Oksitocinas: meilės hormonas – funkcijos, išsiskyrimas ir poveikis
Oksitocinas — „meilės hormonas“: kaip jis veikia gimdymą, intymumą, porų ir tėvų ryšius, išsiskyrimas bei poveikis elgesiui ir psichikai.
Oksitocinai yra svarbūs žinduolių hormonai, priklausantys polipeptidų grupei. Jį (dažniau vartojamas vienaskaita — oksitocinas) gamina ir išskiria neuronai hipotalamyje, o į kraują jis išsiskiria per užpakalinę hipofizę. Oksitocinas veikia smegenis ir kitus organus, tačiau svarbu atskirti centrinę (smegenų) ir periferinę (kraujagyslių) oksitocino veiklą — jie dalinai atlieka skirtingas funkcijas.
Funkcijos organizme
Oksitocinas atlieka daug biologinių vaidmenų:
- Reprodukcija: stiprina gimdos susitraukimus gimdymo metu ir padeda pieno išsiliejimui žindymo metu;
- Socialinis ryšys ir elgesys: skatina porų suartėjimą, tėvystės bei motinystės elgesį, prisirišimą ir pasitikėjimą;
- Seksualinė funkcija: išsiskiria intymiomis akimirkomis — per orgazmus ir net apkabinimus;
- Streso moduliacija: gali mažinti nerimą ir slopinti HPA (hipotalamo–hipofizės–antinksčių) ašį tam tikromis sąlygomis;
- Imuninė ir kardiovaskulinė įtaka: yra įrodymų, kad oksitocinas gali turėti priešuždegiminį poveikį ir paveikti kraujospūdį bei širdies veiklą;
- Elgesio ir priklausomybių ryšiai: oksitocino lygis keičiasi vartojant kai kuriuos įtaką sąmonės būklei turinčius preparatus.
Kaip ir kur jis išsiskiria
Oksitociną gamina specialios nervinės ląstelės hipotalamyje (dažniausiai paraventrikuliniai ir supraoptiniai branduoliai). Hormonas per neįprastą išleidimo mechanizmą keliauja į užpakalinę hipofizę ir iš ten patenka į kraują. Tačiau hipofizės išskiriamas oksitocinas nepasiekia smegenų taip laisvai, kaip galėtų atrodyti: egzistuoja hematoencefalinis barjeras, kuris riboja daugumos kraujyje esančių hormonų ir baltymų prasiskverbimą į smegenų audinį. Dėl to centrinė oxitocino veikla dažnai vyksta per vietinį išskyrimą smegenyse arba per sinapses, o periferinė — per kraują.
Ryšys su narkotikais ir vaistais
Oksitocinas gali išsiskirti vartojant pramoginius narkotikus, pavyzdžiui, MDMA, kuris žinomas dėl empatiją ir socialinį artumą skatinto poveikio. Be to, kai kurie receptiniai antidepresantai ir kiti psichotropiniai vaistai gali moduliuoti oksitocino sistemą arba keisti jo koncentracijas organizme, kas dalinai paaiškina tam tikrus jų elgesio ar emocinius efektus.
Cheminė prigimtis ir atradimas
Oksitocinas yra trumpas peptidas (nonapeptidas) su disulfidiniu tiltu. Jis buvo vienas pirmųjų polipeptidinių hormonų, kurių struktūra buvo nustatyta ir kuris buvo susintetintas laboratorijoje: 1953 m. Vincentas du Vigneaud ir jo kolegos pirmieji nustatė oksitocino seką ir ją susintetino. Dėl šio darbo Vincentas du Vigneaud vėliau gavo Nobelio premiją.
Receptoriai ir mechanizmai
Oksitocinas veikia per specifinį oksitocino receptorių (OXTR), kuris yra G baltymų susietas receptorius. Receptorių pasiskirstymas organizme (smegenys, gimda, krūties liaukos, inkstai, širdis ir kt.) nulemia įvairius oksitocino poveikius. Krūtinės kraujyje oksitocino pusperiodis yra trumpas (keletas minučių), todėl jo koncentracijos kraujyje gali greitai keistis.
Medicininis pritaikymas ir saugumas
Sintetinis oksitocinas (pvz., Pitocin) plačiai naudojamas gimdymo metu gimdos susitraukimams stiprinti arba gimdymo sukeltai kraujavimui po gimdymo mažinti. Tačiau jo naudojimas turi būti kruopščiai dozuojamas, nes per didelės dozės gali sukelti pernelyg stiprias gimdos susitraukimus, vaisiaus stresą ar net gimdos plyšimą. Kitos tyrimų sritys tiria nosies purškalo forma skiriamą oksitociną kaip potencialią priemonę socialinių sutrikimų (pvz., autizmo spektro) gydymui — rezultatai kol kas mišrūs ir reikalauja papildomų didesnių tyrimų.
Rizikos ir ribojimai
Nors oksitocinas dažnai vaizduojamas kaip „meilės hormonas“ dėl jo vaidmens prisirišime ir socialiniame elgesyje, jo poveikis yra sudėtingas ir priklausomas nuo situacijos, žmogaus charakterio, ankstesnių patirčių ir kitų hormonų. Netinkamas ar nekontroliuojamas medikamentinis suvartojimas gali turėti nepageidaujamų pasekmių (pvz., vandens susilaikymą, elektrolitų pokyčius). Be to, tiesioginiai matavimai kraujyje ne visuomet atspindi centrinę (smegeninę) oksitocino veiklą.
Apibendrinant: oksitocinas turi platų poveikį — nuo gimdos susitraukimų ir pieno išlaisvinimo iki socialinių ryšių, prisirišimo ir streso reguliavimo. Jo funkcijų supratimas vystosi, o praktiniai medicininiai ir terapiniai panaudojimai toliau tiriami.
Oksitocino molekulės kompiuterinis modelis
Oksitocinas (rutuliukas ir lazdelė), susijungęs su baltymu nešėju neurofizinu (juostelės)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra oksitocinas?
A: Oksitocinas yra žinduolių hormonas, veikiantis smegenis.
K: Kokios rūšies hormonas yra oksitocinas?
A: Oksitocinas yra peptidinis hormonas ir neuropeptidas.
K.: Kada oksitocinas išsiskiria žmonėms?
A: Oksitocinas išsiskiria moterų reprodukcijos metu, ypač gimdymo metu ir po jo, taip pat intymių akimirkų metu, pavyzdžiui, orgazmo ir apkabinimų metu.
K: Koks oksitocino poveikis žmonėms?
A.: Oksitocinas skatina porų ryšį ir tėvišką elgesį.
K: Kodėl oksitocinas dažnai vadinamas "meilės hormonu"?
A: Oksitocinas dažnai vadinamas meilės hormonu, nes jis išsiskiria intymių akimirkų metu, pavyzdžiui, orgazmo ir apkabinimų metu.
K: Ar gali hipofizės išskiriamas oksitocinas patekti į smegenis?
Atsakymas: Ne, hipofizės išskiriamas oksitocinas negali patekti į smegenis dėl kraujo-smegenų barjero.
K: Kaip oksitocinas gaminamas smegenyse?
A: Oksitociną gamina specialios nervinės ląstelės smegenyse.
Ieškoti