Koliziejus
Koliziejus, iš pradžių vadintas Flavijų amfiteatru, yra didelis amfiteatras Romos mieste. Koliziejus pradėtas statyti apie 70-72 m. ir baigtas 80 m. po Kr. Darbus pradėjo imperatorius Vespasianas, o užbaigė imperatorius Titas. Imperatorius Domicianas 81-96 m. po Kr. padarė keletą pastato pakeitimų. Jame buvo 50 000 sėdimų vietų. Jis buvo 156 metrų (512 pėdų) pločio, 189 metrų (620 pėdų) ilgio ir 57 metrų (187 pėdų) aukščio. Tai didžiausias Romos imperijoje pastatytas amfiteatras.
Koliziejus yra Italijos sostinėje Romoje. Tiksliau, jis yra rytiniame Tibro upės, kertančios miestą, krante, į rytus nuo senovės Romos forumo. Forumas antikos laikais buvo geografinė teritorija, kurioje buvo pagrindiniai valdžios pastatai, taip pat didelė aikštė, kurioje rinkdavosi gyventojai. Tai buvo ir judri vieta gyventi, ir vieta, kur vykdavo vestuvės, dideli vakarėliai, bendruomenės susirinkimai ir pan. Stadionas buvo už mažiau nei kilometro į pietvakarius, Kapitolijus - už kiek daugiau nei kilometro į vakarus.
Pirmą kartą Koliziejus buvo pavadintas Flavijaus amfiteatru arba lotyniškai - Amphitheatrum Flavium. Taip buvo pavadinti Vespasianas ir Titas, turėję Flavijaus pavardę. Jame vykdavo gladiatorių varžybos ir kiti pasirodymai, pavyzdžiui, gyvūnų medžioklė, kurios metu gyvūnai medžiodavo ir suvalgydavo kalinius, arba gladiatoriai kovodavo su gyvūnais. Čia taip pat vykdavo kalinių egzekucijos, vaidinimai ir mūšių scenos; kartais jis būdavo pripildomas vandens, kad vyktų jūrų mūšiai. Romos gyventojai į Koliziejų galėjo patekti be jokių išlaidų, jis buvo nemokamas.
Viduramžiais, po V a. vidurio, ji nebebuvo naudojama spektakliams. Tuomet ji buvo naudojama kaip būstas, dirbtuvės, krikščionių šventovė ir statybinių akmenų atsargos.
Dėl žemės drebėjimų jis dabar yra sugriautas. Koliziejus yra Romos imperijos simbolis. Tai viena populiariausių Romos turistų lankomų vietų. Didįjį penktadienį popiežius veda deglais apšviestą "Kryžiaus kelio" procesiją įvairiais amfiteatro lygiais.
Koliziejus vaizduojamas ant euro penkių centų monetų.
Žemė
Koliziejus pradėtas statyti valdant imperatoriui Vespasianui apie 70-72 m. po Kr. Teritorija buvo lygi, slėnyje tarp Celijaus, Eskvilino ir Palatino kalvų. Per slėnį tekėjo upelis, tačiau jis buvo paverstas kanalu. Šioje vietovėje žmonės gyveno daugiau kaip 200 metų, tačiau namai buvo sunaikinti per Didįjį Romos gaisrą 64 m. po Kr. Imperatorius Neronas didžiąją dalį žemės užėmė savo reikmėms. Jis pastatė didingus rūmus Domus Aurea, kuriuose buvo ežeras, sodai, keliai, dengti stogais, kuriuos laikė kolonos (portikai), ir didelės pastogės (paviljonai), kuriose buvo galima sėdėti. Jis liepė nutiesti ilgesnį Aqua Claudia akveduką, kad į vietovę būtų tiekiamas vanduo. Domus Aurea priekyje taip pat stovėjo didelė bronzinė Nerono statula - Nerono kolosas. 68 m. po Kristaus Neronas prarado valdžios kontrolę. Senatas paskelbė jį viešu nusikaltėliu, o netrukus jis nusižudė.
Senovės Romos žemėlapis su Koliziejumi dešiniajame viršutiniame kampe, vadinamu Amphiteatrum Flavium
Didingas paminklas
Švęsdamas Nerono valdymo pabaigą, imperatorius Vespasianas Nerono ežero vietoje pastatė Koliziejų. Tai buvo laikoma žemės grąžinimu Romos gyventojams. Romėnai dažnai statydavo paminklus svarbiems įvykiams pažymėti, ir Koliziejus yra šios tradicijos dalis.
Didžioji dalis Domus Aurea buvo nugriauta. Ežeras buvo užlietas, o žemė panaudota Koliziejui statyti. Senuosiuose Domus Aurea soduose iškilo gladiatorių mokyklos ir kiti pastatai. Kolosas liko savo vietoje, tačiau Nerono galva buvo pakeista. Vespasianas jį pervadino saulės dievo Helijo vardu (Colossus Solis). Daugelis istorikų teigia, kad Koliziejaus pavadinimas kilo nuo statulos - Koloso. Paprastai romėnų miestuose amfiteatrai buvo statomi miesto pakraštyje. Koliziejus buvo pastatytas miesto centre; iš esmės jis atsidūrė tikroje ir simbolinėje Romos širdyje.
Pastatas
79 m. Vespasianui mirus, Koliziejus buvo baigtas statyti iki trečiojo aukšto. Viršutinį aukštą užbaigė ir pastatą atidarė jo sūnus Titas 80 m. Kasijus Dionas teigė, kad per atidarymo žaidynes buvo nužudyta daugiau kaip 9 000 laukinių gyvūnų. Pastatą pakeitė Vespasiano jaunesnysis sūnus, imperatorius Domicianas. Jis pristatė hipogeumą - požeminius tunelius, kuriuose buvo laikomi žaidynėse naudojami gyvūnai ir vergai. Jis taip pat įrengė ketvirtą lygį Koliziejaus viršuje, kad atsirastų daugiau sėdimų vietų.
Remontas
217 m. Koliziejus smarkiai nukentėjo nuo gaisro. Kasijus Dionisas teigė, kad gaisrą sukėlė žaibas. Ugnis sunaikino medinius viršutinius amfiteatro vidaus aukštus. Jis buvo visiškai sutvarkytas tik apie 240 m., o 250 ar 252 m. ir 320 m. dar kartą remontuotas. Teodosijus II ir Valentinianas III (valdė 425-450 m.) 443 m. sutvarkė žemės drebėjimo padarytą žalą; dar daugiau darbų atlikta 484 ir 508 m. Paskutinį kartą gladiatorių kovos užfiksuotos apie 435 m., o gyvūnų medžioklės tęsėsi bent iki 523 m.
Koliziejus viduramžiais
Viduramžių laikotarpiu Koliziejus labai pasikeitė. 500-ųjų metų pabaigoje dalyje pastato buvo pastatyta nedidelė bažnyčia. Arena buvo naudojama kaip kapinės. Plotuose po sėdimomis vietomis buvo įrengti namai ir dirbtuvės. Yra duomenų, kad patalpos buvo nuomojamos dar 1100 m. Apie 1200 m. Frangipani šeima perėmė Koliziejų ir pavertė jį pilimi.
Per 1349 m. didįjį žemės drebėjimą išorinė pietų pusė nugriuvo. Dauguma nukritusių akmenų buvo panaudoti rūmams, bažnyčioms, ligoninėms ir kitiems Romos pastatams statyti. XIII a. viduryje į šiaurinę dalį persikėlė religinė grupė, kuri ten tebebuvo ir XIX a. viduryje. Koliziejaus vidus buvo naudojamas statybiniams akmenims tiekti. Marmurinis fasadas buvo deginamas negesintoms kalkėms gaminti. Bronziniai apkaustai, kurie laikė akmenis, buvo nuplėšti nuo sienų, palikdami žymes, kurios matomos ir šiandien.
Viduramžių Romos žemėlapis, kuriame matyti Koliziejus
Koliziejus šiais laikais
XVI-XVII a. Bažnyčios pareigūnai ieškojo, kam panaudoti didelį ir sugriuvusį pastatą. Popiežius Sikstas V (1521-1590) norėjo paversti pastatą vilnos fabriku, kad būtų darbo Romos prostitutėms, tačiau mirė ir šios idėjos atsisakė. 1671 m. kardinolas Altjeris pareiškė, kad pastatas galėtų būti naudojamas bulių kovoms. Ši idėja papiktino daugybę žmonių, jos greitai buvo atsisakyta.
1749 m. popiežius Benediktas XIV sakė, kad Koliziejus yra šventa vieta, kurioje buvo nukankinti pirmieji krikščionys. Jis uždraudė žmonėms išvežti daugiau statybinių akmenų. Jis pastato viduje įrengė Kryžiaus kelio stotis. Jis sakė, kad ši vieta tapo šventa dėl čia žuvusių krikščionių kankinių kraujo. Tačiau nėra istorinių įrodymų, kad Koliziejuje būtų buvę nužudyti kokie nors krikščionys.
Vėlesni popiežiai ėmėsi projektų, kad pastatas nesugriūtų. Jie pašalino daugybę augalų, kurie buvo apaugę pastatą ir dar labiau kenkė. 1807 ir 1827 m. fasadas buvo sutvirtintas trikampiais plytų pleištais. Vidus buvo remontuojamas 1831 m., 1846 m. ir XX a. trečiajame dešimtmetyje. Požeminė erdvė iš dalies iškasta 1810-1814 m. ir 1874 m. Šiuos kasinėjimus 1930 m. baigė Benito Musolinis.
Koliziejus 1757 m., Giovanni Battista Piranesi
Koliziejaus interjeras, Roma . Thomas Cole, 1832 m. Aplink areną matyti Kryžiaus kelio stotys ir daugybė augalų, kurie vėliau, XIX a., buvo pašalinti.
Aprašymas
Išorė
Koliziejus yra laisvai stovintis pastatas, visai kitoks nei ankstesni graikų teatrai, kurie buvo statomi kalvų šonuose. Iš tikrųjų tai du sujungti romėnų teatrai. Jis yra ovalo formos, 189 metrų (615 pėdų / 640 romėnų pėdų) ilgio ir 156 metrų (510 pėdų / 528 romėnų pėdų) pločio. Jis užima 6 akrų (24 281 m2) plotą. Išorinė siena yra 48 metrų (157 pėdų / 165 romėnų pėdų) aukščio. Atstumas aplink pastatą - 545 metrai (1788 pėdos / 1835 romėnų pėdos). Arena yra 287 pėdų (87 m) ilgio ir 180 pėdų (55 m) pločio ovalas, apsuptas 15 pėdų (5 m) aukščio siena. Aplink areną buvo iškeltos sėdimų vietų eilės.
Išorinė siena buvo pastatyta iš maždaug 100 000 kubinių metrų travertino akmens. Jį laikė 300 tonų (660 000 svarų) geležinių apkaustų. Sienai laikyti nebuvo naudojamas skiedinys. Per daugelį metų išorinė siena buvo smarkiai pažeista. Po žemės drebėjimų griuvo dideli jos ruožai. Šiaurinė išorinės sienos pusė tebestovi. Jos abiejuose galuose yra trikampiai plytų pleištai, pridėti XIX a. pradžioje, kad sutvirtintų sieną. Likusi šiandien matoma išorinės sienos dalis iš tikrųjų yra originali vidinė siena.
Pjūvis iš "Lexikon der gesamten Technik" (1904 m.)
Koliziejaus LII įėjimas su vis dar matomais romėniškais skaitmenimis
Originalus Koliziejaus fasadas
Koliziejaus išorė, kurioje matyti išorinės sienos likučiai (kairėje) ir beveik visa vidinė siena (dešinėje)
Klausimai ir atsakymai
K: Kada buvo pastatytas Koliziejus?
A: Koliziejus pradėtas statyti apie 70-72 m. ir baigtas 80 m. po Kr. Imperatorius Domicianas 81-96 m. po Kristaus padarė keletą pastato pakeitimų.
K: Kiek žmonių galėjo tilpti jame?
A: Jame tilpo 50 000 žmonių.
K: Kas yra forumas?
A: Antikos laikais forumas buvo geografinė vietovė, kurioje buvo pagrindiniai valdžios pastatai ir didelė aikštė, kurioje rinkdavosi gyventojai. Tai buvo ir judri vieta gyventi, ir vieta, kur vykdavo vestuvės, dideli vakarėliai, bendruomenės susirinkimai ir pan.
Klausimas: Kokio pobūdžio renginiai vykdavo Koliziejuje?
A: Koliziejuje vykdavo gladiatorių varžybos, gyvūnų medžioklės (kai gyvūnai medžiodavo ir valgydavo kalinius arba gladiatoriai kovodavo su gyvūnais), kalinių egzekucijos, vaidinimai ir mūšių scenos; kartais jis būdavo pripildomas vandens, kad vyktų jūrų mūšiai.
K: Ar įėjimas į Koliziejų buvo mokamas?
Atsakymas: Ne - Romos gyventojai į Koliziejų galėjo patekti be jokių išlaidų, jis buvo nemokamas.
K: Kas su juo nutiko viduramžiais?
A: Viduramžiais (po V a. vidurio) jis nebebuvo naudojamas spektakliams, o tapo būstu, dirbtuvėmis, krikščionių šventove ir statybinių akmenų atsargomis.
K: Kaip jis simboliškai vaizduojamas šiandien? A: Dabar Koliziejus yra vienas populiariausių turistų lankomų objektų Romoje ir vaizduojamas ant penkių euro centų monetų. Didįjį penktadienį popiežius veda deglais apšviestą "Kryžiaus kelio" procesiją įvairiais amfiteatro lygiais.
