Viljamas Tindeilas (William Tyndale, apie 1484-1536) - anglų mokslininkas. Jis gerai žinomas dėl Biblijos vertimo į anglų kalbą ir vėlesnio persekiojimo bei egzekucijos.

Jam turėjo įtakos Erazmo, kuris Europoje išleido graikiškąjį Naująjį Testamentą, ir Martyno Liuterio darbai. Dėl Viklifo Biblijos paplitimo buvo imtasi griežtų priemonių, kad vertimai liktų Katalikų Bažnyčios rankose. Už bet kokį nelicencijuotą Šventojo Rašto anglų kalba turėjimą grėsė mirties bausmė, nors vertimai visomis kitomis pagrindinėmis Europos kalbomis buvo priimtini.

Tyndeilo vertimas buvo pirmasis angliškas Biblijos vertimas, parengtas tiesiogiai iš hebrajų ir graikų kalbų tekstų, ir pirmasis angliškas vertimas, kuriame buvo panaudota spausdinimo mašina. Jis buvo laikomas tiesioginiu iššūkiu Romos Katalikų Bažnyčiai. 1530 m. Tyndeilas taip pat parašė knygą The Practyse of Prelates (Prelatų praktika), kurioje pasisakė prieš Henriko VIII skyrybas, motyvuodamas tuo, kad jos prieštarauja Šventajam Raštui.

Ankstesnės Tyndale'o knygos "Krikščionio vyro paklusnumas" kopija pateko į Henriko VIII rankas. Jame karalius rado motyvus, kuriais remdamasis 1534 m. atskyrė Anglijos Bažnyčią nuo Romos Katalikų Bažnyčios. Tuo tarpu kanclerio Tomo Moro agentai Europoje ieškojo Tindeilo, kuris buvo pasislėpęs ten, kur tikėjosi, kad Bažnyčia negalės jo pasiekti.

Galiausiai 1535 m. Tindeilas buvo suimtas ir daugiau nei metus kalintas už Briuselio ribų. 1535 m. liepos 6 d. More'ui buvo įvykdyta mirties bausmė. 1536 m. Tyndeilas buvo nuteistas už ereziją ir nubaustas mirties bausme, o jo kūnas sudegintas ant laužo. Po dvejų metų Henrikas VIII leido Anglijos Bažnyčiai išleisti vadinamąją Didžiąją Bibliją. Tai buvo daugiausia paties Tyndeilo darbas. Taigi Tyndeilo Biblija, kaip ji buvo vadinama, atliko svarbų vaidmenį skleidžiant reformacijos idėjas.

1611 m. 54 mokslininkai, parengę Karaliaus Jokūbo versiją, nemažai rėmėsi Tyndale'u ir iš jo kilusiais vertimais. Vienais skaičiavimais, Naujasis Testamentas Karaliaus Jokūbo versijoje 83 % yra Tyndale'o, o Senasis Testamentas - 76 %. 2002 m. BBC surengtoje 100 didžiausių britų apklausoje Tindeilas užėmė 26 vietą.

Biografija ir išsilavinimas

Viljamas Tyndale (apie 1494–1536) gimė Anglijoje; tiksli jo gimimo vieta nėra tiksliai žinoma, manoma, kad tai buvo Gloucestershirės apylinkės. Jis studijavo Oksfordo ir Kembridžo universitetuose, gilinosi į klasikines studijas ir kalbas — ypač į graikų ir hebrajų. Studijos ir susidomėjimas tiesioginiu Senojo ir Naujojo Testamento tekstu paskatino jį siekti Biblijos vertimo į žmonėms suprantamą anglų kalbą.

Biblijos vertimas ir leidyba

Tyndale'as paliko Angliją apie 1524 m., siekdamas didesnės laisvės versti ir leisti tekstus už šalies ribų. Jo Naujojo Testamento vertimas į anglų kalbą pirmą kartą pasirodė 1526 m., jis buvo atspausdintas Vokietijoje ar Šiaurės Europos spaustuvėse ir slapta gabenamas į Angliją — kartais į slaptas siuntas įvilktas tarp audinių ar kitų prekių. Šis vertimas buvo reikšmingas tuo, kad jis buvo parengtas tiesiogiai iš graikiško teksto ir pritaikytas plačiajai auditorijai, vengiant kunigų interpretacijų, kurios iki tol ribojo prieigą prie Šventojo Rašto.

Tyndale'as taip pat ėmėsi Senajame Testamente — jis išvertė Mozės knygas (Pentateuchą) ir kitas dalis, tačiau pilną Bibliją pats užbaigti nespėjo dėl persekiojimo ir mirties. Jo vertimuose aiškiai matomas siekis suprantamą, gyvą anglų kalbą derinti su tikslumu ir ištikimybe originalams.

Persekiojimas, suėmimas ir egzekucija

Dėl savo darbų Tyndale'as tapo Romos Katalikų Bažnyčios ir jos sąjungininkų taikiniu. Jį persekiojo Bažnyčios atstovai, o taip pat ir karalienės/karaliaus aplinkoje veikusios jėgos. Istoriškai žinoma, kad jį išdavė vienas buvęs pažįstamas (dažnai minimas vardas Henry Phillips), o suėmimas įvyko Beniliukso teritorijoje (netoli Briuselio, kalintas buvo Vilvoorde). 1536 m. jis buvo nuteistas už ereziją: pagal įprastą praktiką jis buvo pasmerktas būti pakartam (ar uždusintas) ir jo kūnas sudegintas ant laužo — tai turėjo būti įspėjimas kitiems vertėjams bei skleidusiems „neteisingas“ doktrinas.

Pagrindiniai Tyndale'o raštai ir veikalai

  • Naujasis Testamentas (angl. New Testament, 1526) — pirmasis reikšmingas jo pilnas Naujojo Testamento vertimas į anglų kalbą.
  • The Obedience of a Christian Man (Krikščionio vyro paklusnumas, 1528) — politinės ir teologinės apimties traktatas, kuris turėjo įtakos Henriko VIII mąstymui apie karaliaus valdžią Bažnyčioje.
  • The Practyse of Prelates (Prelatų praktika, 1530) — kritika dvasininkijos ir jos valdžios praktikos.
  • Dalis Senosios Testamento vertimo (pvz., Pentateuchas) — spausdinta dalimis 1530-aisiais.

Paveldas ir reikšmė

Tyndale'o vertimai smarkiai paveikė vėlesnes anglų kalbos Biblijos versijas. Jo žodynas ir stilius pateikė daugelį frazių, tapusių anglų kalbos idiomomis. Po jo mirties Henriko VIII valdžia leido išleisti Didžiąją Bibliją (Great Bible), kurio sudaryme ir leidyboje buvo panaudota daug Tyndale'o darbo. Vėliau 1611 m. parengta Karaliaus Jokūbo versija (King James Version) taip pat didžiąja dalimi rėmėsi Tyndale'o tekstais — ekspertų vertinimu, tai atsispindi aukštais procentais vertimo įtakos.

Tyndale'as dažnai minima ir kaip reformacijos kankinys bei asmenybė, kuri ryžosi dideliam rizikui, kad paprasti žmonės galėtų skaityti Bibliją savo kalba. Jo darbas prisidėjo prie religinės reformos, švietimo ir anglų kalbos raidos.

Pastaba apie datų ir vardų rašybą

Istoriniai duomenys dėl tikslios gimimo datos ir kai kurių detalių gali skirtis tarp šaltinių. Kai kurie šaltiniai nurodo Tyndale'o gimimo metus apie 1494 m., kiti — apie 1484 m.; svarbu atkreipti dėmesį, kad daug informacijos grindžiama archyviniais įrašais, kurių interpretacijos gali skirtis.