Cezarėja (Izraelis) – istorija, archeologija ir nacionalinis parkas

Cezarėja (Izraelis) – istorija nuo Herodo laikų, turtinga archeologija ir įspūdingas Cezarėjos Maritimos nacionalinis parkas prie Viduržemio jūros.

Cezarėja (hebrajiškai: קֵיסָרְיָה, Kaysariya arba Qesarya; arabiškai: قيسارية, Qaysaria; graikiškai: (gr. Καισάρεια) – miestas šiaurės centriniame Izraelyje, ant Viduržemio jūros pakrantės.

Tai viena iš nedaugelio Izraelio vietovių, kurios didelę dalį teritorijos valdo privačios struktūros: Cezarėjos vystymo korporacija. Miestas įsikūręs pakrantės lygumoje tarp Tel Avivo ir Haifos, netoli Haderos miesto. Nors rajone gyvena daug žmonių ir veikia gyvenamieji rajonai, privačios žemės nuosavybės statusas reiškia, kad Cezarėja nėra tradicinė vietos taryba.

Miestą pastatė Erodas Didysis apie 25–13 m. pr. m. e. kaip uostamiestį Cezarėją Maritimą. Jį statydamas Herodas įdėjo daug inžinerinių sprendimų: čia buvo didelis dirbtinis uostas, jūros mūras ir sudėtinga vandens tiekimo sistema. Romos imperijoje jis buvo Judėjos administracinis centras. Vėliau, klasikiniais laikais, Cezarėja tapo Bizantijos Palaestina Prima provincijos svarbiu miestu ir vyskupijos centru.

VII a., kai musulmonai užkariavo Levantą, Cezarėja tapo vienu iš pakrantės miestų, kur pasikeitė galios centrai; iki kryžiuočių laikotarpio mieste gyveno daugiausia arabų. Po mamelukų kampanijų ir miestų užėmimų pakrantės miestai, įskaitant Cezarėją, buvo smarkiai nuniokoti ir iki XIII–XIV a. didelė dalis jų tapo apleistomis griuvėsėmis. 1884 m. netoli griuvėsių įsikūrė imigrantai iš Bosnijos ir Hercegovinos, kurie sukūrė mažą žvejų kaimelį. 1952 m. šalia senojo miesto griuvėsių buvo įkurtas šiuolaikinis žydų miestelis Cezarėja, o archeologinės teritorijos griuvėsiai paversti nacionaliniu Cezarėjos Maritimos parku.

Istorija — svarbiausi etapai

• Herodą statybinis projektas: Cezarėja buvo viena iš ambicingiausių Herodo statybų — miesto planas apėmė uostą, apsišvietusius viešuosius pastatus, rūmus ir prabangias gyvenvietes, skirtas pabrėžti Romos galią ir Herodo lojalumą imperatoriui.
• Romos ir Bizantijos laikotarpiai: miestas funkcionavo kaip administracinis ir prekybinis centras; čia gyveno įvairių religijų bendruomenės, veikė teatras, forumas, pirtys, vyskupija ir kiti institucijų elementai.
• Islamo ir kryžiuočių era: VII a. miestas pateko į musulmonų valdžią, vėliau kryžiuočiai įkūrė savo tvirtoves pakrantėje. Nepaisant to, per aštuntą–dvyliktą amžius miestas palaikė strateginę reikšmę jūroje.
• Mamelukų sunaikinimas ir ilgalaikas apleistumas: XIII a. pabaigoje pakrantės miestai buvo nuniokoti, Cezarėja prarado gyvybingumą ir ilgą laiką liko griuvėsių lauku.
• Modernus atgimimas: XIX a. pab. vietovėje atsirado kaimelis, kurį įkūrė bosniečiai musulmonai. Po 1948 m. čia susiformavo šiuolaikinė izraelietiška gyvenvietė, o archeologiniai tyrimai ir parko įkūrimas paversė vietą lankytina turistine aikštele.

Archeologija ir reikšmingi radiniai

Per daugiau nei šimtą metų vykę kasinėjimai atskleidė daugybę Cezarėjos struktūrų ir artefaktų, kurie leidžia atkurti miesto gyvenimą įvairiais laikotarpiais. Svarbiausi radiniai ir objektai:

• Herodui priskiriamas uostas ir jūros mūras: tai inžinerinis paminklas — dalys senovinio molio ir betono molo bei uosto struktūrų yra matomos po vandeniu ir pakrantėje.
• Romos teatras: gerai išsilaikęs amfiteatras, pastatytas ant pakrantės šlaito; dalis jo atkurta ir dabar naudojama kultūriniams renginiams.
• Hippodromas (lenktynių arena): erdvės liekanos, kur vykdavo jojimo ir vežimų varžybos, ir kurios rodo miesto pramogų gyvenimo svarbą.
• Akvedukai ir vandens tiekimas: keli akvedukai atnešdavo vandenį iš tolimų šaltinių į miestą — jų liekanos išsidėsčiusios palei pakrantę ir žemės viduje.
• Mozaikos, marmuras, kapai ir inskripcijos: atrasta dažnai puošnių mozaikų grindų, romėniškų ir bizantinių kapų, monetų, keramikos bei epigrafinių šaltinių, kurie padeda datuoti sluoksnius ir suprasti gyventojų gyvenimą.
• Kryžiuočių ir vėlesni statiniai: išlikę fragmentai tvirtovių, bažnyčių ir kitų viduramžių objektų.

Nacionalinis parkas ir lankytinos vietos

Ant Cezarėjos Maritimos griuvėsių įkurtas nacionalinis parkas, kuriame lankytojai gali apžiūrėti išlikusius pastatus ir gauti kontekstą muziejuje bei informaciniuose centruose. Svarbiausi lankytini objektai:

• Atidarytas amfiteatras: vasaros koncertų ir kultūrinių renginių vieta.
• Paplūdimio akvedukų ruožas: pakrantėje matomos akvedukto liekanos, tai viena iš populiariausių fotografavimo vietų.
• Uosto liekanos ir povandeniniai griuvėsiai: pastebimos tiek ant kranto, tiek po vandeniu — populiaru plaukti ir stebėti senovės molinius konstrukcinius elementus.
• Muziejus ir eksponatai: archeologiniai radiniai eksponuojami parko muziejuje ir ekspozicijose mieste.

Parkas prižiūrimas ir tvarkomas, o prie kai kurių zonų gali būti taikomi lankymo mokesčiai arba ribojimai. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad šalia parko yra gyventojų gyvenamosios teritorijos bei privačios investicijos, todėl kai kurios vietos nėra viešai prieinamos.

Šiuolaikinė Cezarėja

Šiandien Cezarėja yra savotiškas derinys: istorinis archeologinis kompleksas ir moderni gyvenvietė su privačiais kvartalais, golfo aikštynu, uosteliu (marina) bei komerciniais objektais. Dalis teritorijos valdoma Cezarėjos vystymo korporacijos, todėl miesto plėtra ir infrastruktūra vyksta kitokiu reguliavimo modeliu nei daugelio Izraelio savivaldybių. Archeologiniai darbai ir toliau tęsiami — kasinėjimus atlieka įvairios institucijos, o rastieji eksponatai leidžia gilinti supratimą apie Viduržemio jūros regiono istoriją.

Kada vykti ir praktiška informacija

• Sezonas: patogiausia lankytis pavasarį ir rudenį dėl malonesnio oro.
• Renginiai: vasaros koncertai teatre pritraukia lankytojus — verta pasitikrinti renginių kalendorių iš anksto.
• Prieiga: parkas yra lengvai pasiekiamas automobiliu iš Tel Avivo–Haifos koridoriaus; dalis teritorijų yra privati ir prieiga gali būti ribojama.

Cezarėja – unikalus objektas, jungiantis didingą senovės inžineriją, įvairialypę istoriją ir šiuolaikinį gyvenimą. Archeologiniai radiniai ir išsaugoti griuvėsiai leidžia suprasti regiono gyvavimo raidą nuo Herodo laikų iki mūsų dienų, o nacionalinis parkas suteikia galimybę šią istoriją pažinti gyvai.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kaip vadinasi miestas šiaurės centrinėje Izraelio dalyje?

K: Kas pastatė Cezarėjos Maritimos miestą?

K: Koks buvo Cezarėjos vaidmuo romėnų valdymo laikotarpiu?

K: Kada arabų musulmonai užkariavo Cezarėją?

K: Kas 1884 m. vėl apgyvendino Cezarėją?

Paieška pagal raidę