Klasių kova
Klasių kova, klasių karas arba klasių konfliktas - tai įtampa arba priešiškumas visuomenėje. Sakoma, kad ji egzistuoja, nes skirtingos žmonių grupės turi skirtingus interesus.
Toks požiūris į visuomenę yra būdingas marksizmui ir socializmui. Socialiniuose moksluose žmonės, turintys panašių socialinių bruožų, grupuojami į klases. Dauguma šių bruožų yra ekonominiai.
Pagal marksizmą yra dvi pagrindinės žmonių klasės: Buržuazija valdo kapitalą ir gamybos priemones, o proletariatas - darbo jėgą. Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas teigia, kad didžiąją istorijos dalį vyko šių dviejų klasių kova. Ši kova vadinama klasių kova. Po "Komunizmo manifesto" ir "Kapitalo" (Das Kapital) ši sąvoka tapo gerai žinoma.
Kapitalizmo sistemą vaizduojanti piramidė, 1911 m. Užrašai iš viršaus į apačią: "Mes jus valdome", "Mes jus kvailiname", "Mes į jus šaudome", "Mes už jus valgome" ir "Mes dirbame visiems" / "Mes visus maitiname".
Apibrėžimas
Klasių kova vyksta tada, kai buržuazija (turtingieji) moka proletariatui (darbininkams) už tai, kad šie gamintų jiems parduodamus daiktus. Darbininkai neturi jokios įtakos jų atlyginimui ar gaminamiems daiktams, nes jie negali gyventi be darbo ar pinigų.
Karlas Marksas matė, kad darbininkai turi dirbti, neturėdami jokios įtakos verslui. Jis manė, kad, kadangi darbininkai gamina daiktus, jie, o ne turtingi savininkai, turėtų spręsti, kur ir už kiek jie bus parduodami. Jie turėjo sunkiai dirbti, kad užsidirbtų pragyvenimui, o turtingieji turtėjo vien dirbdami paprastą biuro darbą.
Kadangi jie turėjo uždirbti pinigų maistui, o darbas buvo vienintelis dalykas, už kurį buvo galima gauti pinigų, jie neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik dirbti turtingiesiems, kurie kūrė verslą. Turtingieji tapo dar turtingesni, o darbininkas tempė, kėlė ir darė visus tuos sunkius fizinius darbus, kurių niekas nemėgsta daryti.
Karlas Marksas manė, kad jų darbas riboja jų laisvę. Jis norėjo, kad darbininkai susivienytų ir perimtų verslą, kad visi jie galėtų klestėti. Jis manė, kad paprastas žmogus nusipelno valdyti verslą, o turtingieji nėra geresni už paprastus žmones.
Formos
Klasių kova pasireiškė tam tikromis formomis. Pirma, yra ekonominė forma. Šia forma proletariatas kovoja su buržuazija per savo darbininkų organizaciją. Antra, yra politinė forma. Šia forma proletariatas turi savo partiją ir per demokratiją bando pakeisti sistemą. Ir galiausiai yra ideologinė kova. Šia forma proletariatas bando pritaikyti senąją valdymo sistemą prie naujų socialinių situacijų. Yra ir kitų kovos formų. Šios formos nėra išskirtinės, jos egzistuoja vienu metu.
Istorija
Klasių kova pasireiškė per visą istoriją. Iš pradžių žmonės gyveno mažose komunistinėse visuomenėse. Vėliau jie ėmė savintis žemės nuosavybę ir naudotis vergais. Paskui įsigalėjo feodalizmas, kuris reiškė, kad vienam asmeniui priklausė visas žemės plotas ir jis naudojo kareivius bei darbininkus, kad padėtų uždirbti pinigus, o savo darbininkams duodavo tik žemę, tačiau jie turėjo tam tikrą laisvę, kurios vergai neturėjo. Galiausiai Karlo Markso laikais, vykstant pramonės revoliucijai, kai kuriose šalyse žmonės tapdavo darbininkais ir viršininkais. Bosams priklausė mašinos, kurias darbininkai naudojo daiktams gaminti, tačiau jie nepadėjo naudotis mašinomis. Vietoj to jie uždirbdavo pinigų pirkdami darbininkų laiką ir energiją daiktams gaminti. Marksas manė, kad darbininkai neuždirbo pinigų, kurių nusipelnė, nes bosas uždirbdavo pinigus iš darbo, kurį jie atlikdavo nepadėdami.
Ateitis
Marksas tikėjo, kad šalys nuvers kapitalizmą, o darbovietės pereis prie socializmo. Tai maždaug reiškia, kad darbininkai kontroliuos darbo vietas. Kai tai įvyks visur, Marksas manė, kad pasaulis pasieks komunizmą.
Sovietų Sąjunga sugriovė feodalizmą. Jie niekada nepasiekė kapitalizmo, todėl jų visuomenė buvo labai korumpuota. Daugelis juos kaltina dėl blogo komunizmo vardo. Kai kurias darbovietes ir visuomenes demokratiškai valdo darbuotojai, pavyzdžiui, Izraelyje esančius kibucus.
Dabartis
Socialdemokratai ir liberalūs konservatoriai nemato visuomenės taip, kaip ją apibūdino K. Marksas. Jie mano, kad visuomenė keičiasi palaipsniui, per demokratinio balsavimo sistemą. Europos Sąjungą sudaro beveik vien tik šalys, valdomos pagal tokią sistemą, tačiau ji nėra universali visame pasaulyje. Tik nedaugelyje šalių įvyko Markso prognozuota revoliucija. Daug dažniau kariniai vadovai užgrobia valdžią ir įveda diktatūrą, kuri nėra nei demokratinė, nei revoliucinė.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra klasių kova?
A: Klasių kova - tai įtampa arba antagonizmas visuomenėje, kurį sukelia skirtingus ekonominius interesus turinčios žmonių grupės.
K: Kokia pagrindinė klasių kovos sąvokos idėja?
A: Pagrindinė idėja yra ta, kad vyksta kova tarp dviejų pagrindinių žmonių klasių - buržuazijos, kuri valdo kapitalą ir gamybos priemones, ir proletariato, kuris teikia darbo jėgą.
Klausimas: Į kokias socialinių mokslų grupes skirstomi žmonės?
A: Jie grupuoja žmones į klases pagal panašius socialinius požymius, dažniausiai ekonominius.
Klausimas: Kiek, pasak marksizmo, yra pagrindinių žmonių klasių?
A: Pagal marksizmą yra dvi pagrindinės žmonių klasės - buržuazija ir proletariatas.
K: Kas valdo kapitalą ir gamybos priemones?
Atsakymas: Kapitalą ir gamybos priemones valdo buržuazija.
K: Kaip vadinama buržuazijos ir proletariato kova?
A: Kova tarp buržuazijos ir proletariato vadinama klasių kova.
K: Dėl ko klasių kovos sąvoka tapo gerai žinoma?
Atsakymas: Klasių kovos sąvoka tapo gerai žinoma iš "Komunistų manifesto" ir "Kapitalo".
