Moresnet — Neutralusis Moresnetas (1816–1919): mažoji neutrali teritorija
Atraskite Neutralųjį Moresnetą (1816–1919): 3,5 km² mažoji neutrali teritorija prie Vaalserbergo su unikaliu trišaliu pasienio ir istorijos likimu.
Moresnetas arba Neutralusis Moresnetas (esperanto: Neŭtra Moresneto) buvo labai maža teritorija, egzistavusi 1816-1919 m. Jos plotas buvo 3,5 km². Ji egzistavo, nes kaimynai negalėjo susitarti, kam ji turėtų priklausyti, todėl nusprendė ją paversti neutralia teritorija, kurioje valdžią turėtų abu kaimynai. Ji buvo už 7 km į pietvakarus nuo Aix-la-Chapelle (Vokietija), o į pietus nuo taškų, kuriuose ties Vaalserbergo kalnu susijungia Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų sienos.
Įkūrimas ir valdymas
Neutralusis Moresnetas susidarė po Napoleono karų, kai 1815–1816 m. buvo tvarkomi nauji Europos sienų susitarimai. 1816 m. buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį ginčytina teritorija paliekama neutralia ir valdoma bendrai — kaip kondominiumas — tarp Prūsijos ir Olandijos (vėliau, po 1830 m., Olandijos teisės perėjo Belgijai). Praktinis valdymas vykdytas per dviejų valstybių paskirtus atstovus, o kasdienius reikalus sprendė vietos įstaigos: meras bei taryba.
Ekonomika ir gyvenimas
Pagrindinis Moresneto ekonominis variklis buvo netoliese esantis cinko kasyklos ir perdirbimo kompleksas (garsi įmonė vadinosi Vieille Montagne). Kasyklos suteikė darbo vietų ir lėmė gyventojų augimą. Dėl neutralios padėties — sumažintų mokesčių ir laisvesnės prekybos — teritorija pritraukė verslus, amatininkus ir kontrabandininkus; čia veikė parduotuvės, barai ir nedidelės pramonės įmonės, kurioms buvo palanku vengti kitų valstybių muitų.
Gyventojų skaičius kito: per kelis dešimtmečius jis išaugo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių žmonių. Kalbinė ir kultūrinė padėtis buvo mišri — gyventojai kalbėjo vokiškai, prancūziškai ir niderlandiškai, o dėl darbo imigracijos atsirado ir kitų tautybių atstovų.
Teisinė padėtis, pasai ir kariniai reikalai
Neutralioje teritorijoje negaliojo pilna nė vienos kaimyninės valstybės jurisdikcija, todėl teisiniai santykiai buvo sudėtingi: gyventojai kartais turėjo Belgijos arba Vokietijos dokumentus, kai kas buvo beveik bepilietis. Neutralusis statusas reiškė ir tai, kad teritorijoje nebuvo nuolatinės kariuomenės — saugumą ir viešąją tvarką spręsdavo vietos valdžia ir kartais tarpusavyje susitariantys kaimynai.
„Amikejo“ idėja ir esperanto
Per XX a. pradžią susidarė idėjos apie Moresneto savarankiškumą. Vienas žymiausių projektų buvo pasiūlymas sukurti mažą Esperanto kalba kalbančią valstybę, kurią kai kurie siūlė pavadinti Amikejo (esperanto: „draugystės vieta“). Šiai idėjai pritarė nedidelė vietos aktyvistų grupė, tačiau ji neįgavo pakankamo tarptautinio palaikymo. Vis dėlto Moresnetas dažnai minima tarp istorinės esperantizmo simbolių ir mikrovalstybių eksperimentų pavyzdžių.
Pabaiga ir paveldas
Pirmojo pasaulinio karo pasekmės ir pokario derybos atnešė Neutraliojo Moresneto pabaigą. 1919 m. Versalio sutarties nuostatos paskelbė, kad teritorija pereis Belgijai, ir 1920 m. ji buvo inkorporuota į Belgiją. Antrojo pasaulinio karo metu teritorija trumpam pateko į Vokietijos administraciją, tačiau po karo vėl liko Belgijos dalimi.
Ši mažoji teritorija paliko ryškų istorinį pėdsaką kaip vienas iš paskutinių XIX–XX a. Europoje susikūrusių neutralios teisės ir bendro valdymo eksperimentų. Dabar Moresneto istorija domisi istorikai, turistai ir tie, kurie ieško neįprastų politinių sprendimų pavyzdžių — netoli Vaalserbergo trišalio pasienio taško stovi atminimo ženklai ir mažos ekspozicijos, primenančios šios „mikrovalstybės“ egzistavimą.
Rise
1815 m. Vienos kongrese pasikeitė daug valstybių sienų ir valstybių. Viena iš tokių sienų buvo tarp naujosios Jungtinės Nyderlandų Karalystės ir Prūsijos. Daugiausia Prūsija ir Nyderlandai sutarė dėl sienos, nes ji iš esmės sutapo su senąja siena. Apie Moresnetą iškilo problema. Tarp Moresneto ir Neu-Moresneto kaimų buvo Vieille Montagne (pranc.) / Altenbergo (vok.) cinko kasykla. Abi šalys norėjo turėti šią kasyklą. 1816 m. buvo nuspręsta, kad pats Moresnet kaimas taps Nyderlandų dalimi, Neu-Moresnet - Prūsijos, o kasykla ir aplink ją esantis Kelmio kaimas taps neutralia teritorija, kurioje abi šalys dalysis valdžia.
Neutralioji "Moresnet" buvo daugiau ar mažiau panaši į trikampį. Pietinė riba buvo kelias tarp Aix-la-Chapelle ir Lježo. Šachta buvo į šiaurę nuo šio kelio. Šiauriausias šalies taškas buvo Vaalserbergas. 1830 m. Belgijai tapus nepriklausoma nuo Nyderlandų, Olandijos pusėje esančios žemės tapo belgiškomis. Taigi nuo 1830 m. Moresnėje valdė Belgija ir Prūsija. Iš pradžių Moresnetą valdė du karališkieji įgaliotiniai, po vieną iš kiekvienos kaimyninės šalies. Vėliau Moresnetas gavo savo valdininkus: buvo paskirtas meras ir dešimties narių taryba. Meras buvo valstybės vadovas, jį skyrė taryba.
Dauguma Moresneto gyventojų dirbo cinko kasykloje. Cinko kasykloje dirbo ir daug žmonių iš kaimyninių šalių. Kadangi Moresnetas buvo neutralus, čia buvo labai maži mokesčiai ir nebuvo importo muitų (kaip dabar Andoroje). Moresneto gyventojai galėjo rinktis, kurioje kariuomenėje jie nori tarnauti, tačiau jiems nebuvo leista turėti savo kariuomenės.
Fall
1885 m. kasykla buvo išsekusi, todėl Moresneto gyventojai turėjo ieškoti naujo pinigų gavimo būdo. Kai kurie norėjo įkurti kazino arba leisti savo pašto ženklus. Daktaras Vilhelmas Molis norėjo Moresnetą paversti šalimi, kurioje visi kalbėtų esperanto kalba. Jis norėjo šalį pavadinti Amikejo ("draugystės vieta"). Nė vienas iš šių planų nepasiteisino. Teritoriją norėjo perimti Belgija ir Prūsija (1871 m. tapusi Vokietijos dalimi). 1914 m. per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietija įsiveržė į Belgiją ir užėmė Moresnetą. 1915 m. ji ją oficialiai aneksavo, todėl neutralaus Moresneto nebeliko.
1919 m. po karo Versalio sutartimi buvo nuspręsta, kad Moresnetas taps Belgijos dalimi. 1940-1944 m., Antrojo pasaulinio karo metais, Moresnetas vėl buvo okupuotas Vokietijos, bet nuo 1944 m. vėl priklauso Belgijai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Moresnet?
A: Moresnetas, dar vadinamas neutraliuoju Moresnetu, buvo labai maža teritorija, egzistavusi 1816-1919 metais. Jos plotas buvo 3,5 km².
K: Kodėl ji egzistavo?
A: Ji egzistavo, nes kaimynai negalėjo susitarti, kam ji turėtų priklausyti, todėl jie nusprendė ją paversti neutralia teritorija, kurioje valdžią turėtų abu kaimynai.
K: Kur ji buvo įsikūrusi?
A: Ji buvo už 7 km į pietvakarius nuo Aix-la-Chapelle (Vokietija), o į pietus nuo taškų, kuriuose ties Vaalserbergo kalnu susilieja Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų sienos.
K: Kas buvo gyventojai?
A: Gyventojai buvo vokiečiai, flamandai, valonai ir olandai.
K: Kokio dydžio buvo Moresnetas?
A: Moresneto plotas buvo 3,5 km².
K: Kada Moresnetas egzistavo?
A: Moresnetas egzistavo nuo 1816 m. iki 1919 m.
K: Kokią galią Moresneto atžvilgiu turėjo kiekvienas kaimynas?
A: Kiekviena kaimynė turėjo vienodą galią Moresneto atžvilgiu, nes Moresnetas buvo paverstas neutralia teritorija, kurioje abi kaimynės turėjo valdžią.
Ieškoti