Vaikų darbas: kas tai yra, priežastys ir pavojingos formos

Vaikų darbas: sužinokite priežastis, pavojingas formas (vergystė, karo vaikai, prostitucija) ir kaip apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo bei prarastos vaikystės.

Autorius: Leandro Alegsa

Child working in a mine, early 19th century England. Laws on child labour, the Factory Acts, were passed in Britain in the 19th century. Children younger than nine were not allowed to work, those aged 9–16 could work 16 hours per day: Cotton Mills Act. In 1856, the law permitted child labour past age 9, for 60 hours per week, night or day. In 1901, the child labour age was raised to 12.[3][4]

Vaikų darbas reiškia, kad vaikai verčiami dirbti kaip suaugusieji ir dalyvauti ekonominėje veikloje. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, šis terminas taikomas asmenims iki trylikos metų, o pavojingo darbo atveju - iki septyniolikos metų. Tik maždaug ketvirtadalis TDO narių yra ratifikavusios atitinkamą konvenciją, tačiau amžiaus ribos yra visuotinai priimtinos.

Kai vaikai dirba kaip suaugusieji, iš jų atimama vaikystė: Labai dažnai jie negali lankyti ir įprastos mokyklos. Toks darbas yra psichiškai, fiziškai, socialiai ar morališkai pavojingas ir žalingas.

Vaikų darbas iš esmės skiriasi nuo atsitiktinio vaikų darbo, pavyzdžiui, kitų vaikų priežiūros ar pagalbos vienur ar kitur. Daugelyje šalių vaikų darbas yra draudžiamas. Kai kur mažamečiai berniukai ir mergaitės dirba arbatos kioskuose, restoranuose, viešbučiuose ir kitose mažose parduotuvėse. Kai kurie dirba didžiuliuose fabrikuose, pavyzdžiui, plytinėse. Pagrindinė vaikų darbo priežastis yra skurdas.

Nepilnamečiai gali dirbti dviejų rūšių darbą:

  1. Kai kurie jų atliekami darbai yra priimtini, nes yra lengvi arba lengvai atliekami. Vaikai taip pat gali jį dirbti, kol yra gerai integruoti į šeimą. Tokį darbą galima dirbti kartu su vaikų gaunamu išsilavinimu.
  2. Kitokį darbą sunku atlikti arba jis fiziškai vargina. Jis gali būti pavojingas, iš vaikų gali būti reikalaujama dirbti ilgas valandas ir su žeminančiais drabužiais.

Apskritai antroji darbo rūšis paprastai vadinama vaikų darbu. Apytikriais skaičiavimais, vaikų darbas paliečia iki 350 mln. vaikų. Aštuoni milijonai iš jų patiria blogiausias vaikų darbo formas: jie yra vaikai kareiviai, verčiami užsiimti vaikų prostitucija, išnaudojami vaikų pornografijai, vergauja, vergauja dėl skolų arba yra prekybos žmonėmis aukos.

Dažnai apie tokius atvejus sužinoma iš skandalų žiniasklaidoje. Taip dirbantis vaikas dažnai laikomas vergu, dirbančiu prakaito dirbtuvėse trečiojo pasaulio šalyje, gaminančiu tekstilės gaminius, arba vienu iš gatvės vaikų Pietų Amerikoje. Tačiau tikrovė yra kitokia: Tokių parduotuvių yra visame pasaulyje, taip pat ir tokiose šalyse kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ar Italija. Tai, kad jose dirba vaikai, dažnai slepiama: Daugiau nei trys ketvirtadaliai šio darbo atliekama žemės ūkio sektoriuje arba tai susiję su veikla namuose, šeimoje. Jei ir yra vaikų vergų, jie sudaro tik mažumą. Ši vaikų darbo forma egzistavo ir prieš industrializaciją ir globalizaciją, tačiau dėl šių dviejų reiškinių ji tapo labiau matoma. A

Kas yra laikoma vaikų darbu?

Vaikų darbu paprastai laikoma bet kokia veikla, kuri trukdo vaikui lankyti mokyklą, kenkia jo sveikatai, vystymuisi ar saugumui arba yra per sunki ar pavojinga pagal amžių. Atsitiktinė pagalba namuose ar šeimos ūkyje, kuri nesutrikdo mokymosi ir yra saugi, nėra priskiriama kenksmingam vaikų darbui.

Pagrindinės priežastys

  • Skurdas – šeimos neturi pakankamai pajamų, todėl vaikai privalo dirbti.
  • Ribotas prieinamumas prie kokybiškos ir nemokamos švietimo – jei mokykla toli arba brangu, vaikai būna priversti dirbti.
  • Kultūrinės bei socialinės normos – kai kuriose bendruomenėse vaikų darbas laikomas norma arba ruošiantis profesijai.
  • Konfliktai ir migracija – pabėgėlių bei karo sąlygomis vaikai dažnai netenka apsaugos tinklų.
  • Paklausa pigios darbo jėgos – verslas, siekiantis sumažinti išlaidas, gali išnaudoti nepilnamečius.

Pavojingos vaikų darbo formos

Yra keletas darbo rūšių, kurios ypač grėsmingos ir priskiriamos blogiausioms vaikų darbo formoms:

  • Darbas kasyklose, statybų vietose ar kituose pavojinguose įrenginiuose, kur gresia sunkios traumos.
  • Intensyvus darbas žemės ūkyje su pesticidais ar sunkiomis priemonėmis.
  • Darbas naktimis ilgomis valandomis arba ilgas ir fizinis darbas, trukdantis mokyklai.
  • Priverstinis darbas, vergovė, darbo už skolas.
  • Seksualinis išnaudojimas, prostitucija, pornografija.
  • Vaikų panaudojimas smurtinėse grupuotėse ar kariuomenėje (vaikai kareiviai).
  • Darbas namų ūkyje kaip slaptas samdomasis, kuriame vaikai būna izoliuoti ir kenčia nuo piktnaudžiavimo.

Pasekmės vaikui ir visuomenei

  • Fizinės sveikatos problemos: sužeidimai, lėtinis nuovargis, vystymosi sutrikimai.
  • Psichologinės traumos: stresas, depresija, sumažėjęs savivertės jausmas.
  • Nutrauktas arba ribotas išsilavinimas – mažesnės galimybės ateityje.
  • Skurdo užburtasis ratas: be išsilavinimo vaikas patenka į žemesnes darbo vietas ir aukštesnė tikimybė, kad jo vaikai taip pat dirbs.

Tarptautinės ir teisėkūros priemonės

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) nustatė standartus, kuriuos dauguma valstybių pripažįsta: konvencijos dėl minimaliojo darbo amžiaus (pvz., Konvencija Nr. 138) ir dėl blogiausių vaikų darbo formų uždraudimo (Konvencija Nr. 182). Daugelis šalių taip pat turi savo nacionalinius įstatymus, reglamentuojančius minimalų amžių, leidžiamą darbo trukmę ir užkertančius kelią pavojingam darbui.

Kaip atpažinti ir pranešti apie vaikų darbą?

  • Stebėkite: ar vaikas nekrenta iš mokyklos, ar atrodo pernelyg pavargęs, ar turi sužeidimų ar nerodo normalios socialinės elgsenos.
  • Praneškite: kreipkitės į vietos socialines tarnybas, mokyklą, darbo inspekciją ar teisėsaugą.
  • Paramos organizacijos: daug valstybių ir nevyriausybinių organizacijų teikia pagalbą vaikams – nuo psichologinės pagalbos iki reintegracijos į mokyklą.

Prevencijos ir sprendimo priemonės

Norint sumažinti vaikų darbą, reikia kompleksinių veiksmų:

  • Socialinė apsauga – šeimų paramos programos, socialinės pašalpos, stipendijos.
  • Kokybiškas ir prieinamas švietimas – nemokamas mokymas, maitinimas mokyklose, ilgalaikės investicijos į mokyklų infrastruktūrą.
  • Darbo rinkos regulavimas ir inspekcija – griežtas reikalavimų laikymasis, kontrolė tiek formalioje, tiek neformalioje ekonomikoje.
  • Verslo atsakomybė – tiekėjų patikrinimai, etiškos gamybos sertifikatai, vartotojų informavimas.
  • Bendruomenių švietimas – keisti požiūrį į vaikų vaidmenį šeimoje ir bendruomenėje.

Kaip galite padėti jūs?

  • Remkite ir bendradarbiaukite su organizacijomis, kovojančiomis su vaikų darbu.
  • Pirkite atsakingai – ieškokite produktų, pagamintų be vaikų darbo.
  • Informuokite ir praneškite apie įtartinus atvejus vietinėms institucijoms.
  • Skatinkite investicijas į švietimą ir socialines programas.

Vaikų darbo problemos sprendimas reikalauja visų – valdžios, verslo, bendruomenių ir kiekvieno piliečio – pastangų. Investicija į vaikų apsaugą ir išsilavinimą grąžina visuomenei daugkartinę naudą: mažėja skurdas, auga ekonominis stabilumas ir gerėja visuomeninė gerovė.

Jaunos merginos, dirbančios plytų fabrikeZoom
Jaunos merginos, dirbančios plytų fabrike

Šiame žemėlapyje parodyta, kaip paplitęs vaikų darbas pasaulyje 2003 m. Pasaulio banko ataskaitoje kalbama apie 10-14 metų amžiaus vaikus. Duomenys yra neišsamūs, nes daugelis šalių nerenka duomenų apie vaikų darbą ir jų nepateikia (pažymėta pilka spalva). Spalvų kodas yra toks: geltona (<10 % dirbančių vaikų), žalia (10-20 %), oranžinė (20-30 %), raudona (30-40 %) ir juoda (>40 %). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Bisau Gvinėjoje, Malyje ir Etiopijoje, daugiau nei pusė visų 5-14 metų amžiaus vaikų dirba, nes šeima neuždirba pakankamai pinigų.Zoom
Šiame žemėlapyje parodyta, kaip paplitęs vaikų darbas pasaulyje 2003 m. Pasaulio banko ataskaitoje kalbama apie 10-14 metų amžiaus vaikus. Duomenys yra neišsamūs, nes daugelis šalių nerenka duomenų apie vaikų darbą ir jų nepateikia (pažymėta pilka spalva). Spalvų kodas yra toks: geltona (<10 % dirbančių vaikų), žalia (10-20 %), oranžinė (20-30 %), raudona (30-40 %) ir juoda (>40 %). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Bisau Gvinėjoje, Malyje ir Etiopijoje, daugiau nei pusė visų 5-14 metų amžiaus vaikų dirba, nes šeima neuždirba pakankamai pinigų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra vaikų darbas?


A: Vaikų darbas yra tada, kai vaikai verčiami dirbti kaip suaugusieji ir dalyvauti ekonominėje veikloje.

K.: Kokio amžiaus turi būti žmonės, kad būtų galima taikyti sąvoką "vaikų darbas"?


A: Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, ši sąvoka taikoma žmonėms iki trylikos metų, o pavojingo darbo atveju - iki septyniolikos metų.

K: Kokio pobūdžio darbas gali būti laikomas vaikų darbu?


A: Vaikų darbu gali būti laikomas darbas, kuris yra psichiškai, fiziškai, socialiai ar morališkai pavojingas ir žalingas. Tai apima tokią veiklą kaip darbas arbatos kioskuose, restoranuose, viešbučiuose ir kitose mažose parduotuvėse arba darbas didžiuliuose fabrikuose, pavyzdžiui, plytinėse.

Klausimas: Kodėl atsiranda vaikų darbas?


A: Pagrindinė vaikų darbo priežastis yra skurdas. Dėl šeimos finansinės padėties vaikai gali būti priversti dirbti ilgai ir žeminančiais drabužiais.

K: Kiek vaikų patiria vaikų darbą?


A: Apytikriais skaičiavimais, vaikų darbas pasaulyje paliečia iki 350 milijonų vaikų. Aštuoni milijonai iš jų kenčia nuo blogiausių jo formų, pavyzdžiui, yra išnaudojami prekybai žmonėmis arba verčiami skolomis.

K.: Kur daugiausia dirbama tokio pobūdžio darbo?


Atsakymas: Daugiau nei trys ketvirtadaliai tokio pobūdžio darbo vyksta žemės ūkio sektoriuje arba yra susiję su šeimoje atliekama veikla.

Klausimas: Ar tokia išnaudojimo forma egzistavo prieš industrializaciją ir globalizaciją?


Atsakymas: Taip, ši išnaudojimo forma egzistavo ir prieš industrializaciją ir globalizaciją, tačiau dėl jų ji tapo labiau pastebima.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3