Senovės Romos kultūra: istorija, menas ir įtaka Vakarų civilizacijai
Atraskite Senovės Romos kultūros istoriją, meną ir įtaką Vakarų civilizacijai — architektūra, literatūra, teisės ir graikų paveldas, formavęs modernią Europą.
Senovės Romos kultūra augo beveik 1200 Romos civilizacijos metų. Romėnai užkariavo daugybę tautų ir iš savo karų parsivežė daugybę dalykų iš kiekvienos šalies. Jų gyvenimo būdas buvo daugelio kultūrų, įtakų ir religijų mišinys. Nuo II a. pr. m. e. labai svarbi tapo graikų įtaka. Architektūra, tapyba, skulptūra, įstatymai ir literatūra išaugo iki aukšto lygio. Skirtingi valdovai skirtingai elgėsi su vergais ir krikščionimis. Roma buvo prekybinė valstybė, kuri kariniu požiūriu kontroliavo daugybę tautų, daugiausia aplink Viduržemio jūrą.
Istorinis fonas
Romos istorija apima kelis etapus: Karalystės laikotarpį (iki 509 m. pr. m. e.), Respubliką (509–27 m. pr. m. e.) ir Imperiją (nuo 27 m. pr. m. e. iki V a. pabaigos Vakarų Romos). Per šį laiką Roma iš mažos miesto valstybės tapo didžiule imperija, kuri sujungė skirtingas tautas, kalbas ir tradicijas. Svarbūs etapai: Romos plėtra po Italiją, pokyčiai po punų karų, Graikijos kultūros priėmimas bei imperatorių centralizuota valdymo sistema.
Socialinė struktūra ir kasdienis gyvenimas
- Piliečiai: turėjo politines teises, galimybę dalyvauti respublikos institucijose (senatas, magistratai) arba gauti privilegijas imperijos laikais.
- Senatoriai ir riteriai: elitas, valdęs ekonomiką, politiką ir žemės ūkį.
- Kaimiečiai ir miestiečiai: dauguma gyveno paprastesnį gyvenimą, užsiiminėjo amatais, prekyba ir žemės ūkiu.
- Vergai: sudarė reikšmingą darbo jėgą; jų padėtis priklausė nuo šeimininko ir darbo pobūdžio — buvo tiek sunkiai išnaudojamų, tiek išsilavinusių vergų (pavyzdžiui, mokytojų ar valdytojų).
- Šeima: patriarchalinė struktūra — šeimos galva (paterfamilias) turėjo didelę įtaką sprendimams.
Religija ir mitologija
Pradžioje Romos religija rėmėsi tradiciniais darnos, dievų ir namų garbinimo papročiais. Vėliau romėnai priėmė ir adaptavo daugelį graikų dievų bei kultų. Imperijos laikais įtaka skyrėsi: nuo tradicinių politeistinių papročių iki misterijų religijų ir rytinių kultų. IV a. imperatorius Konstantinas leido krikščionybei plisti, o 380 m. krikščionybė tapo oficialia imperijos religija. Tai radikaliai pakeitė visuomenės vertybes, meną ir institucijas.
Menai, literatūra ir kultūrinės formos
Romos menas ir literatūra derino graikų idealus su romėnišku realizmu ir praktika.
- Literatūra: tokie autoriai kaip Vergilijus, Ovidijus, Horacijus, Ciceronas ir Lukrecijus formavo Vakarų literatūros ir retorikos tradicijas.
- Skulptūra: portretinė realistinės tradicijos — akcentas į individualumą ir charakterį.
- Tapyba ir mozaikos: dažnai puošė vilas ir viešąsias erdves; išsilaikė Pompejuose ir Herculaneume.
- Teatrai, gladiatorių spektakliai ir cirkai: svarbi vieša pramoga ir politinė priemonė, valdant gyventojų mases.
Architektūra ir inžinerija
Romos architektūra pasižymėjo praktiniais išradimais ir monumentališkumu.
- Tvirtovės ir viešieji pastatai: forumai, bazilikos, termose (maudyklose), amfiteatrai (pvz., Koliziejus).
- Statybinės technologijos: plačiai naudota betono (opus caementicium) technologija, arkos, skliautai ir kupolai (Pantheonas) leido kurti dideles erdves.
- Inžinerija: kelių tinklas, akvedukai tiekė vandenį, kanalizacijos sistemos (Cloaca Maxima), uostų ir tiltas — viskas palaikė intensyvų ekonomiką ir urbanizaciją.
Teisė, administracija ir mokslas
Romėnų teisė — viena svarbiausių Romos palikimo dalių. Dvylika lentelių (apie 450 m. pr. m. e.) ir vėlesnė teisės doktrina sudarė pagrindą daugeliui vėlesnių civilinių teisynų. Romėnai plėtojo administracijos modelius, tokius kaip provincijų valdymas, pilietybės plėtra (pvz., 212 m. Antoninų ediktu suteiktas pilietybės platus skaičius) ir efektyvi mokesčių sistema.
Mokslas ir technologijos vystėsi praktiniuose laukuose — architektūroje, medicinoje (Galenas), geografijoje ir karo inžinerijoje. Lotynų kalba tapo mokslinės, teisinės ir liturginės komunikacijos pagrindu Europoje.
Įtaka Vakarų civilizacijai
Senovės Roma paliko gilų ir ilgalaikį pėdsaką:
- Teisinė tradicija: daugelio Europos valstybių civilinės teisės sistemos remiasi romėnų teisės principais.
- Kalba: lotynų kalba davė pradžią romanų kalboms (italų, prancūzų, ispanų, portugalų, rumunų) ir teisinės-mokslinės terminijos pagrindui.
- Architektūra ir urbanistika: romėniški architektūros principai ir inžinerija įtakojo vėlesnes epochas — nuo renesanso iki moderniosios eros.
- Politika ir idėjos: respublikos institucinės formos, senatų ir teisinės idėjos įkvėpė modernią politinę mintį ir konstitucinės teisės sampratas.
- Religinis palikimas: krikščionybės išplitimas per Romos imperiją lėmė jos tapimą pagrindine Vakarų religija ir kultūros veiksniu.
Baigiamasis žodis
Senovės Romos kultūra buvo pragmatiška, integruojanti ir adaptuojanti. Ji sujungė skirtingas tradicijas, sukūrė institucijas ir meno formas, kurios tapo Europos ir platesnės Vakarų civilizacijos pagrindu. Nors imperija žlugo politine prasme V a., jos kultūrinis, teisinis ir inžinerinis paveldas gyvavo šimtmečius ir tebėra matomas šiandienos miestuose, teisėje, kalboje ir mene.
Tūbininkas (viršuje dešinėje) reljefe, vaizduojančiame Marką Aurelijų triumfo parade
Muzikantai: detalė iš Zliteno mozaikos (II a. po Kr.). Visoje mozaikoje jie vaizduojami kaip lydintys gladiatorių kovas ir laukinių gyvūnų pasirodymus arenoje: iš kairės - tūba, hidraulis (vandens vamzdžių vargonai) ir dvi kornua
Ragininkas ant Ludovisio sarkofago (III a.)
Klasės
Romoje buvo keturios žmonių klasės: aristokratai, raiteliai, paprasti piliečiai ir vergai. Aristokratų klasei priklausė apie 300 šeimų, daugiausia senatorių. Aristokratų klasė buvo labai galinga. Equestrijonai, arba "ekvedistai", buvo pirkliai, valdžios statytojai ir bankininkai, kurie paprastai buvo mažiau turtingi. Paprasti piliečiai buvo žemdirbiai, pramonės darbininkai ir miesto minia. Vergai turėjo sunkiai dirbti ir paprastai būdavo paleidžiami į laisvę, kai tapdavo seni. Kai kurie vergai buvo mokomi būti gladiatoriais, kad žmonės galėtų juos stebėti. Kiti vergai dirbo turtinguose namuose durininkais, nešėjais, pasiuntiniais ar tarnais. Kai kurie graikų vergai buvo mokytojai, kurie mokė savo kalbos, arba gydytojai.
Religija
Pirminė romėnų religija turėjo daug dievų, kurių istorijos vadinamos romėnų mitologija.
Krikščionybė
Jėzaus gimimo metu Romos imperija valdė visą Viduržemio jūros regioną. Jėzus mokė garbinti tik Dievą. Kadangi krikščionys garbino tik Dievą ir nedalyvavo kitų dievų šventėse, romėnai manė, kad jie yra nepatriotai. Daugelis krikščionių buvo nukryžiuoti. Romėnai juos persekiojo daugelį metų. Kartais juos nužudydavo gyvuliais, kad parodytų šou.
Tačiau krikščionybė vis dar plito Romos imperijoje. Dideli pokyčiai įvyko, kai imperatoriumi tapo Konstantinas I. Jis perkėlė imperijos sostinę į Bizantiją, atsivertė į krikščionybę ir saugojo krikščionis nuo žalos. Daugelis romėnų ir toliau garbino senuosius dievus.
Namas
Imperijos amžiuje skurdesni romėnų namai buvo statomi iš saulėje džiovintų plytų. Šiuose namuose buvo tik vienas kambarys. Šiame viename kambaryje šeima miegodavo, valgydavo ir priimdavo lankytojus. Turtingesni žmonės turėjo dvarus. Juose buvo eksponuojamos statulos ir paveikslai. Nedideli kambariai buvo naudojami kaip gyvenamosios ir valgomojo vietos. Centre buvo kiemas su sodu. Jį puošė fontanai, augalai ir gėlės. Grindys dažnai buvo iš mozaikų, plytelių arba marmuro su daugybe skirtingų spalvų. Kai kurios sienos buvo dažytos. Indai buvo gaminami iš keramikos arba stiklo. Kai kuriuose namuose ir viešosiose pirtyse buvo įrengtas vandentiekis, naudotasi kanalizacijos sistema. Namus šildė karštas oras iš šildymo sistemos. Daugelis turtingų romėnų turėjo du namus: vieną mieste, kitą - kaime.
Skurdžiai gyveno pastatuose, kurių viršutiniai aukštai buvo skirti patiems vargingiausiems. Kartais juos pasiekti galėjo būti net 200 laiptelių. Kildavo daug gaisrų. Gaisrams gesinti buvo naudojami kibirai su vandeniu, nors daug kartų tai nepadėdavo.
Maitinimas
Neturtingi žmonės valgė daržoves, žuvį, druską, sūrį, vaisius, riešutus ir alyvuogių aliejų. Mėsos, ypač jautienos, paprastai nevalgė. Pusryčiai paprastai nebuvo valgomi, o pietums buvo naudojami maisto likučiai. Turtingi žmonės vakarienę valgydavo iki ketvirtos valandos po pietų. Jie paprastai valgydavo nuo trijų iki dešimties valandų. Tarp patiekalų buvo plaunamos rankos. Vienas imperatorius per savo vakarienes patiekdavo 22 patiekalus. Jei į vakarienę būdavo kviečiami svečiai, būdavo siunčiami vergai, kad juos atvestų laiku, nes vandens laikrodžiai ne visada veikė vienodai. Desertui žmonės mėgo valgyti vynuoges. Iš pradžių desertui buvo valgomi šalti moliuskai ir austrės, bet vėliau žmonės juos valgė ne deserto, o vakarienės pradžioje.
Viešosios pirtys
Viešosios pirtys buvo naudojamos ne tik maudytis. Be karšto ir šalto vandens patalpų, jose buvo sodai, stadionai, meno galerijos, bibliotekos ir vietos pavalgyti. Buvo net požeminiai praėjimai, kad būtų galima lengviau patekti į tam tikras vietas. Vanduo į pirtis buvo tiekiamas akvedukais. Jie buvo pastatyti taip gerai, kad kai kurie iš jų vis dar naudojami.
Romėnai labai didžiavosi savo akvedukais. Jie manė, kad jie geresni už "nenaudingas" egiptiečių piramides. Jie taip pat naudojo juos geriamajam vandeniui.
Laivai
Dideliuose laivuose, vadinamuose kvinqueremes, irklais irklavo 300 žmonių. Per dieną jie galėjo įveikti 100 mylių (160 km). Prekybos keliai buvo saugomi nuo piratų. Daugelis laivų gabeno maistą, kiti - perlus, pipirus, medvilnę, cinamoną ir šilką. Tuo metu svaras šilko kainavo svarą aukso.
Menai
Kalba ir literatūra
Gimtoji romėnų kalba buvo lotynų. Jos abėcėlė buvo pagrįsta etruskų abėcėle, kuri savo ruožtu buvo pagrįsta graikų abėcėle.
Išlikusi lotyniškoji literatūra parašyta klasikine lotynų kalba I a. pr. m. e. Romos imperijos šnekamoji kalba buvo vulgarioji lotynų kalba, kuri nuo klasikinės lotynų kalbos skyrėsi gramatika ir žodynu, o galiausiai ir tarimu. Iš lotynų kalbos kilo portugalų, ispanų, prancūzų ir italų kalbos. Lotynų kalba buvo vartojama medicinos ir mokslo žodžiams.
Lotynų kalba išliko pagrindine Romos imperijos rašto kalba. Graikų kalba tapo kalba, kuria kalbėjo išsilavinęs elitas, nes didžioji dalis romėnų studijuojamos literatūros buvo parašyta graikų kalba. Romėnų literatūrai didelę įtaką darė graikų literatūra. Vieni žinomiausių pavyzdžių - Vergilijaus "Eneida", Plutarcho "Žymių žmonių gyvenimai" ir Horacijaus "Odės".
Rytinėje Romos imperijos dalyje, kuri vėliau tapo Bizantijos imperija, lotynų kalba visiškai nepakeitė graikų kalbos. Po Justiniano mirties graikų kalba tapo oficialia Bizantijos valdžios kalba. Plečiantis Romos imperijai lotynų kalba paplito visoje Europoje. Įvairiose vietovėse vulgarioji lotynų kalba išsivystė į dialektus, kurie palaipsniui virto atskiromis romanų kalbomis.
Architektūra
Romėnai tiesė puikius kelius ir tiltus. Jie rašė pjeses ir išsaugojo finikiečių abėcėlę. Romėnai paprastai buvo praktiški ir išlaikė graikų kultūrą. Daugelis jų sukurtų akvedukų tebėra išlikę ir naudojami. Romoje taip pat buvo įkurtos pirmosios Vakarų pasaulyje ligoninės. Jie taip pat turėjo pirmąją valstybinę medicinos sistemą neturtingiems žmonėms. Jų pastatus puošė mozaikos ant grindų ir paveikslai, tapyti tiesiai ant sienų.
Muzika
Muzika romėnams buvo svarbi jų gyvenimo dalis. Dainos (vadinamos carmen) buvo beveik kiekvienos visuomeninės šventės dalis. Muzika lydėjo spektaklius ir renginius arenoje. Ji buvo scenos meno formos, vadinamos pantomima, ankstyvosios istorinio baleto formos, jungiančios išraiškingus šokius, instrumentinę muziką ir dainuojamą libretą, dalis.
Jiems įtaką darė etruskų ir graikų muzika. Romėnai dainavo tiesiog pagal natūralią dainos melodiją.
Romos kalba padarė įtaką daugeliui kultūrų. Jos įtaka matyti šioje 1407 m. lotyniškoje Biblijoje.
Moteris, grojanti kithara. Kithara yra romėnų instrumentas.
Susiję puslapiai
- Senovės Roma
- Romos imperija
- Apranga Senovės Romoje
Klausimai ir atsakymai
K: Kiek laiko augo Senovės Romos kultūra?
A: Senovės Romos kultūra augo beveik 1200 Romos civilizacijos metų.
K: Ką romėnai parsiveždavo iš karų?
A: Romėnai iš kiekvienos užkariautos šalies parsiveždavo daugybę dalykų.
K: Koks buvo romėnų gyvenimo būdas?
A: Romėnų gyvenimo būdas buvo daugelio kultūrų, įtakų ir religijų mišinys.
K: Kada graikų įtaka Romoje tapo labai svarbi?
A: Graikų įtaka Romoje tapo labai svarbi nuo II a. pr. m. e.
K: Kokiose srityse architektūra, tapyba, skulptūra, įstatymai ir literatūra Romoje pasiekė aukštą lygį?
A: Architektūra, tapyba, skulptūra, įstatymai ir literatūra Romoje išaugo iki aukšto lygio dėl graikų įtakos.
K: Ar senovės Romoje skirtingi valdovai su vergais ir krikščionimis elgėsi panašiai, ar skirtingai?
A: Skirtingi senovės Romos valdovai su vergais ir krikščionimis elgėsi skirtingai.
K: Kokia valstybė buvo Roma ir kokią kontrolę ji vykdė?
A: Roma buvo prekybinė valstybė, kuri kariniu požiūriu kontroliavo daugybę tautų, daugiausia aplink Viduržemio jūrą.
Ieškoti