Koliziejus, iš pradžių vadintas Flavijų amfiteatru, yra didžiausias ir labiausiai žinomas amfiteatras Romos mieste. Statybas pradėta apie 70–72 m. ir baigta 80 m. po Kr. Darbus pradėjo imperatorius Vespasianas, o užbaigė imperatorius Titas. Imperatorius Domicianas (81–96 m. po Kr.) atliko papildomus pakeitimus ir praplėtė pastatą. Koliziejus galėjo talpinti apie 50 000 žiūrovų. Jo išoriniai matmenys: apie 156 metrų pločio, 189 metrų ilgio ir maždaug 57 metrų aukščio. Tai buvo didžiausias amfiteatras, pastatytas Romos imperijoje.

Vieta ir pavadinimas

Koliziejus stovi Italijos sostinėje Romoje, rytiniame Tibro upės krante, į rytus nuo senovės Romos forumo. Forumą antikos laikais sudarė valdžios pastatai ir didelė viešoji aikštė, kur vyko politiniai renginiai, šventės ir susirinkimai. Netoliese buvo stadionas (mažiau nei kilometro į pietvakarius) ir Kapitolijus (šiek tiek daugiau nei kilometro į vakarus).

Pirmą kartą Koliziejus buvo vadinamas Flavijaus amfiteatru (lotyniškai Amphitheatrum Flavium), pagal valdžią turėjusią Flavijaus pavardę. Vėlesnis pavadinimas „Koliziejus“ greičiausiai kilo nuo netoliese stovėjusio Neronui priklausiusio didžiulio koloso statulos. Pastate vykdavo gladiatorių kovos, venationes (gyvūnų medžioklės), egzekucijos, mitologinių mūšių scenų inscenizacijos; kartais arena būdavo užpildoma vandeniu, ir surengti jūrų mūšiai (naumachiae). Renginiai dažnai buvo finansuojami valstybės arba imperatorių; romėnai į Koliziejų galėjo patekti nemokamai.

Architektūra ir inžinerija

Koliziejus pastatytas iš travertino, tufos ir romėniško betono. Fasadas turi keturias aukštas: tris arkadines eilutes su kolonomis (dorėnų, jonų ir korintiečių stiliaus) ir viršutinį mūrinį aukštą su langeliais. Arenos grindys buvo dengtos smėliu; po jomis buvo platus požeminis kompleksas — hypogeum — dviejų lygių galerijos, kameros ir mechanizmai, kur laikydavo gyvūnus, gladiatorius ir kilnojamąsias dekoracijas. Iš viršaus Koliziejus galėjo būti uždengtas dideliu audinio stogu — velarium, kuris saugodavo žiūrovus nuo saulės ir lietaus.

  • Talpa: apie 50 000 žiūrovų;
  • Matuojamieji parametrai: ~156 m pločio × ~189 m ilgio × ~57 m aukščio;
  • Medžiagos: travertinas, tufa, plytos ir betonas;
  • Požeminės patalpos (hypogeum) — sudėtinga inžinerinė sistema su liftukais ir slenksčiais.

Renginiai ir žiūrovų tvarka

Renginiai Koliziejuje apėmė:

  • Gladiatorių kovas (munera);
  • Gyvūnų medžiokles ir egzotiškų žvėrių pasirodymus;
  • Baudžiamąsias egzekucijas;
  • Scenines mūšių inscenizacijas ir kartais naumachiae (jūrų mūšius).
Žiūrovai sėdėjo pagal socialinę hierarchiją: aukštesnes vietas užėmė senatoriško luomo atstovai, ramesnės — paprasti piliečiai ir moterys. Renginiai buvo pramoga, politinis įrankis ir priemonė imperatoriui pelnyti liaudies palankumą („panem et circenses“ — duona ir pramogos).

Viduramžiai ir vėlesni laikai

Viduramžiais, nuo V a. vidurio Koliziejus ilgainiui nustojo tarnauti pramogoms. Per šimtmečius jis buvo naudojamas įvairiais tikslais — kaip gyvenamieji pastatai, dirbtuvės, tvirtovė, net kaip krikščionių šventovė. Dalis akmenų ir marmuro buvo išardyti ir panaudoti naujų pastatų statybai Romoje. Be to, keli žemės drebėjimai (pvz. 847 ir 1349 m.) privertė dalims Koliziejaus nugriauti ir prarasti išorinę fasado dalį.

Sugriuvimas, išsaugojimas ir šiuolaikinė reikšmė

Dėl žemės drebėjimų, ilgalaikio naudojimo kaip karjero ir natūralios erozijos Koliziejus yra dalinai sugriautas, tačiau išlikęs pakankamai gerai, kad taps simboliu Romos ir romėnų civilizacijos. Nuo XIX a. pradžios pradėtos restauracijos, o XX–XXI a. vyko ir didesni konservacijos projektai, siekiant išsaugoti šį paminklą ateities kartoms. Koliziejus įtrauktas į Romos istorinio centro objektus, pripažintus UNESCO pasaulio paveldu.

Šiandien Koliziejus yra viena populiariausių turistų lankomų vietų Italijoje; jį kasmet aplanko milijonai lankytojų. Didįjį penktadienį popiežius tradiciškai veda žvakėmis apšviestą Kryžiaus kelio procesiją per įvairius amfiteatro lygmenis, kas prideda religinio ir kultūrinio reikšmingumo šiai vietai.

Koliziejus taip pat vaizduojamas ant euro penkių centų monetų ir dažnai naudojamas kaip Romos simbolis filmuose, meno darbuose ir populiariojoje kultūroje.