Klasių kova: apibrėžimas, istorija ir marksistinė samprata
Sužinokite, kas yra klasių kova: istorija, marksistinė samprata, buržuazijos ir proletariato konfliktai bei jų įtaka visuomenei.
Klasių kova, klasių karas arba klasių konfliktas – tai įtampa arba priešiškumas visuomenėje, kylantis dėl skirtingų grupių interesų ir suteiktų arba nusavintų išteklių. Sakoma, kad ji egzistuoja todėl, jog skirtingos žmonių grupės turi skirtingus ekonominius, politinius ir kultūrinius interesus, o šie interesai gali būti priešingi vieni kitiems.
Apibrėžimas ir socialinių mokslų požiūris
Toks požiūris į visuomenę yra būdingas marksizmui ir socializmui. Socialiniuose moksluose žmonės, turintys panašių socialinių bruožų, grupuojami į klases. Dauguma šių bruožų yra ekonominiai (pvz., nuosavybės santykiai, pajamos, darbo pobūdis), tačiau klasės gali skirtis ir pagal išsilavinimą, prestižą ar politinį galią.
Marksistinė samprata
Pagal marksizmą yra dvi pagrindinės žmonių klasės: Buržuazija valdo kapitalą ir gamybos priemones, o proletariatas - darbo jėgą. Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas teigia, kad didžiąją istorijos dalį vyko šių dviejų klasių kova. Ši kova vadinama klasių kova. Po "Komunizmo manifesto" ir "Kapitalo" (Das Kapital) ši sąvoka tapo gerai žinoma.
Marksizmo teorijoje klasių kova yra pagrindinis socialinių pokyčių variklis: jos rezultatas gali būti reformas paremti susitarimai, politiniai judėjimai arba revoliuciniai perversmai, vedantys prie santykių virsmo ir, galbūt, visuomenės santvarkos pasikeitimo (pvz., pereinant nuo kapitalizmo prie socializmo).
Formos ir priežastys
Klasių kova gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Ekonominė kova: streikai, darbo užmokesčio reikalavimai, kolektyvinės sutartys.
- Politinė kova: partijos, interesų grupės, revoliucijos ir įstatymų keitimas.
- Kultūrinė kova: ideologinės diskusijos, vertybių konfliktai, viešoji nuomonė.
Priežastys dažniausiai susijusios su skirtingu prieigos prie išteklių lygiu (nuosavybė, pajamos, švietimas), bet gali būti sustiprintos etniniais, lytiniais ar kitais skirtumais, kai jie kryžminasi su klasine padėtimi.
Pavyzdžiai istorijoje ir judėjimuose
Klasių konfliktai matomi pramoninės revoliucijos laikotarpiu – darbininkų judėjimai, sindikatai ir streikai siekė geresnių darbo sąlygų ir atlyginimų. XX a. revoliucijos (pvz., 1917 m. Rusijos revoliucija) interpretuojamos kaip klasių kovos apraiškos, kai proletariatas siekė nuversti buržuazinę valdžią. Taip pat socialinės reformos, tokios kaip darbo teisių įtvirtinimas ar visuomenės gerovės aparatų kūrimas, dažnai buvo atsakas į politinį ir ekonominį spaudimą iš žemesnių klasių.
Šiuolaikinė reikšmė ir kritikų nuomonės
Šiandien klasių kova analizuoja ne vien tik aiškias dviejų klasių priešpriešas. Globalizacija, skaitmeninė ekonomika, gig ekonomika ir tarptautinės vertės grandinės pakeitė darbo pobūdį ir klasinių santykių formas. Daugelyje visuomenių atsiranda naujų nelygybių – tarp kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų, tarp stabilaus darbo turinčių ir laikinų darbuotojų.
Kritiškai žiūrint, kai kurie sociologai teigia, jog griežtas klasikinis marksistinis modelis per daug supaprastina sudėtingas tapatybes ir ignoruoja kitus diskriminacijos šaltinius (pvz., rasę, lytį, seksualinę tapatybę). Kiti – neomarksistai ir tarpdalykiniai (intersectional) požiūriai – bando susieti klase grindžiamą analizę su kitais nelygybės aspektais.
Išvados
Klasių kova lieka svarbi analizės priemonė norint suprasti socialinius konfliktus ir pokyčius. Ji paaiškina, kaip materialiniai interesai ir galios santykiai lemia politinius sprendimus, socialines reformas ir kartais – radikalius visuomenės virsmus. Tuo pačiu, šiuolaikinė teorija stengiasi papildyti klasės analizę apie kitus nelygybės dimensijų veiksnius, kad atspindėtų platesnę ir sudėtingesnę realybę.
Kapitalizmo sistemą vaizduojanti piramidė, 1911 m. Užrašai iš viršaus į apačią: "Mes jus valdome", "Mes jus kvailiname", "Mes į jus šaudome", "Mes už jus valgome" ir "Mes dirbame visiems" / "Mes visus maitiname".
Apibrėžimas
Klasių kova vyksta tada, kai buržuazija (turtingieji) moka proletariatui (darbininkams) už tai, kad šie gamintų jiems parduodamus daiktus. Darbininkai neturi jokios įtakos jų atlyginimui ar gaminamiems daiktams, nes jie negali gyventi be darbo ar pinigų.
Karlas Marksas matė, kad darbininkai turi dirbti, neturėdami jokios įtakos verslui. Jis manė, kad, kadangi darbininkai gamina daiktus, jie, o ne turtingi savininkai, turėtų spręsti, kur ir už kiek jie bus parduodami. Jie turėjo sunkiai dirbti, kad užsidirbtų pragyvenimui, o turtingieji turtėjo vien dirbdami paprastą biuro darbą.
Kadangi jie turėjo uždirbti pinigų maistui, o darbas buvo vienintelis dalykas, už kurį buvo galima gauti pinigų, jie neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik dirbti turtingiesiems, kurie kūrė verslą. Turtingieji tapo dar turtingesni, o darbininkas tempė, kėlė ir darė visus tuos sunkius fizinius darbus, kurių niekas nemėgsta daryti.
Karlas Marksas manė, kad jų darbas riboja jų laisvę. Jis norėjo, kad darbininkai susivienytų ir perimtų verslą, kad visi jie galėtų klestėti. Jis manė, kad paprastas žmogus nusipelno valdyti verslą, o turtingieji nėra geresni už paprastus žmones.
Formos
Klasių kova pasireiškė tam tikromis formomis. Pirma, yra ekonominė forma. Šia forma proletariatas kovoja su buržuazija per savo darbininkų organizaciją. Antra, yra politinė forma. Šia forma proletariatas turi savo partiją ir per demokratiją bando pakeisti sistemą. Ir galiausiai yra ideologinė kova. Šia forma proletariatas bando pritaikyti senąją valdymo sistemą prie naujų socialinių situacijų. Yra ir kitų kovos formų. Šios formos nėra išskirtinės, jos egzistuoja vienu metu.
Istorija
Klasių kova pasireiškė per visą istoriją. Iš pradžių žmonės gyveno mažose komunistinėse visuomenėse. Vėliau jie ėmė savintis žemės nuosavybę ir naudotis vergais. Paskui įsigalėjo feodalizmas, kuris reiškė, kad vienam asmeniui priklausė visas žemės plotas ir jis naudojo kareivius bei darbininkus, kad padėtų uždirbti pinigus, o savo darbininkams duodavo tik žemę, tačiau jie turėjo tam tikrą laisvę, kurios vergai neturėjo. Galiausiai Karlo Markso laikais, vykstant pramonės revoliucijai, kai kuriose šalyse žmonės tapdavo darbininkais ir viršininkais. Bosams priklausė mašinos, kurias darbininkai naudojo daiktams gaminti, tačiau jie nepadėjo naudotis mašinomis. Vietoj to jie uždirbdavo pinigų pirkdami darbininkų laiką ir energiją daiktams gaminti. Marksas manė, kad darbininkai neuždirbo pinigų, kurių nusipelnė, nes bosas uždirbdavo pinigus iš darbo, kurį jie atlikdavo nepadėdami.
Ateitis
Marksas tikėjo, kad šalys nuvers kapitalizmą, o darbovietės pereis prie socializmo. Tai maždaug reiškia, kad darbininkai kontroliuos darbo vietas. Kai tai įvyks visur, Marksas manė, kad pasaulis pasieks komunizmą.
Sovietų Sąjunga sugriovė feodalizmą. Jie niekada nepasiekė kapitalizmo, todėl jų visuomenė buvo labai korumpuota. Daugelis juos kaltina dėl blogo komunizmo vardo. Kai kurias darbovietes ir visuomenes demokratiškai valdo darbuotojai, pavyzdžiui, Izraelyje esančius kibucus.
Dabartis
Socialdemokratai ir liberalūs konservatoriai nemato visuomenės taip, kaip ją apibūdino K. Marksas. Jie mano, kad visuomenė keičiasi palaipsniui, per demokratinio balsavimo sistemą. Europos Sąjungą sudaro beveik vien tik šalys, valdomos pagal tokią sistemą, tačiau ji nėra universali visame pasaulyje. Tik nedaugelyje šalių įvyko Markso prognozuota revoliucija. Daug dažniau kariniai vadovai užgrobia valdžią ir įveda diktatūrą, kuri nėra nei demokratinė, nei revoliucinė.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra klasių kova?
A: Klasių kova - tai įtampa arba antagonizmas visuomenėje, kurį sukelia skirtingus ekonominius interesus turinčios žmonių grupės.
K: Kokia pagrindinė klasių kovos sąvokos idėja?
A: Pagrindinė idėja yra ta, kad vyksta kova tarp dviejų pagrindinių žmonių klasių - buržuazijos, kuri valdo kapitalą ir gamybos priemones, ir proletariato, kuris teikia darbo jėgą.
Klausimas: Į kokias socialinių mokslų grupes skirstomi žmonės?
A: Jie grupuoja žmones į klases pagal panašius socialinius požymius, dažniausiai ekonominius.
Klausimas: Kiek, pasak marksizmo, yra pagrindinių žmonių klasių?
A: Pagal marksizmą yra dvi pagrindinės žmonių klasės - buržuazija ir proletariatas.
K: Kas valdo kapitalą ir gamybos priemones?
Atsakymas: Kapitalą ir gamybos priemones valdo buržuazija.
K: Kaip vadinama buržuazijos ir proletariato kova?
A: Kova tarp buržuazijos ir proletariato vadinama klasių kova.
K: Dėl ko klasių kovos sąvoka tapo gerai žinoma?
Atsakymas: Klasių kovos sąvoka tapo gerai žinoma iš "Komunistų manifesto" ir "Kapitalo".
Ieškoti