Popiežius Telesforas (apie 125–136) — septintasis Romos vyskupas ir šventasis

Sužinokite apie popiežių Telesforą (apie 125–136) — septintąjį Romos vyskupą, Kalabrijos kilmę, ryšį su Karmelitais, vidurnakčio Mišias ir šventojo palikimą.

Autorius: Leandro Alegsa

Popiežius Telesforas buvo septintasis Katalikų Bažnyčios popiežius, kurio oficialus titulas - Romos vyskupas maždaug 125–136 m. po Kr. Tai labai ankstyvos Bažnyčios asmuo, apie kurį rašytiniai šaltiniai yra trumpi ir dažnai paremti vėlesnėmis tradicijomis, todėl daugelis detalių lieka neaiškios arba ginčytinos.

Biografija ir ankstyvasis gyvenimas

Pagal tradiciją Telesforas gimė Kalabrijoje graikų kilmės tėvų šeimoje. Ten taip pat yra jam skirta parapinė bažnyčia, kur saugomi vietiniai prisiminimai apie popiežiaus gyvenimą ir garbę. Ankstyvieji šaltiniai, ypač vėlesnis martyrologijos ir Liber Pontificalis aprašymas, nurodo tik kelis faktus: jo kilmę, popiežiavimo laikotarpį ir vėlesnę šventumo tradiciją.

Gyvenimo pradžioje pagal tradiciją jis dirbo su Karmelio kalno eremitais Palestinoje ir iki šiol prisimenamas Karmelitų vienuolių ordine. Šis ryšys yra labiau tradicinis nei dokumentuotas, bet Karmelitai ir kai kurios vietinės legendos jį laiko viena iš savo dvasinių figūrų.

Popiežiavimas ir jam priskiriamos tradicijos

Telesforui tradiciškai priskiriami keli liturginiai papročiai. Jam siejama praktika švęsti vidurnakčio Mišias per Kalėdas (vadinamąją „vidurnakčio Mišą“) ir paraginti paruošimosi bei apmąstymo laikotarpį prieš didžiąsias šventes, panašų į vėlesnį gavėnios sampratą. Tačiau istorikai pažymi, kad šių tradicijų priskyrimas Telesforui kyla iš vėlesnių kronikų ir gali būti simbolinis — ne visada įmanoma patikimai nustatyti, ar minėti papročiai iš tikrųjų buvo įvesti būtent jo pontifikato metu.

Taip pat jam priskiriama pozicija ginče dėl Velykų šventimo datos. Telesforas esąs paskelbęs, kad Velykas reikia švęsti sekmadieniais, tuo tarpu daugelis ankstyvųjų krikščionių laikėsi žydų papročio ir šventė jas pagal žydų kalendorių arba 14-ąją Nisano dieną (keturioliktąją), kas vėliau vadinama kvarodecimanizmo ginču. Šiuo klausimu Bažnyčios istorijoje vyko ilgi diskusijų ir skirtingose bendruomenėse praktikos skyrėsi.

Persekiojimas, kančia ir šventumas

Pagal tradiciją galima patvirtinti, kad jis buvo nukankintas Romos imperatoriaus Antonino Pijaus laikais. Tačiau tikslūs kančių aplinkybės – ar jis buvo nužudytas dėl religinių priežasčių ar mirė natūraliai – skirtinguose šaltiniuose pateikiami nevienodai, todėl taip pat lieka abejonių. Nepaisant to, Bažnyčios tradicija laiko jį kankiniu.

Katalikų Bažnyčia jį paskelbė šventuoju, ir jis yra gerbiamas kaip ankstyvosios Bažnyčios dvasinis vadovas. Jo atminimas įteisintas įvairiose liturginėse praktikos dalyse, o vietinės bendruomenės bei vienuolynai puoselėja su juo susijusias relikvijas ir legendas.

Minėjimo dienos ir paveldas

Jo šventės švenčiamos skirtingai pagal regionus ir kalendorius: sausio 5, vasario 3 ir 22 dienomis minimos jo atminimo dienos skirtingose tradicijose. Tokie skirtumai kyla iš ilgų liturginių ir regioninių tradicijų istorijoje — įvairūs martyrologiai ir vietinės Bažnyčios kalendoriai jį mini skirtingomis datomis.

Telesforo vardas ir legenda paliko pėdsaką tiek Romos, tiek Pietų Italijos, tiek vienuolynų bendruomenėse. Nors istorinių duomenų apie jo veiklą nėra daug, jo vardas išliko dėl vėlesnių liturginių tradicijų, kankinystės ir vietinių garbinimo formų. Šiuolaikiniai istorikai pabrėžia būtinybę atskirti vėlesnes mėgintis paaiškinti liturgines praktikas nuo gryno istorinės žinios apie jo asmeninį gyvenimą.

Pastabos apie šaltinius

Daug informacijos apie Telesforą ateina iš vėlesnių Bažnyčios kronikų, martyrologijų ir Liber Pontificalis tipo aprašymų. Dėl ankstyvo laikotarpio stokos tiesioginių dokumentų, daug detalių remiasi tradicine perduota informacija ir todėl vertinamos atsargiai.

Nuoroda

1.      1.01.11.2Charles A. Coulombe, Kristaus vikarai: A History of Popes (NY: Citadel Press, 2003), p. 27

2.      Richard P. McBrien, Popiežių gyvenimai: Petro iki Jono Pauliaus II, (San Franciskas: Harper San Francisco, 1997, p. 38).

·         v

·         t

·         e

Peter
Linus
Anakletas (Cletus)
Klemensas I
Evaristas
Aleksandras I
Sikstas I
Telesforas
Hyginus
Pijus I
Anicetas
Soteras
Eleuteras
Viktoras I
Zefyrinas
Kalikstas I
Urbanas I
Pontianas
Anteras
Fabianas
Kornelijus
Lucijus I
Steponas I
Sikstas II
Dionizijus
Feliksas I
Eutychianas
Kajus
Marcelinas
Marcelis I
Euzebijus
Miltiadas
Silvestras I
Markas

Julijus I
Liberijus
Damazas I
Siricijus
Anastazijus I
Inocentas I
Zosimas
Bonifacas I
Celestinas I
Sikstas III
Leonas I
Hilarijus
Simplicijus
Feliksas III
Gelazijus I
Anastazijus II
Simmachas
Hormisdas
Jonas I
Feliksas IV
Bonifacas II
Jonas II
Agapetas I
Silverijus
Vigilijus
Pelagijus I
Jonas III
Benediktas I
Pelagijus II
Grigalius I
Sabinianas
Bonifacas III
Bonifacas IV
Adeodatas I

Bonifacas V
Honorijus I
Severinas
Jonas IV
Teodoras I
Martynas I
Eugenijus I
Vitalianas
Adeodatas II
Donus
Agatas
Leonas II
Benediktas II
Jonas V
Conon
Sergijus I
Jonas VI
Jonas VII
Sisinijus
Konstantinas
Grigalius II
Grigalius III
Zacharijus
Steponas II
Paulius I
Steponas III
Adrianas I
Leonas III
Steponas IV
Paschalas I
Eugenijus II
Valentinas
Grigalius IV

Sergijus II
Leonas IV
Benediktas III
Mikalojus I
Adrianas II
Jonas VIII
Marinas I
Adrianas III
Steponas V
Formosas
Bonifacas VI
Steponas VI
Romanus
Teodoras II
Jonas IX
Benediktas IV
Leonas V
Sergijus III
Anastazijus III
Lando
Jonas X
Leonas VI
Steponas VII
Jonas XI
Leonas VII
Steponas VIII
Marinas II
Agapetas II
Jonas XII
Benediktas V
Leonas VIII
Jonas XIII
Benediktas VI

Benediktas VII
Jonas XIV
Jonas XV
Grigalius V
Silvestras II
Jonas XVII
Jonas XVIII
Sergijus IV
Benediktas VIII
Jonas XIX
Benediktas IX a
Silvestras III
Benediktas IX a
Grigalius VI
Klemensas II
Benediktas IX a
Damazas II
Leonas IX
Viktoras II
SteponasIX
Mikalojus II
Aleksandras II
Grigalius VII
Viktoras III
Urbonas II
Paschalas II
Gelazijus II
Kalikstas II
Honorijus II
Inocentas II
Celestinas II
Liucijus II
Eugenijus III

Anastazijus IV
Adrianas IV
Aleksandras III
Liucijus III
Urbonas III
Grigalius VIII
Klemensas III
CelestinasIII
Inocentas III
Honorijus III
Grigalius IX
Celestinas IV
Inocentas IV
Aleksandras IV
Urbonas IV
Klemensas IV
Grigalius X
Inocentas V
Adrianas V
Jonas XXI b
Mikalojus III
Martynas IV
Honorijus IV
Mikalojus IV
Celestinas V
Bonifacas VIII
Benediktas XI b
Klemensas V
Jonas XXII
Benediktas XII
Klemensas VI
Inocentas VI
Urbonas V

Grigalius XI
Urbonas VI
Bonifacas IX
Inocentas VII
Grigalius XII
Martynas V
Eugenijus IV
Mikalojus V
Kalikstas III
Pijus II
Paulius II
Sikstas IV
Inocentas VIII
Aleksandras VI
Pijus III
Julijus II
Leonas X
Adrianas VI
Klemensas VII
Paulius III
Julijus III
Marcelis II
Paulius IV
Pijus IV
Pijus V
Grigalius XIII
Sikstas V
Urbonas VII
Grigalius XIV
Inocentas IX
Klemensas VIII
Leonas XI
Paulius V

Grigalius XV
Urbonas VIII
Inocentas X
Aleksandras VII
Klemensas IX
Klemensas X
Nekaltasis XI
Aleksandras VIII
Inocentas XII
Klemensas XI
Nekaltasis XIII
Benediktas XIII
Klemensas XII
Benediktas XIV
Klemensas XIII
Klemensas XIV
Pijus VI
Pijus VII
Leonas XII
Pijus VIII
Grigalius XVI
Pijus IX
Leonas XIII
Pijus X
Benediktas XV
Pijus XI
Pijus XII
Jonas XXIII
Paulius VI
Jonas Paulius I
Jonas Paulius II
Benediktas XVI
Pranciškus

a"Popiežių sąraše" Benediktas IX pasirodo tris kartus... bNėra nei Jono XX, nei Benedikto X

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo popiežius Telesforas?


A: Popiežius Teleforas buvo septintasis Katalikų Bažnyčios popiežius, oficialiai žinomas kaip Romos vyskupas maždaug 125-136 m. po Kr.

K: Kur jis gimė?


A: Jis gimė Kalabrijoje, graikų kilmės tėvų šeimoje.

K: Kaip jis susijęs su karmelitų vienuolių ordinu?


A: Gyvenimo pradžioje jis dirbo su Karmelio kalno Palestinoje eremitais ir iki šiol prisimenamas Karmelitų vienuolių ordine.

K: Ar tiesa, kad jis įvedė vidurnakčio Mišių per Kalėdas paprotį?


Atsakymas: Dėl to ginčijamasi, tačiau yra įrodyta, kad jis įvedė šį paprotį Kalėdoms ir apmąstymų laikotarpiui gavėnios metu.

K: Kuo jo Velykų šventimas skyrėsi nuo kitų ankstyvųjų katalikų?


A: Jis šventė Velykas sekmadieniais, tuo tarpu daugelis ankstyvųjų katalikų laikėsi žydų papročio ir šventė jas per gavėnią.

K: Ar yra kokių nors įrodymų, patvirtinančių jo kankinystę valdant Romos imperatoriui Antoninui Pijui?



A: Taip, yra įrodymų, patvirtinančių jo kankinystę valdant Romos imperatoriui Antoninui Pijui.

Klausimas: Ar Katalikų Bažnyčia popiežių Telesforą paskelbė šventuoju?


A: Taip, Katalikų Bažnyčia jį paskelbė šventuoju.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3