Antrasis didysis prabudimas: XIX a. protestantinis atgimimas ir reformos JAV
Antrasis didysis prabudimas: XIX a. protestantinis atgimimas JAV — revivalai, Charles G. Finney, reformos, santūrumas, abolicionizmas, mormonai ir metodistų augimas.
Antrasis didysis prabudimas buvo intensyvus protestantų religinis judėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, susiklostęs maždaug XIX a. pirmoje pusėje (plačiau — nuo paskutinio XVIII a. dešimtmečio iki apie 1830–1840 metus). Jis skleidė atgimimo patirtis per masines atgimimo susirinkimus (angl. revival meetings), pamokslus ir keliaujančių (itinerantinių) pamokslininkų veiklą. Šis judėjimas ženkliai pakeitė religijos praktiką, parapijų struktūrą ir paskatino platų socialinių reformų bangą.
Kilmė ir būdai
Prabudimas prasidėjo ir įgavo pagreitį tokiuose regionuose kaip Niujorko valstija, Naujoji Anglija ir Vidurio Vakarai. Svarbūs elementai buvo lauko ir stovyklų susirinkimai (camp meetings), masinės konversijos patirtys, emocingi ir praktiniai pamokslai bei intensyvus asmeninės nuodėmės atpažinimas ir atgailos akcentas. Tokie renginiai, pvz., garsusis Cane Ridge susirinkimas 1801 m., suburdavo tūkstančius dalyvių ir skatino greitą tikinčiųjų skaičiaus augimą.
Lyderiai ir naujos bažnyčios
Judėjimui vadovavo ir jį formavo tokie asmenys kaip Charlesas Grandisonas Finney, Henry Wardas Beecheris, Lymanas Beecheris, Edwardas Everettas ir Josephas Smithas. Finney ypatingai žinomas dėl savo reorganizuotų revivalų Niujorke ir Čikagoje, akcentavusio asmeninį sprendimą dėl tikėjimo ir moralinį tobulėjimą. Antrojo prabudimo metu atsirado naujų religinės praktikos krypčių ir tikėjimo bendrijų: išaugo baptistų ir Metodistų bažnyčia, o taip pat pasirodė tokie judėjimai kaip mormonai, kuriuos įkūrė Josephas Smithas. Iš šio laikotarpio vėliau išsivystė ir Šventumo judėjimas, akcentavęs asmeninį šventumą ir dvasinį tobulėjimą.
Socialinės reformos
Antrasis didysis prabudimas neapsiribojo vien religine patirtimi — jis stipriai paskatino ir keletą socialinių judėjimų, siekusių pakeisti įstatymus bei visuomenės elgesį. Du pagrindiniai reformų frontai buvo:
- Santūrumo judėjimas – kampanijos prieš alkoholio vartojimą, vėliau išaugusios į visuotinę temperancijos politiką ir vietinių bei nacionalinių draudimų iniciatyvas.
- Abolicionizmas – judėjimas, reikalavęs vergijos panaikinimo. Abolicionistai skleidė idėjas per raštus, pamokslus ir politinę agitaciją: tokie autoriai kaip Harriet Beecher Stowe ir Williamas Lloydas Garrisonas platino anti-vergijos žinią per knygas, laikraščius bei draugijas.
Šių reformų įtaka buvo ir politinė: aktyvistai kūrė politines jėgas, tarp kurių – Laisvės partija, Laisvosios dirvos partija ir vėliau Respublikonų partiją (JAV), kurios padėjo formuoti nacionalinę politiką iki pilietinio karo.
Kitos pasekmės
Judėjimas sustiprino parapijų tinklus, išplėtė misijų darbą ir religinį švietimą (buvo įsteigtos mokyklos, kolegijos, moterų ir jaunimo organizacijos). Taip pat prabudimas paskatino moterų dalyvavimą religiniame ir reformų darbe: moterys tapo aktyviomis temperancijos, abolicionizmo ir moterų teisių šalininkėmis. Be to, išaugus religinei energijai, sustiprėjo ir Afrikos kilmės amerikiečių bažnytinės bendruomenės, kurios vėliau tapo svarbiu socialinio atsparumo centru.
Ilgalaikis paveldas
Antrasis didysis prabudimas pakeitė Amerikos religiją iš ceremoninės į labiau asmenišką ir aktyvistinę praktiką. Jo poveikis buvo ne tik dvasinis, bet ir politinis bei socialinis — jis prisidėjo prie XIX a. reformų lūžio, kuris galiausiai turėjo įtakos šalies raidai iki ir po Amerikos pilietinio karo. Daug naujų denominacijų, judėjimų ir institucijų, susiformavusių tuo metu, išliko svarbūs Amerikos religiniame ir visuomeniniame gyvenime dar ilgus dešimtmečius.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo antrasis didysis prabudimas?
A: Antrasis didysis prabudimas buvo protestantų religinis judėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis skleidė religiją per atgimimo susirinkimus ir emocingus pamokslus, sukėlė daugybę reformų judėjimų.
K: Kas vadovavo Antrajam didžiajam prabudimui?
A: Antrajam didžiajam prabudimui vadovavo tokie žmonės kaip Charlesas Grandisonas Finney, Henry Wardas Beecheris, Lymanas Beecheris, Edwardas Everettas ir Josephas Smithas.
K: Kur jis prasidėjo?
A: Antrasis didysis prabudimas prasidėjo Niujorko valstijoje septintajame dešimtmetyje, bet išplito Naujojoje Anglijoje ir Vidurio Vakaruose.
K: Kaip žmonės dalyvavo šiame judėjime?
A: Per Antrąjį didįjį prabudimą tūkstančiai žmonių rinkosi į didelius religinius susirinkimus, vadinamus atgimimais.
K: Kokie buvo šio judėjimo tikslai?
A: Antrojo didžiojo prabudimo dalyviai manė, kad religijos pagalba jie gali sukelti aukso amžių Amerikoje. Jie taip pat norėjo sukurti tokius reformų judėjimus kaip santūrumo judėjimas (prieš alkoholio vartojimą) ir abolicionizmas (siekiant panaikinti vergiją).
Klausimas: Kokie buvo kai kurie šio judėjimo rezultatai?
Atsakymas: Šio judėjimo rezultatai - tai nauji religiniai judėjimai, tokie kaip Šventumo judėjimas ir mormonizmas; tokių grupių kaip Metodistų bažnyčia augimas; politiniai judėjimai, tokie kaip Laisvės partija, Laisvojo dirvožemio partija ir Respublikonų partija (JAV); Harriet Beecher Stowe ir William Lloyd Garrison parašytos knygos apie tai, kad vergija turėtų liautis; ir t. t.
Klausimas: Kaip žmonės bandė pasiekti savo tikslus?
A: Žmonės bandė siekti savo tikslų susirinkdami į didelius religinius susirinkimus, vadinamus revivalais; rašydami knygas ar laikraščius apie tai, kaip vergovė turėtų būti sustabdyta; kurdami politinius judėjimus ir t. t.
Ieškoti