Gliukokortikoidai: steroidiniai hormonai reguliuojantys metabolizmą ir imuninę sistemą

Gliukokortikoidai (GK) yra steroidiniai hormonai, daugiausia gaminami antinksčiuose, kurių pagrindinis žmogaus organizme aktyvus atstovas yra kortizolis. Jie jungiasi prie specifinių ląstelių receptorių (gliukokortikoidų receptoriaus, GR), vykdo tiek lėtinius (genominius), tiek greitus (negenominius) poveikius ir plačiai dalyvauja organizmo atsake į stresą bei paros ritmuose. Gliukokortikoidai reguliuoja gliukozės apykaitą, baltymų ir riebalų metabolizmą, taip pat turi svarbių poveikių imuninei sistemai ir audinių vystymuisi.

Veikimo mechanizmas

Endogeniniai gliukokortikoidai (pvz., kortizolis) išsiskiria pagal hipotalaemo–hipofizės–antinksčių (HPA) ašį. Streso arba paros ritmų metu hipotalamas išskiria CRH, hipofizė — ACTH, o antinksčiai — kortizolį. Kortizolis patenka į ląstelę, prisijungia prie citoplazminio GR, kompleksas nukreipiamas į branduolį ir tiesiogiai reguliuoja genų ekspresiją. Be to, GK turi greitus nergenominius veikimus, keičiančius membranų ir sinapsių funkciją.

Metaboliniai poveikiai

• Skatina gliukoneogenezę — fermentų indukciją kepenyse, todėl didėja gliukozės sintezė ir kraujyje kyla gliukozės koncentracija.
• Skatina baltymų katabolizmą raumenyse (išskiria aminorūgštis gliukoneogenezei), todėl ilgalaikis perteklius gali sukelti raumenų silpnumą.
• Keičia riebalų apykaitą — skatina lipolizę periferinėse vietose, bet gali skatinti riebalų kaupimąsi centrinėje kūno dalyje.
• Didina gliukozės atsparumą insulinui, kas gali prisidėti prie hiperglikemijos ir steroidinei diabetinei būklei, ypač gydymo gliukokortikoidais metu.

Imuninė ir priešuždegiminė veikla

GC yra imuninės sistemos grįžtamojo ryšio dalis ir turi stiprų priešuždegiminį poveikį. Jos mažina uždegimą veikdamos keletu mechanizmų:

• Slopina prouždegiminių citokinų (pvz., IL‑1, IL‑6, TNF‑α) sintezę ir išskyrimą.
• Inhibuoja ląstelių migraciją ir vaskuliarų pralaidumą, mažina edemą.
• Slopina imuninių ląstelių proliferaciją ir aktyvaciją, mažina limfocitų ir makrofagų funkciją.
• Blokuoja fermentus ir signalinius kelius, susijusius su uždegimu (pvz., fosfolipazę A2, COX2, NF‑κB).

Dėl šių savybių sintetiniai gliukokortikoidai plačiai naudojami gydant astmą, alergijas, autoimunines ligas, ūmų uždegimą ir po organų transplantacijos, tačiau jų imunossupresinis poveikis didina infekcijų riziką.

Vaidmuo vaisiaus ir smegenų vystymesi

Gliukokortikoidai yra svarbūs vaisiaus vystymuisi. Prenatalinė kortikosteroidų ekspozicija (natūrali arba gydymo forma) skatina plaučių brendimą ir surfaktanto gamybą, todėl sumažėja ankstukų kvėpavimo nepakankamumo rizika. Be to, GK daro poveikį smegenų struktūros ir funkcijos formavimuisi — jie dalyvauja neurono diferenciacijoje, sinapsių formavime ir streso atsako programavime, tačiau per didelė ekspozicija ankstyvame vystymosi laikotarpyje gali turėti neigiamų pasekmių ilgalaikei elgsenai ir kognityvinei funkcijai.

Klinikinis panaudojimas ir šalutiniai poveikiai

• Sintetiniai gliukokortikoidai (pvz., prednizolonas, deksametazonas, betametazonas) naudojami plačiai dėl stipraus priešuždegiminio ir imunosupresinio poveikio.
• Dažniausios indikacijos: astma, alerginės būklės, reumatoidinis artritas, autoimuninės ligos, odos ligos, uždegiminės žarnyno ligos, chemoterapijos priežiūra, transplantacija, skubios reanimacinės būklės (pvz., sunkus sepsis ar šoko būklės).
• Ilgalaikio vartojimo šalutiniai poveikiai: Cushingo sindromas (centrinis riebalų kaupimasis, mėlynių atsiradimas, odos plonėjimas), osteoporozė, raumenų silpnumas, hiperglikemija ir diabetas, padidėjusi infekcijų rizika, virškinimo trakto opų rizika, nuotaikos svyravimai, ir slopinta antinksčių funkcija (adrenalinės atrofija), todėl staigus gydymo nutraukimas gali sukelti adrenalinę nepakankamumą.

Matuoti, dozuoti ir atsargumo priemonės

Gydytojai vertina kortizolio koncentracijas kraujyje, seilėse ar šlapime, naudoja ACTH stimuliacijos testus vertinant antinksčių funkciją. Skiriant gydymą sintetiniais GK svarbu taikyti mažiausią efektyvią dozę ir trumpiausią gydymo trukmę, jei įmanoma, taip pat reguliariai stebėti kaulų tankį, gliukozės kiekį kraujyje ir infekcijų požymius. Pacientams, ilgą laiką vartojusiems dideles dozes, rekomenduojama lėtai mažinti dozę, kad apsaugotų nuo adrenalinės nepakankamumo.

Apibendrinimas

Gliukokortikoidai yra gyvybiškai svarbūs hormoniai, reguliuojantys metabolizmą, imuninę funkciją ir organizmo atsaką į stresą. Jie turi tiek natūralų fiziologinį vaidmenį (pvz., paros ritmui ir vaisiaus brendimui), tiek plačias klinikines taikymo galimybes dėl savo priešuždegiminių savybių. Tačiau dėl reikšmingų metabolinių ir imuninių pasekmių jų vartojimas turi būti atsargus ir prižiūrimas gydytojo.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra gliukokortikoidai?

K: Kaip gliukokortikoidai jungiasi su ląstelėmis?

K: Ką gliukokortikoidai reguliuoja?

K: Kokį vaidmenį gliukokortikoidai atlieka imuninėje sistemoje?

K: Kaip gliukokortikoidai skatina gliukozės gamybą?

K: Koks svarbus gliukokortikoidų vaidmuo vaisiaus vystymosi metu?

Paieška pagal raidę