Receptorius (molekulė)
Ląstelių biologijoje receptoriai yra specialios struktūros, esančios ląstelių membranose. Jie sudaryti iš baltymų molekulių, pavyzdžiui, glikoproteinų. Receptoriai jungiasi (prisitvirtina) prie specializuotų molekulių. Jei receptorius turi šią molekulę, jis suaktyvėja, o jei neturi, jis deaktyvuojasi. Priklausomai nuo jo būsenos, ląstelės viduje įvyksta pokytis.
Ląstelės paviršiaus receptoriai (membraniniai receptoriai, transmembraniniai receptoriai) palaiko ryšį tarp ląstelės ir išorinio pasaulio. Prie receptoriaus prisijungia ekstraląstelinės signalinės molekulės (dažniausiai hormonai, neuromediatoriai, citokinai, augimo veiksniai arba ląstelių atpažinimo molekulės). Tai sukelia ląstelės funkcijos pokyčius. Šis procesas vadinamas signalo perdavimu: Dėl prisijungimo prasideda cheminiai pokyčiai membranos viduje.
Trumpai tariant, receptoriai veikia kaip spynos ir raktai. Raktą galima užrakinti arba atrakinti. Jei jis atrakintas, galima atidaryti jam priklausančias duris.
E = už ląstelės ribų P = plazminė membrana I = ląstelės viduje
Struktūra
Receptoriaus dalis išsikiša iš ląstelės membranos. Tas pats pasakytina ir apie ląstelių organelių membranas. Pagrindinė receptoriaus funkcija - atpažinti ir reaguoti į tam tikrą ligandą, pavyzdžiui, neuromediatorių arba hormoną. Kai kurie receptoriai reaguoja į "transmembraninio potencialo" (elektrinio potencialo skirtumo tarp ląstelės vidaus ir išorės) pokyčius.
Vidurinė dalis, esanti pačioje membranoje, yra baltymais išklota membranos anga, arba "jonų kanalas". Kai ligandas prisijungia prie paviršiaus, poros tampa prieinamos jonams, kurie pro jas praeina. Kitais atvejais, kai atsiranda elektrinio potencialo skirtumai, receptorius pakeičia formą, o tai sukelia pokyčius ląstelės viduje.
Vidinė (arba citoplazminė) receptoriaus dalis sąveikauja su ląstelės ar organelės vidumi. Yra kelios skirtingos receptorių rūšys, kurių kiekviena veikia skirtingai.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra receptorius ląstelių biologijoje?
Atsakymas: Receptorius yra speciali struktūra, sudaryta iš baltymų molekulių, esančių ląstelių membranose, kurios jungiasi su specializuotomis molekulėmis.
K: Kaip receptoriai aktyvuojami arba deaktyvuojami?
A: Jei receptorius turi specializuotą molekulę, jis aktyvuojamas, o jei neturi, jis deaktyvuojamas.
K: Kokį vaidmenį atlieka ląstelės paviršiaus receptoriai (membraniniai receptoriai, transmembraniniai receptoriai)?
A: Ląstelių paviršiaus receptoriai dalyvauja ląstelės ir išorinio pasaulio komunikacijoje.
K: Kokios molekulės jungiasi prie receptorių?
A: Prie receptorių jungiasi ekstraląstelinės signalinės molekulės, pavyzdžiui, hormonai, neuromediatoriai, citokinai, augimo veiksniai arba ląstelių atpažinimo molekulės.
K: Kas sukelia ląstelės funkcijos pokyčius?
A: Kai prie receptorių prisijungia ekstraląstelinės signalinės molekulės, jos sukelia ląstelės funkcijos pokyčius per procesą, vadinamą signalo perdavimu.
K: Kaip veikia receptoriai?
A: Receptoriai veikia kaip spynos ir raktai. Jie prisijungia prie specializuotų molekulių kaip raktas prie spynos. Jei spyna atrakinama, galima atidaryti jai priklausančias duris.
K: Kokie pokyčiai įvyksta ląstelėje, kai receptorius suaktyvinamas?
A: Kai receptorius suaktyvinamas, jis sukelia cheminį pokytį membranos viduje.
