Komunistų manifestas: apibrėžimas, istorija ir Markso bei Engelso idėjos
Komunistų manifestas: Marksas ir Engelsas apie klasės kovą, kapitalizmo kritiką ir socializmo viziją — istorinis, įtakingas traktatas apie privačios nuosavybės panaikinimą ir visuomenės permainas.
Komunistų partijos manifestas (vok. Manifest der Kommunistischen Partei), dažniau žinomas kaip Komunistų manifestas, yra trumpa knyga. Ją 1848 m. parašė vokiečių marksizmo politikos teoretikai Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas. Knyga iš pradžių buvo parašyta vokiečių kalba. Nuo pat pirmojo išleidimo ji tapo vienu įtakingiausių ir kontroversiškiausių politinių rankraščių pasaulyje ir buvo išversta į daugelį kalbų. Knygoje analizuojami požiūriai į klasių kovą (tiek iš praeities, tiek iš dabarties) ir kapitalizmo problemas.
Knygoje nekalbama apie komunizmą ir nenumatoma, koks jis bus ateityje. Tai Markso ir Engelso teorijų ir nuomonių apie visuomenę ir politiką mišinys. Joje taip pat yra jų užrašytų minčių apie tai, kaip tuometinę kapitalistinę visuomenę pakeis socializmas, o po to - komunizmas. Ypač panaikinus privačią nuosavybę ir vaikų darbą, o gamybos priemones pavertus bendromis, įvedus stiprų progresinį pajamų mokestį ir nemokamą švietimą visiems.
Knygos rankraštis kartu su Karlo Markso "Kapitalo" I tomu 2013 m. birželį įregistruotas programoje "Pasaulio atmintis".
Istorinis kontekstas ir leidyba
Komunistų manifestas parašytas 1848 m., revoliucijų Europoje metais, kai socialinės ir politinės krizės skatino diskusijas apie visuomenės pertvarkymą. Marksas ir Engelsas manifesto rašymą atliko kaip užduotį Kominunistų lygoje (Communist League) — tarptautinėje darbininkų organizacijoje. Pirmasis leidimas pasirodė 1848 m. Londone ir nuo tada buvo daug kartų perleistas ir verčiamas į įvairias kalbas.
Vėlesnėse redakcijose autoriai pridėjo įvadus ir pastabas, kuriose komentavo vėlesnius ekonominius ir politinius pokyčius bei kritikavo savas ir svetimas interpretacijas. Manifestas buvo platinamas tiek kaip politinis agitacinis tekstas, tiek kaip teorinis traktatas apie kapitalizmo ribas ir darbo klasės perspektyvas.
Autoriai ir rašymo aplinkybės
- Karlas Marksas (1818–1883) – filosofas, ekonomistas ir politinis teoretikas, žinomas dėl darbo "Kapitalas".
- Frydrichas Engelsas (1820–1895) – intelektualas ir industrijos paveldėtojas, finansavo Markso darbą ir bendradarbiavo daugelyje politinių tekstų.
Manifestas buvo parašytas glaustai, aiškia agitacine kalba, todėl tapo lengvai skaitomas ir plačiai skleidžiamas tarp darbininkų judėjimų bei politinių grupių visame pasaulyje.
Struktūra ir pagrindinės idėjos
Knyga susideda iš kelių trumpų skyrių, kuriuose aprašomos istorijos samprata, dabartinės (t. y. XIX a.) visuomenės padalijimo formos ir komunistų programos pagrindiniai elementai. Pagrindinės idėjos:
- Istorija kaip klasių kovos istorija: visi ankstesni socialiniai santykiai interpretuojami per konfliktus tarp skirtingų klasių interesų.
- Kapitalizmo kritika: dėmesys kapitale kaupimui, darbo jėgos išnaudojimui ir periodiniams krizėms.
- Proletariato ir buržuazijos pokalbiai: pramonės darbininkai (proletariatas) kaip revoliucinė jėga, galinti nuversti kapitalistinius santykius.
- Socializmo/komunizmo vizija: laipsniškas privačios nuosavybės mažinimas, bendros gamybos priemonės ir socialinių priemonių plėtra siekiant lygesnės visuomenės.
Manifesto praktiniai pasiūlymai
Manifesto gale pateikiama keletas konkrečių politinių priemonių, kurios vėliau tapo žinomos kaip manifesto „dešimt punktų“. Jie buvo skirti kaip pavyzdys galimų laikinų priemonių socializmo pereinamuoju laikotarpiu. Apibendrinus, tai buvo siūlymai tokiems sprendimams kaip:
- žemės nuosavybės apribojimas ir jos panaudojimas visuomenės reikmėms;
- griežtas progresinis pajamų mokestis;
- palikimo teisių ribojimas;
- emigrantų ir kontrrevoliucinių asmenų turto konfiskavimas;
- kredito ir bankininkystės centralizavimas valstybės rankose;
- transporto ir komunikacijų centralizavimas;
- valstybinis pramonės plėtojimas;
- visiška visuomenės narių prievolė dirbti ir organizuotos „pramoninės armijos“;
- miesto ir kaimo ryšio stiprinimas, darbo ir gamybos derinimas;
- nemokamas viešas vaikų švietimas ir dabartinės formos vaikų darbo panaikinimas.
Įtaka, platinimas ir įvairios interpretacijos
Komunistų manifestas turėjo didelę įtaką politinėms jėgoms XIX–XX a.: jis tapo ideologiniu šaltiniu socialdemokratijai, komunistiniams judėjimams ir kitoms kairiosioms organizacijoms. 1917 m. Rusijoje vykusi bolševikų revoliucija ir vėlesni XX a. komunistiniai režimai remėsi marksistinių idėjų interpretacijomis, dažnai pritaikytomis prie konkrečių nacionalinių sąlygų.
Tačiau Manifestas taip pat sulaukė daug kritikos ir įvairių interpretacijų: kai kurie jį laiko naudingia marksistinės analizės santrauka, kiti kritikuoja kaip istorinį determinizmą ar ekonominį redukcionizmą. Daugelyje šalių teksto idėjos buvo perimtos, modifikuotos ar panaudotos politinei propagandai.
Kritika ir paveldas
Manifestas liko viena plačiausiai žinomų politinių deklaracijų. Jo kritika apima:
- akcentavimą klasių vaidmens iki sąlygų determinavimo (kai kurie teoretikai mano, kad kultūriniai, etniniai ir kiti veiksniai taip pat svarbūs);
- praktinių priemonių realizavimo sudėtingumą ir galimas autoritarines transformacijas, kai idėjos įgyvendinamos be demokratinio valdymo;
- ekonominės paskatos ignoravimą ar nepakankamą individualių teisių apsaugą tam tikrose realizacijos formose.
Vis dėlto Manifestas išlieka svarbiu istoriniu dokumentu ir dažnai studijuojamas tiek akademinėje literatūroje, tiek politinių judėjimų raštuose dėl aiškios kritikos kapitalizmui ir pasiūlymų diskusijos apie alternatyvias visuomenės organizavimo formas.
Kur skaityti ir studijuoti
Manifestas prieinamas daugelyje kalbų ir leidimų, įskaitant kritinius leidimus su komentaru. Dėl savo įtakos jis dažnai yra privaloma arba rekomenduojama literatūra istorijos, politologijos ir sociologijos kursuose. Analizuojant tekstą, verta atkreipti dėmesį į jo istorinį kontekstą, autoriaių tikslus rašant 1848 m. ir vėlesnius redagavimus bei interpretacijas.
Jeigu norite, galiu parengti trumpą santrauką lietuviškai arba išversti ir paaiškinti konkrečius manifesto skyrius bei vėlesnius Markso ir Engelso įvadus.

Sovietų Sąjungos pašto ženklas, skirtas Manifesto 100-osioms metinėms paminėti
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Komunizmo manifestas"?
A: Komunizmo manifestas - trumpa knyga, kurią 1848 m. parašė vokiečių marksizmo ir engelizmo politiniai teoretikai Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas. Tai vienas įtakingiausių ir prieštaringiausių politinių rankraščių pasaulyje, išverstas į daugelį kalbų.
K: Ką analizuoja Komunizmo manifestas?
A: Komunizmo manifeste analizuojami požiūriai į klasių kovą (tiek iš praeities, tiek iš dabarties), taip pat kapitalizmo problemos.
K: Ar "Komunizmo manifeste" numatoma, koks bus komunizmas ateityje?
Atsakymas: Ne, jame nenumatoma, koks komunizmas bus ateityje. Tai Markso ir Engelso teorijų ir nuomonių apie visuomenę ir politiką mišinys.
K: Kokios yra kai kurios Markso ir Engelso idėjos, kaip pakeisti kapitalistinę visuomenę?
A: Kai kurios iš jų idėjų - pakeisti kapitalistinę visuomenę proletariato diktatūra, panaikinti privačią nuosavybę ir vaikų darbą, gamybos priemones padaryti bendras, įvesti stiprų progresinį pajamų mokestį, visiems suteikti nemokamą išsilavinimą.
K: Kada pirmą kartą buvo paskelbtas Komunizmo manifestas?
A: Komunizmo manifestas pirmą kartą buvo paskelbtas 1848 m.
K: Kokia kalba jis buvo parašytas iš pradžių?
A: Iš pradžių jis buvo parašytas vokiečių kalba.
Klausimas: Ar "Komunistų manifestas" yra užregistruotas programoje "Pasaulio atmintis"?
A Taip, jis užregistruotas kartu su Karlo Markso "Kapitalo" I tomu 2013 m. birželio mėn.
Ieškoti