Agorafobija: kas tai? Simptomai, priežastys ir gydymas

Agorafobija: sužinokite simptomus, priežastis ir efektyvų gydymą — nuo panikos priepuolių iki kognityvinės elgesio terapijos ir vaistų, kaip atgauti kasdienį saugumą.

Agorafobija yra nerimą kelianti liga. Sergantieji bijo didelių atvirų erdvių, minios žmonių ir naujų vietų. Daugelis gydytojų mano, kad šia liga sergantys žmonės bijo tapti neramūs. Vietos, kurios verčia juos jaustis nesaugiai, didina nerimo ir panikos jausmą. Jie gali baimintis, kad gali prarasti kontrolę ir sugėdinti save. Jie nerimauja, kad ištikus panikos priepuoliui gali nepavykti pabėgti ar rasti pagalbą. Žodis agorafobija reiškia "turgaus baimė". Agorafobija sergantys žmonės dažnai mano, kad jų namai yra vienintelė saugi vieta. Kraštutiniais atvejais sergantieji gali mėnesių mėnesius, o kai kuriais atvejais ir metus negalėti išeiti iš namų.

Simptomai

Agorafobija pasireiškia įvairiais fiziniais ir elgesio simptomais. Dažniausiai pasitaikantys yra:

• Intensyvus baimės ar nerimo jausmas būnant atvirose erdvėse, minioje, autobusų stotyse, prekybos centruose, tiltuose ar liftuose.
• Fiziniai simptomai, susiję su panikos priepuoliais: širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, dusulys, svaigulys, pilvo sutrikimai, krūtinei spaudimas ar skausmas.
• Vengimas situacijų, kuriose, jų manymu, būtų sunku gauti pagalbą arba pabėgti.
• Ilgalaikis izoliavimasis — žmogus laikosi namų kaip „vienintelės saugios vietos“.
• Priklausomas elgesys: su savimi nuolat vesti pažįstamą asmenį, vengti kelionių vienam, planuoti išvykas pagal saugumo kriterijus.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Specifinės agorafobijos priežastys nėra visiškai aiškios, bet dažnai ji susijusi su panikos sutrikimu ir bendru polinkiu į nerimo sutrikimus. Veiksniai, didinantys riziką:

• Genetinė polinkis į nerimo sutrikimus.
• Ankstyvosios traumos ar stresinės patirtys (pvz., piktnaudžiavimas, ilgas stresas).
• Asmenybės ypatumai — pavyzdžiui, didesnis baimės jautrumas ar drovumas.
• Gyvenimo įvykiai, kaip ilgs laikas streso ar traumų fone.
• Komorbidinės ligos: dažnai kartu yra panikos priepuoliui linkusių sutrikimų, depresija ar kitų nerimo sutrikimų buvimas.

Diagnozė

Diagnozę nustato psichikos sveikatos specialistas, remdamasis paciento istorija ir simptomų aprašymu. Gydytojas taip pat gali atlikti fizinį tyrimą arba kai kuriuos tyrimus, kad atmestų kitas ligas (pvz., skydliaukės sutrikimus ar širdies problemas), kurios gali priminti panikos simptomus.

Gydymas

Agorafobija dažnai gerai reaguoja į gydymą, ypač kai taikomas derinys:

• Psichoterapija: kognityvine elgesio terapija (KET) yra efektyviausia psichoterapijos forma — ji padeda atpažinti nerimą keliančias mintis ir palaipsniui mažinti vengimo elgesį per ekspoziciją (kontroliuojamą susidūrimą su baimės situacijomis).
• Vaistai: antidepresantai (dažniausiai SSRI, pavyzdžiui, sertralinas, fluoksetinas, paroksetinas; kartais SNRIs kaip venlafaksinas) gali sumažinti nerimą ir panikos epizodus. Trumpalaikiai benzodiazepinai kartais skiriami ūmiems simptomams, tačiau dėl priklausomybės rizikos jų vartojimas ribojamas. Taip pat gali būti naudojami beta adrenoblokatoriai trumpalaikiams fiziniams simptomams palengvinti.
• Derinys: terapija kartu su vaistais dažnai yra veiksmingiausia — tai leidžia greičiau sumažinti simptomus ir išlaikyti ilgalaikį pagerėjimą.
• Kitos prieigos: grupinė terapija, palaikomosios programos, kartais vystosi internetinės terapijos arba telemedicinos formos.

Savipagalba ir kasdienė priežiūra

• Mokytis relaksacijos ir kvėpavimo technikų, kurios padeda valdyti panikos simptomus.
• Laipsniškas ekspozicijos praktika — pradėti nuo mažų, valdomų situacijų ir palaipsniui didinti sudėtingumą.
• Reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir subalansuota mityba padeda mažinti bendrą nerimo lygį.
• Vengti alkoholio ir raminamųjų medžiagų savarankiškai — jos gali pabloginti nerimą ir priklausomybę.
• Palaikymo grupės arba artimųjų parama dažnai palengvina atsigavimą.

Komplikacijos

Negydoma agorafobija gali sukelti rimtų gyvenimo kokybės problemų: izoliaciją, darbo ir santykių praradimą, depresiją, priklausomybę nuo medikamentų ar alkoholio. Kartais žmogus tampa visiškai priklausomas nuo kitų arba nebegali savarankiškai atlikti kasdieninių veiklų.

Prognozė ir kada kreiptis pagalbos

Daugelis žmonių, kurie gauna tinkamą gydymą (ypač KET ir/ar vaistus), patiria ženklią simptomų sumažėjimą ir grįžta į normalų gyvenimą. Svarbu kreiptis pagalbos, jei:

• Jūsų vengimas trukdo darbui, mokslui ar santykiams.
• Pasireiškia dažni panikos priepuoliai.
• Jaučiate depresiją arba mintis apie savižudybę.

Jei reikalinga pagalba, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą — jie gali suteikti pradines rekomendacijas ir nukreipti tinkamam gydymui.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra agorafobija?

K: Kodėl agorafobija sergantys žmonės jaučia nerimą?

K: Kokias konkrečias baimes jaučia agorafobija sergantys žmonės?

K: Ką reiškia žodis agorafobija?

K: Koks yra bendras agorafobija sergančių žmonių įsitikinimas, susijęs su jų namais?

Klausimas: Ar gali būti, kad ekstremalūs agorafobijos atvejai neleidžia žmonėms išeiti iš namų ilgesniam laikui?

K: Ar agorafobija yra gydoma?

Paieška pagal raidę