Vaikų darbas

Child working in a mine, early 19th century England. Laws on child labour, the Factory Acts, were passed in Britain in the 19th century. Children younger than nine were not allowed to work, those aged 9–16 could work 16 hours per day: Cotton Mills Act. In 1856, the law permitted child labour past age 9, for 60 hours per week, night or day. In 1901, the child labour age was raised to 12.[3][4]

Vaikų darbas reiškia, kad vaikai verčiami dirbti kaip suaugusieji ir dalyvauti ekonominėje veikloje. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, šis terminas taikomas asmenims iki trylikos metų, o pavojingo darbo atveju - iki septyniolikos metų. Tik maždaug ketvirtadalis TDO narių yra ratifikavusios atitinkamą konvenciją, tačiau amžiaus ribos yra visuotinai priimtinos.

Kai vaikai dirba kaip suaugusieji, iš jų atimama vaikystė: Labai dažnai jie negali lankyti ir įprastos mokyklos. Toks darbas yra psichiškai, fiziškai, socialiai ar morališkai pavojingas ir žalingas.

Vaikų darbas iš esmės skiriasi nuo atsitiktinio vaikų darbo, pavyzdžiui, kitų vaikų priežiūros ar pagalbos vienur ar kitur. Daugelyje šalių vaikų darbas yra draudžiamas. Kai kur mažamečiai berniukai ir mergaitės dirba arbatos kioskuose, restoranuose, viešbučiuose ir kitose mažose parduotuvėse. Kai kurie dirba didžiuliuose fabrikuose, pavyzdžiui, plytinėse. Pagrindinė vaikų darbo priežastis yra skurdas.

Nepilnamečiai gali dirbti dviejų rūšių darbą:

  1. Kai kurie jų atliekami darbai yra priimtini, nes yra lengvi arba lengvai atliekami. Vaikai taip pat gali jį dirbti, kol yra gerai integruoti į šeimą. Tokį darbą galima dirbti kartu su vaikų gaunamu išsilavinimu.
  2. Kitokį darbą sunku atlikti arba jis fiziškai vargina. Jis gali būti pavojingas, iš vaikų gali būti reikalaujama dirbti ilgas valandas ir su žeminančiais drabužiais.

Apskritai antroji darbo rūšis paprastai vadinama vaikų darbu. Apytikriais skaičiavimais, vaikų darbas paliečia iki 350 mln. vaikų. Aštuoni milijonai iš jų patiria blogiausias vaikų darbo formas: jie yra vaikai kareiviai, verčiami užsiimti vaikų prostitucija, išnaudojami vaikų pornografijai, vergauja, vergauja dėl skolų arba yra prekybos žmonėmis aukos.

Dažnai apie tokius atvejus sužinoma iš skandalų žiniasklaidoje. Taip dirbantis vaikas dažnai laikomas vergu, dirbančiu prakaito dirbtuvėse trečiojo pasaulio šalyje, gaminančiu tekstilės gaminius, arba vienu iš gatvės vaikų Pietų Amerikoje. Tačiau tikrovė yra kitokia: Tokių parduotuvių yra visame pasaulyje, taip pat ir tokiose šalyse kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ar Italija. Tai, kad jose dirba vaikai, dažnai slepiama: Daugiau nei trys ketvirtadaliai šio darbo atliekama žemės ūkio sektoriuje arba tai susiję su veikla namuose, šeimoje. Jei ir yra vaikų vergų, jie sudaro tik mažumą. Ši vaikų darbo forma egzistavo ir prieš industrializaciją ir globalizaciją, tačiau dėl šių dviejų reiškinių ji tapo labiau matoma. A

Jaunos merginos, dirbančios plytų fabrikeZoom
Jaunos merginos, dirbančios plytų fabrike

Šiame žemėlapyje parodyta, kaip paplitęs vaikų darbas pasaulyje 2003 m. Pasaulio banko ataskaitoje kalbama apie 10-14 metų amžiaus vaikus. Duomenys yra neišsamūs, nes daugelis šalių nerenka duomenų apie vaikų darbą ir jų nepateikia (pažymėta pilka spalva). Spalvų kodas yra toks: geltona (<10 % dirbančių vaikų), žalia (10-20 %), oranžinė (20-30 %), raudona (30-40 %) ir juoda (>40 %). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Bisau Gvinėjoje, Malyje ir Etiopijoje, daugiau nei pusė visų 5-14 metų amžiaus vaikų dirba, nes šeima neuždirba pakankamai pinigų.Zoom
Šiame žemėlapyje parodyta, kaip paplitęs vaikų darbas pasaulyje 2003 m. Pasaulio banko ataskaitoje kalbama apie 10-14 metų amžiaus vaikus. Duomenys yra neišsamūs, nes daugelis šalių nerenka duomenų apie vaikų darbą ir jų nepateikia (pažymėta pilka spalva). Spalvų kodas yra toks: geltona (<10 % dirbančių vaikų), žalia (10-20 %), oranžinė (20-30 %), raudona (30-40 %) ir juoda (>40 %). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Bisau Gvinėjoje, Malyje ir Etiopijoje, daugiau nei pusė visų 5-14 metų amžiaus vaikų dirba, nes šeima neuždirba pakankamai pinigų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra vaikų darbas?


A: Vaikų darbas yra tada, kai vaikai verčiami dirbti kaip suaugusieji ir dalyvauti ekonominėje veikloje.

K.: Kokio amžiaus turi būti žmonės, kad būtų galima taikyti sąvoką "vaikų darbas"?


A: Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, ši sąvoka taikoma žmonėms iki trylikos metų, o pavojingo darbo atveju - iki septyniolikos metų.

K: Kokio pobūdžio darbas gali būti laikomas vaikų darbu?


A: Vaikų darbu gali būti laikomas darbas, kuris yra psichiškai, fiziškai, socialiai ar morališkai pavojingas ir žalingas. Tai apima tokią veiklą kaip darbas arbatos kioskuose, restoranuose, viešbučiuose ir kitose mažose parduotuvėse arba darbas didžiuliuose fabrikuose, pavyzdžiui, plytinėse.

Klausimas: Kodėl atsiranda vaikų darbas?


A: Pagrindinė vaikų darbo priežastis yra skurdas. Dėl šeimos finansinės padėties vaikai gali būti priversti dirbti ilgai ir žeminančiais drabužiais.

K: Kiek vaikų patiria vaikų darbą?


A: Apytikriais skaičiavimais, vaikų darbas pasaulyje paliečia iki 350 milijonų vaikų. Aštuoni milijonai iš jų kenčia nuo blogiausių jo formų, pavyzdžiui, yra išnaudojami prekybai žmonėmis arba verčiami skolomis.

K.: Kur daugiausia dirbama tokio pobūdžio darbo?


Atsakymas: Daugiau nei trys ketvirtadaliai tokio pobūdžio darbo vyksta žemės ūkio sektoriuje arba yra susiję su šeimoje atliekama veikla.

Klausimas: Ar tokia išnaudojimo forma egzistavo prieš industrializaciją ir globalizaciją?


Atsakymas: Taip, ši išnaudojimo forma egzistavo ir prieš industrializaciją ir globalizaciją, tačiau dėl jų ji tapo labiau pastebima.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2023 - License CC3