Ši laiko juosta skirta krikščionybės istorijai nuo pradžios iki šių dienų parodyti. Klausimo ženklai prie datų reiškia, kad datos nėra tikslios – istoriniai šaltiniai, chronologiniai skaičiavimai ir kalendorių pakeitimai kartais leidžia tik apytiksles datas.

Kalendoriai ir jų reikšmė krikščioniškajai chronologijai

Vakarų kultūroje ir daugelyje krikščioniškų tradicijų naudojamas Grigaliaus kalendorius. Jis buvo įvestas 1582 m. ir pakeitė mažiau tikslų Julijaus kalendorių, kurio netikslumas per kelis šimtmečius sukaupė laiko nukrypimą nuo astronominių metų.

  • Grigaliaus kalendoriaus esminė pataisa: 1582 m. panaikinta 10 dienų, o įvedus taisyklę, kad metai, dalūs iš 100, nėra keliamieji, nebent dalūs ir iš 400 (pvz., 2000 m. – keliamieji; 1700, 1800, 1900 – nekeliamieji), sumažintas kalendorinis nuokrypis.
  • Dieviškoji priežastis ir priėmimas: Grigaliaus reformą inicijavo popiežius Grigalius XIII; pradžioje ją priėmė Katalikų bažnyčios valstybinės teritorijos (pvz., Italija, Ispanija, Portugalija, Lenkija). Protestantų ir ortodoksų šalys prisijungė vėliau: Didžioji Britanija ir jos kolonijos – 1752 m., Švedija perėjo sudėtingu procesu (1700–1753 m.), Rusija – 1918 m., Graikija – 1923 m. Dėl skirtingo priėmimo datos ir to meto sprendimų istoriniuose šaltiniuose gali būti neatitikimų.
  • Liturginiai skirtumai: Kai kurios Rytų krikščioniškos tradicijos (pvz., dauguma Rusijos ir kai kurios kitos stačiatikių bažnyčios) vis dar naudoja Julijaus kalendorių liturginiam gyvenimui, todėl jų šventės kartais pasislenka 13 dienų (pagal Grigaliaus kalendorių) arba ilgiau.
  • Revised Julian: XX a. dalis ortodoksų bažnyčių priėmė taip vadinamąjį Peržiūrėtą Julijaus kalendorių, kuris iki metų 2800 sutampa su Grigaliaus kalendoriumi, bet techninės detalės skiriasi.

Metų žymėjimas: prieš ir po Kristaus

Pagal Grigaliaus kalendorių metai skaičiuojami prieš arba po Jėzaus gimimo. Tradiciškai metai prieš Jėzaus gimimą žymimi inicialais BC (angl. "Before Christ" – prieš Kristų), o metai po jo žymimi AD (lot. anno Domini – "mūsų Viešpaties metais"). Šiais laikais daugelyje mokslo tekstų ir tarptautinėje komunikacijoje vietoj BC/AD dažnai naudojami neutralesni terminai BCE ("Before Common Era" – iki Bendrosios eros) ir CE ("Common Era" – Bendroji era), o tai leidžia išlaikyti chronologinę sistemą be tiesioginių religinių nuorodų. Abi poros žymi tas pačias chronologines datas (pvz., 100 BC = 100 BCE; AD 2025 = 2025 CE).

Ar yra "nulinių metų"?

Nulinių metų nėra. Tradicinėje anno Domini sistemoje iškart po 1 m. prieš Kristų seka 1 m. po Kristaus. Tai svarbu atliekant chronologinius skaičiavimus ir datų konversijas: tarp 1 m. pr. m. e. ir 1 m. po m. e. nėra jokio "0" metų tarpo.

Kaip buvo apskaičiuoti mūsų ero metai?

Grigaliaus kalendorius remiasi senesniais laiko skaičiavimo principais, o pats Anno Domini metų skaičiavimas buvo įvestas VI a. Dionisijaus Exiguus (Dionysius Exiguus) bandant nustatyti Kristaus gimimo datą. Tačiau istoriniai tyrimai rodo, kad jo apskaičiavimai tikriausiai buvo netikslūs: dauguma šiuolaikinių istorikų mano, kad Jėzus gimė maždaug tarp 6 m. pr. m. e. ir 4 m. pr. m. e., nes pagal evangelijų liudijimus ir civilinius įvykius (pvz., karaliaus Erodo mirtį) tas laikotarpis atitinka istoriškai patikimesnius požymius.

Kodėl datos prieštaringos arba pažymėtos klaustuku?

  • Senieji šaltiniai dažnai naudoja skirtingas datavimo sistemas: miesto ar valdovo valdymo metus, indikcijas, žydų kalendorių ar kitas vietines schemas.
  • Kalendorių reformos (pvz., pereinamasis laikotarpis nuo Julijaus prie Grigaliaus kalendoriaus) keičiant datas ir perskaičiuojant istoriją gali sukelti neatitikimų.
  • Trūkstant arba prieštaraujant istoriniams šaltiniams, chronologai kartais nurodo apytiksles datas arba pažymi nežinomumą klaustuku.
  • Archeologiniai radiniai, kronikos interpretacijos ir nauji moksliniai tyrimai gali peržiūrėti anksčiau priimtus laikotarpius.

Trumpai apie praktinę reikšmę

Kalendoriaus pasirinkimas ir metų žymėjimas daro įtaką ne tik akademinei istorijai, bet ir šventinių datų skaičiavimui, metų minėjimams ir tarptautiniam bendravimui. Todėl supratimas apie Grigaliaus ir Julijaus kalendorių skirtumus, apie BC/AD ir BCE/CE terminologiją bei apie tai, kad tikslios kai kurių įvykių datos nėra visada aiškios, padeda teisingai interpretuoti krikščionybės istoriją nuo jos ištakų iki šiandienos.