Popiežius Zefyrinas (apie 198–217): biografija, montanizmas ir kritika
Popiežius Zefyrinas (198–217): biografija, montanizmo ir adopcionizmo konfliktai, kritika dėl neveiklumo ir jo vaidmuo ankstyvosios Katalikų Bažnyčios istorijoje.
Popiežius Zefyrinas (apie 198/199–217 m.) buvo penkioliktasis popiežius, oficialus titulas – Katalikų Bažnyčios Romos vyskupas. Jo pontifikatas truko apie 18 metų (maždaug 199–217 m.). Apie asmeninį gyvenimą ir kilmę žinoma labai mažai: šaltiniai teigia, kad jis buvo kilęs iš Romos arba jos apylinkių, tačiau nėra patikimų duomenų apie išsilavinimą ar ankstesnę tarnystę.
Biografija ir vadovavimas
Zephyrinas buvo išrinktas popiežiumi po Viktoro I mirties. Tarnystės laikotarpis pasižymėjo tiek administraciniais rūpesčiais, tiek teologiniais ginčais, kurie tuo metu kirto visai krikščionių bendruomenei. Pagal dalį šaltinių, Zefyrinas pasitikėjo savo diakonu Kalistu ir dažnai leido spręsti svarbius klausimus vadovaujantis ištikimybės santykiais bei praktinėmis aplinkybėmis.
Montanizmas ir kitos doktrinos
Jo pontifikato metu Bažnyčioje ryškiai pasireiškė kelios heterodoksinės arba ginčytinos srovės. Tarp jų dažniausiai minimos:
- Montanizmas – Pietų Mažojoje Azijoje kilusi religinė atgarsių srovė, kuri pabrėžė naujas pranašystes, griežtą asketizmą ir neišvengiamą artėjančią Dievo karalystę. Montanistai teigė, kad Viešpaties duotos naujos pranašystės turi autoritetą, tačiau tradicinė hierarchinė Bažnyčia tai laikė pavojingu, nes gali daryti įtaką kanoniniam autoritetui ir doktrinai.
- Adopcionizmas (ir kitos ankstyvos hipotezės apie Kristaus prigimtį) – tai mokymai, kurie aiškino Kristaus dieviškumą kitaip negu vėlesnė trinitarinė teologija. Adopcionizmas dažnai teigė, kad Jėzus buvo žmogus, kurį Dievas ypatingu būdu pasirinkto ar „įvaikino“ kaip Sūnų. Tokie paaiškinimai buvo laikomi prieštaraujančiais to meto ortodoksijai, kuri pabrėžė Kristaus dieviškumą ir vieningą jo asmenį.
Reikėtų pažymėti, kad montanizmas ir adopcionizmo apibrėžimai yra įvairūs, o jų ryšys su Zefyrino veikla yra vertinamas skirtingai priklausomai nuo šaltinių. Montanizmas pati savaime neabejotinai sukėlė Bažnyčioje rimtų diskusijų, o kai kurie teologai mano, kad Zefyrinas nepakankamai ryžtingai sprendė šiuos klausimus.
Kritika ir ginčai
Viena iš ryškiausių problemų, susijusių su Zefyrinu, yra jo santykis su kritiškais to meto teologais. Tuo metu veikė tokie asmenys kaip Hippolytas (Hipolytas), kuris vėliau tapo vienu ryškiausių Zefyrino ir jo aplinkos kritikų. Hipolytas kaltino Zefyriną dėl teologinio netikslumo ir dėl pernelyg didelio pasitikėjimo tam tikrais asmenimis bei palankumo kai kurioms liberalios praktikos interpretacijoms. Dėl šių nesutarimų Hipolytas netgi stojo opozicijoje – istorija fiksuoja jį kaip vieną iš pirmųjų asmenų, kurie veikė kaip Bažnyčios kritikai ar „antipapiežiai“ tuo metu.
Tačiau daugelis istorinių šaltinių, ypač vėlesni, pristato Zefyriną ne kaip iš esmės heretišką figūrą, o labiau kaip vadovą, kurio stoka aiškios teologinės autoriteto pozicijos leido kilti konfliktams ir įtarimams. Liber Pontificalis ir kiti kronikiniai šaltiniai kartais pabrėžia jo silpnumą sprendžiant dvasinius ginčus, tačiau šie teiginiai reikalingi vertinti kritiškai, nes jie atspindi galingų oponentų požiūrį.
Paveldas ir atminimas
Nors Zefyrinas kartais vaizduojamas kaip „silpnas“ popiežius, jo pontifikatas sutapo su sudėtingu istoriniu laikotarpiu, kai Bažnyčia dar tik formavo savo kanoninį autoritetą ir reakcijas į įvairias doktrinas. Jo sprendimai ir aplinka (įskaitant ryšius su Kalistu) turėjo ilgalaikių pasekmių Bažnyčios vidiniams ginčams ir teologinių doktrinų aiškinimui. Dalis istorikų mano, kad tam tikras pragmatiškumas Zefyrino metu padėjo išvengti rimtesnių skilimų, nors tuo pačiu jis sukėlė nepasitenkinimą konservatyvesnių krypčių atstovams.
Šventė: popiežiaus Zefyrino atminimas Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minimas rugpjūčio 26 d. (pagal tradiciją).
Nuoroda
1. ↑ Richard P. McBrien, Popiežių gyvenimai: Petro iki Jono Pauliaus II, (San Franciskas: Harper San Francisco, 1997), p. 42.
2. ↑ Richard P. McBrien, Popiežių gyvenimai: Petro iki Jono Pauliaus II, (San Franciskas: Harper San Francisco, 1997), p. 42, 43
3. ↑ Richard P. McBrien, Popiežių gyvenimai: Petro iki Jono Pauliaus II, (San Franciskas: Harper San Francisco, 1997), p. 43.
| · v · t · e | ||||||||
| ||||||||
| a"Popiežių sąraše" Benediktas IX pasirodo tris kartus... bNėra nei Jono XX, nei Benedikto X |
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo popiežius Zefyras?
Atsakymas: Popiežius Zefyrinas buvo penkioliktasis Katalikų Bažnyčios popiežius, dirbęs maždaug 198/9-217 m. pr. m. e. Jis taip pat žinomas kaip Romos vyskupas.
K: Kokie buvo kai kurie montanizmo ir adopcionizmo mokymai?
A: Montanizmas ir adopcionizmas mokė, kad Jėzus Kristus buvo šventas asmuo, bet ne Dievo sūnus, o tai prieštaravo Katalikų Bažnyčios mokymui.
K: Kaip teologai vertino popiežių Zefryną?
A: To meto teologai popiežių Zefryną laikė silpnu, nes jis nesiėmė griežtų priemonių prieš šias grupes, kurios skelbė Katalikų Bažnyčios mokymui prieštaraujančius dalykus.
K: Kas tapo popiežiumi po popiežiaus Zefyriaus?
A: Po popiežiaus Zefyrino popiežiumi tapo jo diakonas Kalistas.
K: Kiek laiko jis buvo popiežiumi?
A: Jis popiežiumi buvo septyniolika metų.
K: Ar jis buvo laikomas išsilavinusiu žmogumi?
Atsakymas: Ne, jis buvo laikomas neišsilavinusiu žmogumi, kuris labai pasikliovė savo diakono Kalisto patarimais ir patarimais.
K: Kada švenčiama jo šventė?
A: Jo šventė švenčiama kiekvienų metų rugpjūčio 26 d.
Ieškoti