Moresnet
Moresnetas arba Neutralusis Moresnetas (esperanto: Neŭtra Moresneto) buvo labai maža teritorija, egzistavusi 1816-1919 m. Jos plotas buvo 3,5 km². Ji egzistavo, nes kaimynai negalėjo susitarti, kam ji turėtų priklausyti, todėl nusprendė ją paversti neutralia teritorija, kurioje valdžią turėtų abu kaimynai. Ji buvo už 7 km į pietvakarius nuo Aix-la-Chapelle (Vokietija), o į pietus nuo taškų, kuriuose ties Vaalserbergo kalnu susijungia Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų sienos.
Rise
1815 m. Vienos kongrese pasikeitė daug valstybių sienų ir valstybių. Viena iš tokių sienų buvo tarp naujosios Jungtinės Nyderlandų Karalystės ir Prūsijos. Daugiausia Prūsija ir Nyderlandai sutarė dėl sienos, nes ji iš esmės sutapo su senąja siena. Apie Moresnetą iškilo problema. Tarp Moresneto ir Neu-Moresneto kaimų buvo Vieille Montagne (pranc.) / Altenbergo (vok.) cinko kasykla. Abi šalys norėjo turėti šią kasyklą. 1816 m. buvo nuspręsta, kad pats Moresnet kaimas taps Nyderlandų dalimi, Neu-Moresnet - Prūsijos, o kasykla ir aplink ją esantis Kelmio kaimas taps neutralia teritorija, kurioje abi šalys dalysis valdžia.
Neutralioji "Moresnet" buvo daugiau ar mažiau panaši į trikampį. Pietinė riba buvo kelias tarp Aix-la-Chapelle ir Lježo. Šachta buvo į šiaurę nuo šio kelio. Šiauriausias šalies taškas buvo Vaalserbergas. 1830 m. Belgijai tapus nepriklausoma nuo Nyderlandų, Olandijos pusėje esančios žemės tapo belgiškomis. Taigi nuo 1830 m. Moresnėje valdė Belgija ir Prūsija. Iš pradžių Moresnetą valdė du karališkieji įgaliotiniai, po vieną iš kiekvienos kaimyninės šalies. Vėliau Moresnetas gavo savo valdininkus: buvo paskirtas meras ir dešimties narių taryba. Meras buvo valstybės vadovas, jį skyrė taryba.
Dauguma Moresneto gyventojų dirbo cinko kasykloje. Cinko kasykloje dirbo ir daug žmonių iš kaimyninių šalių. Kadangi Moresnetas buvo neutralus, čia buvo labai maži mokesčiai ir nebuvo importo muitų (kaip dabar Andoroje). Moresneto gyventojai galėjo rinktis, kurioje kariuomenėje jie nori tarnauti, tačiau jiems nebuvo leista turėti savo kariuomenės.
Fall
1885 m. kasykla buvo išsekusi, todėl Moresneto gyventojai turėjo ieškoti naujo pinigų gavimo būdo. Kai kurie norėjo įkurti kazino arba leisti savo pašto ženklus. Daktaras Vilhelmas Molis norėjo Moresnetą paversti šalimi, kurioje visi kalbėtų esperanto kalba. Jis norėjo šalį pavadinti Amikejo ("draugystės vieta"). Nė vienas iš šių planų nepasiteisino. Teritoriją norėjo perimti Belgija ir Prūsija (1871 m. tapusi Vokietijos dalimi). 1914 m. per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietija įsiveržė į Belgiją ir užėmė Moresnetą. 1915 m. ji ją oficialiai aneksavo, todėl neutralaus Moresneto nebeliko.
1919 m. po karo Versalio sutartimi buvo nuspręsta, kad Moresnetas taps Belgijos dalimi. 1940-1944 m., Antrojo pasaulinio karo metais, Moresnetas vėl buvo okupuotas Vokietijos, bet nuo 1944 m. vėl priklauso Belgijai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Moresnet?
A: Moresnetas, dar vadinamas neutraliuoju Moresnetu, buvo labai maža teritorija, egzistavusi 1816-1919 metais. Jos plotas buvo 3,5 km².
K: Kodėl ji egzistavo?
A: Ji egzistavo, nes kaimynai negalėjo susitarti, kam ji turėtų priklausyti, todėl jie nusprendė ją paversti neutralia teritorija, kurioje valdžią turėtų abu kaimynai.
K: Kur ji buvo įsikūrusi?
A: Ji buvo už 7 km į pietvakarius nuo Aix-la-Chapelle (Vokietija), o į pietus nuo taškų, kuriuose ties Vaalserbergo kalnu susilieja Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų sienos.
K: Kas buvo gyventojai?
A: Gyventojai buvo vokiečiai, flamandai, valonai ir olandai.
K: Kokio dydžio buvo Moresnetas?
A: Moresneto plotas buvo 3,5 km².
K: Kada Moresnetas egzistavo?
A: Moresnetas egzistavo nuo 1816 m. iki 1919 m.
K: Kokią galią Moresneto atžvilgiu turėjo kiekvienas kaimynas?
A: Kiekviena kaimynė turėjo vienodą galią Moresneto atžvilgiu, nes Moresnetas buvo paverstas neutralia teritorija, kurioje abi kaimynės turėjo valdžią.
