Analinis plyšys, arba fissura ani, yra mažas įtrūkimas arba plyšys analiniame kanale. Pacientai dažniausiai skundžiasi aštriu išangės skausmu tuštinimosi metu ir trumpai po tuštinimosi, kuris gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Kartais ši maža žaizdelė šiek tiek kraujuoja tuštinimosi metu arba iš karto po jo.
Kas sukelia išangės plyšį?
Nėra vieno aiškaus priežastinio veiksnio, tačiau dažniausiai minimi šie rizikos faktoriai:
- Vidurių užkietėjimas ir stiprus stanginimasis tuštinantis;
- Kietos, didelės išmatos, kurios mechaniniu būdu pažeidžia gleivinę;
- Padidintas išangės sfinkterio (apvalaus išangės raumens) tonusas arba spazmas, dėl kurio sumažėja kraujotaka žaizdos srityje;
- Sumažėjusi kraujotaka analinėje srityje (ypač užpakaliniame viduriniame linijoje, kur dažniausiai atsiranda plyšiai);
- Per didelis odos ištempimas, smulkių traumų poveikis, netinkama higiena po maudynių arba per didelis odos džiovinimas;
- Nėštumas ir gimdymas, taip pat ilgalaikis šlapimo arba išmatų drėgnumas kūdikių srityje (nepakankamai dažnai keičiamos sauskelnės).
Akutinis ir lėtinis plyšys
- Akutinis plyšys: paprastai trunka iki 6–8 savaičių ir dažnai pasiduoda konservatyviam gydymui.
- Lėtinis plyšys: jeigu plyšys neišgyja per maždaug 6–8 savaites, jis laikomas lėtiniu. Gali susidaryti „sentinelinė žymė“ (mažas odos kuokštelis) arba išsivystyti uždegiminė granulacija.
Simptomai
- Aštrus, duriantis skausmas tuštinimosi metu ir nedelsiant po jo;
- Mažas kiekis šviesiai raudono kraujo ant popieriaus ar paviršiuje išmatų;
- Skausmas gali sukelti vengimą tuštintis, kas dar labiau sustiprina vidurių užkietėjimą ir pūtimo ciklą;
- Galimas sfinkterio spazmas ir nuolatinis skausmas ar diskomfortas tarp tuštinimų;
- Dažniau plyšys susidaro užpakalinėje vidurinėje linijoje, tačiau moterims ir kūdikiams gali būti priekinėje linijoje.
Kaip nustatomas?
Diagnostika dažniausiai atliekama apžiūros būdu: gydytojas apžiūri išangės sritį vizualiai. Kartais atliekamas anoskopinis tyrimas. Jei yra neaiški diagnostika arba įtariami kiti susirgimai (pvz., uždegiminės žarnų ligos, infekcijos, navikai), gali prireikti papildomų tyrimų arba konsultacijos su proktologu.
Komplikacijos
- Užsitęsęs skausmas ir gyvenimo kokybės pablogėjimas;
- Pakartotinis plyšimo užsivėrimas ir atsinaujinimas;
- Galimas susiformavimas lėtinio uždegimo, randų arba antrinių spąstų (pvz., hemoroidų) srityje;
- Retai — vidinė infekcija ar abscesas.
Gydymas
Gydymas pradžioje paprastai konservatyvus. Jo tikslas — sumažinti skausmą, palengvinti tuštinimąsi ir sumažinti sfinkterio spazmą, kad žaizda galėtų užgyti.
- Gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai: didinti skaidulų kiekį maiste, gerti pakankamai skysčių, reguliariai judėti. Tai padeda sušvelninti išmatas ir sumažinti strigimą.
- Vidurių minkštikliai ar osmosiniai laisvinamieji (pvz., makrogolis, laktulozė) trumpam laikui — siekiant išvengti kietų išmatų.
- Sėdimos vonelės (sitz baths): kelis kartus per dieną šiltame (ne karštame) vandenyje po 10–15 min. mažina skausmą ir raumenų spazmą.
- Topiškai vartojamos priemonės: skausmą malšinantys geliai ar tepalai, taip pat specialūs nitroglicerino (gliceril trinitrato) tepalai arba kalcio kanalų blokatoriai (pvz., diltiazem) mažina sfinkterio tonusą ir skatina gijimą. Gali pasireikšti pašaliniai reiškiniai (pvz., galvos skausmas naudojant nitrogliceriną).
- Botulino toksino injekcijos į vidinį sfinkterį gali laikinai atpalaiduoti raumenį ir padėti gijimui esant kad ir truputį pažengusiems atvejams.
- Chirurginis gydymas: kai konservatyvus gydymas neefektyvus arba plyšys yra lėtinis, gali būti rekomenduojama lateralinė vidinio sfinkterio skiltis (lateral internal sphincterotomy), kuri turi aukštą išgijimo procentą, bet su keliais rizikos aspektais (retai — šlapimo nelaikymas ar dujų/informacijos kontrolės pokyčiai). Kiti operaciniai metodai — žaizdos uždarymo (advancement flap) procedūros, taikomos sudėtingesniais arba pasikartojančiais atvejais.
Prevencija
- Reguliari, skaidulų turinti mityba ir pakankamas skysčių vartojimas;
- Vengti stipraus stanginimosi tuštinantis;
- Gydyti ir neignoruoti vidurių užkietėjimo ar lėtinės viduriavimo;
- Tinkama higiena — švelnus valymas, vengti aštrių ar džiovinantų priemonių;
- Nėštumo ir po gimdymo metu stebėti analinės srities būklę ir laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda skausmas ar kraujavimas.
Prognozė ir kada kreiptis į gydytoją
Dauguma ūmių išangės plyšių užgyja per kelias savaites taikant konservatyvias priemones. Tačiau žaizda gali užtrukti ilgiau — kartais nuo 6 savaičių iki 3 mėnesių, o lėtiniu atveju gali prireikti chirurginio gydymo. Kreipkitės į gydytoją, jeigu:
- Skausmas yra labai stiprus arba trunka ilgiau nei kelias savaites;
- Stebite gausų kraujavimą, karščiavimą ar požymius, kad gali būti infekcija;
- Simptomai kartojasi arba negerėja taikant namų priemones;
- Atsiranda nauji simptomai: netikėtas šlapimo nelaikymas arba reikšmingi išmatų kontrolės sutrikimai.
Apibendrinant: išangės plyšys yra dažna ir skausminga būklė, kuri dažnai sėkmingai gydoma konservatyviai, tačiau kai kuriais atvejais reikalingas specializuotas gydymas ar chirurgija. Ankstyvas kreipimasis į gydytoją ir paprastos prevencinės priemonės dažnai padeda išvengti pasikartojimų.