Edvardas Gibonas (1737–1794) — anglų istorikas, Romos imperijos žlugimo autorius

Edvardas Gibonas (1737–1794) — anglų istorikas, autorius „Romos imperijos nuosmukio ir žlugimo“, garsėjęs šaltinių pagrįsta analize, ironija ir drąsia krikščionybės kritika.

Edvardas Gibonas (1737 m. gegužės 8 d. - 1794 m. sausio 16 d.) - anglų istorikas ir trumpam parlamento narys. Svarbiausias jo veikalas "Romos imperijos nuosmukio ir žlugimo istorija" buvo išleistas šešiuose tomuose 1776–1788 m. "Nuopuolis ir žlugimas" žinomas dėl kokybiškos ir ironiškos prozos, plačiojo pirminių šaltinių naudojimo ir atviros krikščionybės kritikos. Jis mokėsi Vestminsterio mokykloje. Mirė Londone nuo peritonito.

Biografija

Gibonas gimė ir užaugo Anglijoje XVIII a. viduryje. Jaunystėje jis mokėsi prestižinėje Vestminsterio mokykloje ir vėliau lankė akademinius bei kelionių kursus, kurie praplėtė jo kalbines ir istorines žinias. Daug laiko jis praleido keliaudamas po Europą, mokėsi įvairių kalbų ir gilinosi į to meto intelektualinius judėjimus. Savo gyvenime Gibonas užėmė ir trumpalaikį politinį vaidmenį — buvo išrinktas į parlamentą.

Kūrinys „Romos imperijos nuosmukis ir žlugimas“

Šis daugiažymuo darbas parašytas literatūrine, argumentuota proza ir plačiai naudoja pirminius šaltinius: kronikas, raštus, oficialius dokumentus ir ankstesnius istorinius tekstus originalo kalbomis. Kūrinį sudaro šeši tomai, išleisti per daugiau nei dešimtmetį (1776–1788). Gibonas ne tik aprašė faktus ir įvykius, bet stengėsi aiškinti priežastis — politinius, socialinius ir kultūrinius procesus, kurie, jo nuomone, lėmė Romos galios silpnėjimą ir galutinį žlugimą.

Metodai ir stilius

• Šaltinių kritika: Gibonas vertino tiesioginį šaltinių naudojimą ir palyginimą, bandė remtis dokumentais bei užrašais, o ne vien anekdotais ar tradicine reputacija.
• Literatūrinis stilius: jo proza yra elegantiška, ironijos pilna, dažnai vertinama kaip pavyzdinis istorinės literatūros pavyzdys.
• Argumentacija: jis neretai aiškino ilgalaikes priežastis ir ryšius tarp įvairių reiškinių, o ne vien koncentruodavosi į atskirus epizodus.

Kritika ir diskusijos

Gibonas sukėlė audringas diskusijas dėl savo vertinimų, ypač kalbant apie krikščionybės vaidmenį Romos nuosmukyje. Jo atvira kritika ir kartais šmaikštus tonas sulaukė prieštaringų reakcijų: vieni vertino jį kaip drąsų apšvietos epochos mąstytoją, kiti — kaltino šališkumu ir nepakankama pagarba religijai. Nepaisant to, net kritikai dažnai negalėjo paneigti jo erudicijos ir plataus šaltinių naudojimo.

Įtaka ir palikimas

Gibono darbai turėjo didelę įtaką vėlesnei istoriografijai ir plačiajai kultūrai. Jo pavyzdys skatino istorikų atsakomybę naudotis pirminiais šaltiniais ir aiškiai išdėstyti ilgalaikes priežastis. "Romos imperijos nuosmukis ir žlugimas" tapo viena klasikinės pasaulio istorijos apžvalgų ir išlieka dažnai cituojamu šaltiniu platesnėms diskusijoms apie civilizacijų kilimą ir kritimą.

Trumpa apibendrinta charakteristika

• Profesija: anglų istorikas
• Pagrindinis veikalas: "Romos imperijos nuosmukio ir žlugimo istorija" (šeši tomai, 1776–1788)
• Stilius: literatūriškas, ironiškas, analitinis
• Kontroversijos: atvira krikščionybės kritika ir interpretacijų ginčai
• Išsilavinimas: mokėsi Vestminsterio mokykloje
• Mirtis: mirė Londone nuo peritonito

Gibono palikimas — ne vien nuomone paremti teiginiai, bet ir pavyzdys, kaip istoriją galima rašyti kaip apgalvotą, dokumentais grįstą ir stilingą pasakojimą, kuris ir šiandien skatina diskusijas apie istorijos rašymo metodą ir vertybes.

Paieška pagal raidę