Gomurys (burnos stogas) – apibrėžimas, struktūra ir funkcijos

Gomurys yra žmonių ir kitų žinduolių burnos stogas. Jis skiria burnos ertmę nuo nosies ertmės ir sudaro fiziologinį barjerą, leidžiantį tuo pačiu metu kramtyti bei kvėpuoti arba užtikrinti tinkamą rijimo ir kalbėjimo funkciją. Gomurys taip pat apsaugo kvėpavimo takus nuo maisto patekimą į nosiaryklę.

Panašią struktūrą turi krokodilai, tačiau daugumos kitų keturkojų burnos ir nosies ertmės nėra iš tikrųjų atskirtos — tai turi įtakos kvėpavimo, rijimo ir maitinimosi ypatumams skirtingose rūšyse.

Struktūra

Gomurį sudaro dvi pagrindinės dalys: priekinis kaulinis kietasis gomurys ir užpakalinis mėsingas minkštasis gomurys arba velumas. Kietąjį gomurį sudaro:

  • priekinės žandikaulio (maxilla) gomurio ataugos (palatine processes),
  • žandikaulio (palatine bone) horizontali plokštelė,
  • ant jo dengia kietąją gleivinę ir kaulinį audinį.

Minkštasis gomurys yra raumeninė‑gyslinė struktūra su pluoštine aponeuroze (palatine aponeurosis), ant kurio išsikiša rievelė (uvula). Minkštasis gomurys turi kelis svarbius raumenis:

  • m. levator veli palatini – kelia velumą ir sandarina ryjančiosios fazės metu nosiaryklę;
  • m. tensor veli palatini – tempiantis aponeurozę, atveria Eustachijaus vamzdelį oro išlygai;
  • m. palatoglossus ir m. palatopharyngeus – padeda uždaryti ryklės angą;
  • m. uvulae – formuoja rievelę ir prisideda prie nosiaryklės uždarymo.

Inervacija ir kraujotaka

Kietasis gomurys yra jautrus per trigeminio nervo (V) šakas — ypač per didįjį gomurio (greater palatine) ir nosies pertvaros (nasopalatine) nervus. Minkštasis gomurys motoriniu požiūriu funkciją gauna per farinkso rezginį (didžiąją dalį per vagą (X) ir papildomai per pagalbinį nervą (XI) bei specialias šakas), o m. tensor veli palatini inervuojamas mandibuliarinės trigeminio šakos (V3). Kraujotaka užtikrinama per palatiniškas arterijas (pvz., greater palatine, ascending palatine ir kt.).

Funkcijos

  • Skiriamasis barjeras: atskiria burnos nuo nosies ertmės, kad maistas ir skysčiai nepatektų į nosiaryklę;
  • Rijimas: minkštasis gomurys keliasi, sandarina nosiaryklę, nukreipdamas maistą į stemplę;
  • Kalba: gomurio pozicija lemia rezonansą ir tam tikrų garsų formavimą — pažeidimai gali sukelti hipernazalumą;
  • Oro srautų reguliavimas: per Eustachijaus vamzdelį susidaro slėgio pusiausvyra tarp viduriniojo ausies ir išorės;
  • Apsauga: mechaninė kliūtis nuo maisto pateikimo į nosį ir kvėpavimo takus.

Embriologija ir gomurio skilimas

Kietasis gomurys susiformuoja prieš gimimą iš susijungiančių gomurio procesų (palatal shelves). Jei šių procesų susiliejimas nėra visiškas, atsiranda gomurio skilimas (cleft palate) — įgimtas defektas. Gomurio skilimas gali būti izoliuotas arba kartu su lūpos plyšimu (cheiloschisis). Tai sukelia:

  • maitinimosi sunkumus kūdikiams (sunkiau sudaryti siurbimo vakuumą),
  • kalbos raidą ir klaidų formavimą (hipernazalumas),
  • padidėjusią vidurinės ausies uždegimų riziką dėl Eustachijaus vamzdžio disfunkcijos.

Gydymas dažniausiai yra chirurginis (palatoplastika), o kompleksiškesniais atvejais taikoma etapinė chirurgija, ortodontinis gydymas ir kalbos terapija. Kai kuriais atvejais naudojami protezai‑uždangalai (obturatoriai), kol galima atlikti operaciją.

Klinikinė reikšmė

Gomurio pažeidimai, uždegimai arba navikai gali turėti reikšmingą įtaką mitybai, kvėpavimui ir kalbai. Padidėjęs seilių kiekis, uždegimai (palatinitas), traumos ar chirurginės intervencijos gali keisti gomurio funkciją. Otitas media bei klausos problemos dažnai susijusios su minkštojo gomurio disfunkcija vaikystėje.

Žodžio „gomurys“ vartojimas kalboje

Kadaise skonio pojūčio vieta buvo laikomas burnos dangalas, todėl gomurys taip pat gali reikšti šį pojūtį, kaip antai frazė "išrankus gomurys". Dar labiau išplėtus, maisto produkto (ypač alaus ar vyno) skonis gali būti vadinamas jo skoniu. Ši reikšmė atspindi gomurio svarbą skonio ir sensorikos suvokime bei kalbine kultūra susiformavusius metaforinius posakius.

Palyginimas su kitomis rūšimis

Žinduoliams išsivystęs kaulinis gomurys leidžia atskirti nosį ir burną, kas suteikia pranašumą kvėpavimo ir kramtymo sinchronijai. Kai kurie ropliai, pavyzdžiui, krokodilai, taip pat turi antrinį (secondary) gomurį, leidžiantį kvėpuoti laikant grobį burnoje. Tačiau daugumos keturkojų (keturkojų) anatomija neleidžia tokio visiško atskyrimo, todėl jų elgsena ir mityba prisitaikė kitaip.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra gomurys?


A: Gomurys yra žmogaus ir kitų žinduolių burnos stogas.

K: Kas skiria žinduolių burnos ertmę nuo nosies ertmės?


A: Gomurys skiria žinduolių burnos ertmę nuo nosies ertmės.

K: Ar daugumos keturkojų burnos ir nosies ertmės yra atskiros?


Atsakymas: Ne, daugumos kitų keturkojų burnos ir nosies ertmės iš tikrųjų nėra atskirtos.

K: Kaip gomurys yra atskirtas žmonių ir kitų žinduolių?


A: Gomurys padalytas į dvi dalis: priekinį kaulinį kietąjį gomurį ir užpakalinį mėsingą minkštąjį gomurį arba velumą.

K: Kas yra gomurio skilimas?


A: Jei kietasis gomurys iki gimimo visiškai nesusilieja, tai vadinama gomurio skilimu. Tai įgimtas arba įgimtas defektas.

K: Ar gomurys gali reikšti skonio pojūtį?


A: Taip, kadangi burnos stogas kadaise buvo laikomas skonio pojūčio buveine, gomurys taip pat gali reikšti šį pojūtį, kaip antai frazė "skonį išskiriantis gomurys".

K: Kaip maisto skonis gali būti vadinamas skoniu?


A: Dar labiau išplėtus, maisto produkto (ypač alaus ar vyno) skonis gali būti vadinamas jo skoniu.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3