. antrojo dešimtmečio ji neturėjo jokios rašytinės literatūros. Krikščionių misionieriai, kurie atvyko į bodo kalba kalbančias vietoves skelbti savo religijos, išleido keletą knygų apie religiją, pasakų, eilėraščių ir dainų. Šie misionieriai taip pat išleido keletą gramatikos ir žodyno knygų. Kunigas Sidney Endle 1884 m. parengė "Kačarų gramatikos metmenis". Gramatika parengta remiantis Darrango rajono tarme. Endle taip pat parašė svarbią knygą apie bodosus. Ji pavadinta The Kachari. Knyga išleista 1911 m. Joje yra skyriai apie bodosų socialinius papročius, žemdirbystės praktiką, šventes, maisto įpročius, ritualus, amatus ir tekstilę. Knygoje taip pat buvo pateikta bodo liaudies pasakų, eilėraščių ir gramatikų pavyzdžių. J. D. Andersono leidinyje "Bodo liaudies pasakų ir eilėraščių rinkinys" (1895 m.) buvo septyniolika į anglų kalbą išverstų bodo liaudies pasakų. Tai papildė originalias versijas bodo kalba.

1963 m. kalba pradėta vartoti pradinėse mokyklose bodo gyvenamose vietovėse. Bodo kalba vartojama mokyklose iki vidurinės mokyklos. Kalba tapo pasididžiavimo dalyku, kai buvo atidarytas bodo kalbos aspirantūros kursas. Nuo 1996 m. Gvahatio universitete vartojama bodo literatūra. Dabar bodo kalba išleista daug poezijos, dramos, apsakymų, romanų, biografijos, kelionių, vaikų literatūros ir literatūros kritikos knygų. Nors šnekamąją kalbą paveikė kitos bendruomenės ir dialektai, Udalgurio rajone ir jo apylinkėse vis dar galima išgirsti grynąją kalbą.

Rašymo sistema

Kalba oficialiai užrašoma devanagari raštu. Taip pat ilgą laiką buvo naudojami lotyniški ir asamių rašmenys. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad vienu metu kalba naudojo dabar jau prarastą raštą, vadinamą Deodhai. Tačiau bodo kalbos raidžių vartojimas skiriasi nuo devanagari.

Susiję puslapiai

• Bodo tauta
• Bodo gramatika
• Bodo Sahitya Sabha
• Kokborok kalba