Senovės Romos kultūra

Klasės

Romoje buvo keturios žmonių klasės: aristokratai, raiteliai, paprasti piliečiai ir vergai. Aristokratų klasei priklausė apie 300 šeimų, daugiausia senatorių. Aristokratų klasė buvo labai galinga. Equestrijonai, arba "ekvedistai", buvo pirkliai, valdžios statytojai ir bankininkai, kurie paprastai buvo mažiau turtingi. Paprasti piliečiai buvo žemdirbiai, pramonės darbininkai ir miesto minia. Vergai turėjo sunkiai dirbti ir paprastai būdavo paleidžiami į laisvę, kai tapdavo seni. Kai kurie vergai buvo mokomi būti gladiatoriais, kad žmonės galėtų juos stebėti. Kiti vergai dirbo turtinguose namuose durininkais, nešėjais, pasiuntiniais ar tarnais. Kai kurie graikų vergai buvo mokytojai, kurie mokė savo kalbos, arba gydytojai.

Religija

Pirminė romėnų religija turėjo daug dievų, kurių istorijos vadinamos romėnų mitologija.

Krikščionybė

Jėzaus gimimo metu Romos imperija valdė visą Viduržemio jūros regioną. Jėzus mokė garbinti tik Dievą. Kadangi krikščionys garbino tik Dievą ir nedalyvavo kitų dievų šventėse, romėnai manė, kad jie yra nepatriotai. Daugelis krikščionių buvo nukryžiuoti. Romėnai juos persekiojo daugelį metų. Kartais juos nužudydavo gyvuliais, kad parodytų šou.

Tačiau krikščionybė vis dar plito Romos imperijoje. Dideli pokyčiai įvyko, kai imperatoriumi tapo Konstantinas I. Jis perkėlė imperijos sostinę į Bizantiją, atsivertė į krikščionybę ir saugojo krikščionis nuo žalos. Daugelis romėnų ir toliau garbino senuosius dievus.

Namas

Imperijos amžiuje skurdesni romėnų namai buvo statomi iš saulėje džiovintų plytų. Šiuose namuose buvo tik vienas kambarys. Šiame viename kambaryje šeima miegodavo, valgydavo ir priimdavo lankytojus. Turtingesni žmonės turėjo dvarus. Juose buvo eksponuojamos statulos ir paveikslai. Nedideli kambariai buvo naudojami kaip gyvenamosios ir valgomojo vietos. Centre buvo kiemas su sodu. Jį puošė fontanai, augalai ir gėlės. Grindys dažnai buvo iš mozaikų, plytelių arba marmuro su daugybe skirtingų spalvų. Kai kurios sienos buvo dažytos. Indai buvo gaminami iš keramikos arba stiklo. Kai kuriuose namuose ir viešosiose pirtyse buvo įrengtas vandentiekis, naudotasi kanalizacijos sistema. Namus šildė karštas oras iš šildymo sistemos. Daugelis turtingų romėnų turėjo du namus: vieną mieste, kitą - kaime.

Skurdžiai gyveno pastatuose, kurių viršutiniai aukštai buvo skirti patiems vargingiausiems. Kartais juos pasiekti galėjo būti net 200 laiptelių. Kildavo daug gaisrų. Gaisrams gesinti buvo naudojami kibirai su vandeniu, nors daug kartų tai nepadėdavo.

Maitinimas

Neturtingi žmonės valgė daržoves, žuvį, druską, sūrį, vaisius, riešutus ir alyvuogių aliejų. Mėsos, ypač jautienos, paprastai nevalgė. Pusryčiai paprastai nebuvo valgomi, o pietums buvo naudojami maisto likučiai. Turtingi žmonės vakarienę valgydavo iki ketvirtos valandos po pietų. Jie paprastai valgydavo nuo trijų iki dešimties valandų. Tarp patiekalų buvo plaunamos rankos. Vienas imperatorius per savo vakarienes patiekdavo 22 patiekalus. Jei į vakarienę būdavo kviečiami svečiai, būdavo siunčiami vergai, kad juos atvestų laiku, nes vandens laikrodžiai ne visada veikė vienodai. Desertui žmonės mėgo valgyti vynuoges. Iš pradžių desertui buvo valgomi šalti moliuskai ir austrės, bet vėliau žmonės juos valgė ne deserto, o vakarienės pradžioje.

Viešosios pirtys

Viešosios pirtys buvo naudojamos ne tik maudytis. Be karšto ir šalto vandens patalpų, jose buvo sodai, stadionai, meno galerijos, bibliotekos ir vietos pavalgyti. Buvo net požeminiai praėjimai, kad būtų galima lengviau patekti į tam tikras vietas. Vanduo į pirtis buvo tiekiamas akvedukais. Jie buvo pastatyti taip gerai, kad kai kurie iš jų vis dar naudojami.

Romėnai labai didžiavosi savo akvedukais. Jie manė, kad jie geresni už "nenaudingas" egiptiečių piramides. Jie taip pat naudojo juos geriamajam vandeniui.

Laivai

Dideliuose laivuose, vadinamuose kvinqueremes, irklais irklavo 300 žmonių. Per dieną jie galėjo įveikti 100 mylių (160 km). Prekybos keliai buvo saugomi nuo piratų. Daugelis laivų gabeno maistą, kiti - perlus, pipirus, medvilnę, cinamoną ir šilką. Tuo metu svaras šilko kainavo svarą aukso.

Menai

Kalba ir literatūra

Gimtoji romėnų kalba buvo lotynų. Jos abėcėlė buvo pagrįsta etruskų abėcėle, kuri savo ruožtu buvo pagrįsta graikų abėcėle.

Išlikusi lotyniškoji literatūra parašyta klasikine lotynų kalba I a. pr. m. e. Romos imperijos šnekamoji kalba buvo vulgarioji lotynų kalba, kuri nuo klasikinės lotynų kalbos skyrėsi gramatika ir žodynu, o galiausiai ir tarimu. Iš lotynų kalbos kilo portugalų, ispanų, prancūzų ir italų kalbos. Lotynų kalba buvo vartojama medicinos ir mokslo žodžiams.

Lotynų kalba išliko pagrindine Romos imperijos rašto kalba. Graikų kalba tapo kalba, kuria kalbėjo išsilavinęs elitas, nes didžioji dalis romėnų studijuojamos literatūros buvo parašyta graikų kalba. Romėnų literatūrai didelę įtaką darė graikų literatūra. Vieni žinomiausių pavyzdžių - Vergilijaus "Eneida", Plutarcho "Žymių žmonių gyvenimai" ir Horacijaus "Odės".

Rytinėje Romos imperijos dalyje, kuri vėliau tapo Bizantijos imperija, lotynų kalba visiškai nepakeitė graikų kalbos. Po Justiniano mirties graikų kalba tapo oficialia Bizantijos valdžios kalba. Plečiantis Romos imperijai lotynų kalba paplito visoje Europoje. Įvairiose vietovėse vulgarioji lotynų kalba išsivystė į dialektus, kurie palaipsniui virto atskiromis romanų kalbomis.

Architektūra

Romėnai tiesė puikius kelius ir tiltus. Jie rašė pjeses ir išsaugojo finikiečių abėcėlę. Romėnai paprastai buvo praktiški ir išlaikė graikų kultūrą. Daugelis jų sukurtų akvedukų tebėra išlikę ir naudojami. Romoje taip pat buvo įkurtos pirmosios Vakarų pasaulyje ligoninės. Jie taip pat turėjo pirmąją valstybinę medicinos sistemą neturtingiems žmonėms. Jų pastatus puošė mozaikos ant grindų ir paveikslai, tapyti tiesiai ant sienų.

Muzika

Muzika romėnams buvo svarbi jų gyvenimo dalis. Dainos (vadinamos carmen) buvo beveik kiekvienos visuomeninės šventės dalis. Muzika lydėjo spektaklius ir renginius arenoje. Ji buvo scenos meno formos, vadinamos pantomima, ankstyvosios istorinio baleto formos, jungiančios išraiškingus šokius, instrumentinę muziką ir dainuojamą libretą, dalis.

Jiems įtaką darė etruskų ir graikų muzika. Romėnai dainavo tiesiog pagal natūralią dainos melodiją.

Romos kalba padarė įtaką daugeliui kultūrų. Jos įtaka matyti šioje 1407 m. lotyniškoje Biblijoje.


Moteris, grojanti kithara. Kithara yra romėnų instrumentas.

Susiję puslapiai

• Senovės Roma
• Romos imperija
• Apranga Senovės Romoje