Džonas Viklifas — anglų teologas, Viklifo Biblijos vertėjas ir reformatorius
Džonas Viklifas (John Wycliffe, gyveno apie 1320–1384 m. Anglijoje) - anglų teologas. Jis vienas pirmųjų išvertė krikščioniškąją Bibliją į bendrinę anglų kalbą. Ji paprastai vadinama "Viklifo Biblija". Jo vardu pavadinta misijų agentūra ("Wycliffe Bible Translators") toliau verčia Šventąjį Raštą į viso pasaulio kalbas.
Viklifas rašė, kad popiežiaus pretenzijos į laikinąją valdžią neturi jokio pagrindo Šventajame Rašte ir kad tik Šventasis Raštas turėtų būti krikščionių tikėjimo ir praktikos etalonas.
Jono Viklifo šeima gyveno žemesnėje socialinėje klasėje, o tai reiškia, kad jie negyveno labai pasiturinčiai, tačiau nebuvo ir vargšai. Vėliau, kai Viklifas užaugo, jis mokėsi Oksfordo universitete, kur įgijo menų magistro laipsnį. 1361 m. jis tapo Oksfordo Balliolo koledžo magistru. Jam taip pat buvo paskirta parapija Linkolnšyre, o tai reiškė, kad jis turėjo atsisakyti magistro pareigų. Didžiąją gyvenimo dalį gyveno Oksforde ir dirbo rektoriumi (dvasininku) vietinėse bažnyčiose. Jo gyvenime įvyko ir daugiau pokyčių. Kai kurios jo idėjos prieštaravo Bažnyčios idėjoms, tačiau jį palaikė ir globojo tuo metu Angliją valdęs Jonas iš Gaunto.
Viklifas skatino Bažnyčią teikti naudą pasaulio nusidėjėliams gyvenant neturtingai, tačiau ne visi pritarė jo mintims ir idėjoms. Kai kuriuose vėlyvuosiuose raštuose jis rašė, kad Biblija yra krikščionių religijos, o ne Bažnyčios autoritetas. 1382 m. Viklifo pasekėjai, lollardai, padėjo jam išversti Bibliją. Ankstyvieji krikščionių bažnyčių nariai jį vadino pirmuoju didžiuoju reformatoriumi.
Gyvenimas ir mokslinė veikla
Džonas Viklifas galiausiai tapo vienu žinomiausių XIV a. Anglijos teologų ir Oksfordo universiteto mokslininkų. Jis diskutavo su savo laikmečio scholastinėmis tradicijomis, kritikavo dvasininkų materializmą ir reikalavo, kad Bažnyčios gyvenimas atitiktų Evangelijos principus. Viklifas rašė apie bažnyčios ir pasaulietinės valdžios santykį, teigė, kad pasaulietinė valdžia neturėtų būti pavaldesnė Bažnyčiai ten, kur kalba eina apie laikinę (materialią) valdžią, ir ginė mintį, kad Bažnyčios autoritetas turi būti pagrįstas Šventuoju Raštu.
Biblijos vertimas ir kalba
Viklifo iniciatyva ir, tikėtina, su jo autoriteto palaikymu, jo pasekėjai išvertė Bibliją į vidurio anglų (Middle English) kalbą. Šis vertimas, dažnai vadinamas Viklifo arba Wycliffe Biblija, buvo išverstas daugiausia iš Lotyniškosios Vulgatos. Vertimas leido paprastiems žmonėms skaityti arba klausytis tekstų jų pačių kalba ir tapo svarbiu žingsniu į priešreformacines idėjas apie prieigą prie Dievo žodžio be tarpininkų. Yra žinoma, kad iš pradžių egzistavo kelios redakcijos — ankstyvoji ir vėlesnė, išsamesnė versija.
Idėjos ir konfliktai su Bažnyčia
Viklifas kritiškai vertino vienuolijų ir kai kurių bažnytinių institucijų turto kaupimą bei jų politinę įtaką. Jis teigė, kad tikra bažnyčia yra Dievo rinktinė tikinčiųjų bendruomenė, o ne hierarchinė institucija, kuri savo priedangą gali naudoti siekdama materialinės naudos. Dėl savo pažiūrų jis susidūrė su prieštaravimu iš Katalikų bažnyčios vadovų, nors jam taikėsi ir tam tikra politinė apsauga iš pasaulietinių jėgų, pavyzdžiui, iš Jono iš Gaunto. XIV a. pabaigoje Bažnyčia ėmė vis aiškiau smerkti jo mokymus.
Pasekėjai, persekiojimas ir palikimas
Viklifo pasekėjai, vadinami lollardais, skelbė Biblijos prieinamumą ir moralines reformos idėjas, organizavo viešus skaitymus ir kritikavo daug bažnytinės praktikos. Po Viklifo mirties jo idėjos toliau skleidėsi, tačiau vėlesniais šimtmečiais lollardai buvo persekiojami. XIV–XV a. pradžioje Bažnyčia oficialiai paskelbė kai kurias jo mokymo pozicijas eretiškomis (pavyzdžiui, Konstanco sutartimi 1415 m.), o vėliau kai kurie jo raštai ir jo mokymas buvo griežtai smerkiami; tam tikru metu jo palaikai netgi buvo iškasti ir sudeginti kaip simbolinis bausmės aktas.
Istorikai laiko Viklifą svarbiu ankstyvuoju reformacijos pranašu: jo idėjos apie Šventojo Rašto viršenybę, tautinės kalbos svarbą religijoje ir kritika prieš bažnytinį materializmą turėjo įtakos vėlesnėms religinėms reformoms (pvz., Janui Husui ir XVI a. protestantinei reformacijai). Be to, Viklifo iniciatyva atliktas Biblijos vertimas prisidėjo prie anglų literatūros ir kalbos vystymosi.
Veiklos palikimas šiandien
Viklifo vardas gyvas ir šiandien: pavardę primena įvairios religinės ir vertimo iniciatyvos, ypač Wycliffe Bible Translators, kurios pavadintos jo garbei ir toliau skatina Šventojo Rašto vertimus į šimtus kalbų visame pasaulyje. Jo vis dar analizuojami raštai ir idėjos suteikia vertingą kontekstą suprasti viduramžių teologines diskusijas bei ankstyvąsias reformacines tendencijas.
Džonas Viklifas
Viklifo statula prie Liuterdenkmalės, Vormse
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Džonas Viklifas?
A: Džonas Viklifas buvo anglų teologas, gyvenęs apie 1320-1384 m. Anglijoje. Jis žinomas dėl to, kad vienas pirmųjų išvertė krikščioniškąją Bibliją į bendrinę anglų kalbą, kuri paprastai vadinama "Viklifo Biblija".
K: Iš kokios socialinės klasės buvo kilęs Džonas Viklifas?
A: Džono Viklifo šeima buvo kilusi iš žemesnio socialinio sluoksnio, t. y. jie negyveno labai pasiturinčiai, bet ir nebuvo vargšai.
K: Kur Jonas Viklifas mokėsi universitete?
A: Džonas Viklifas mokėsi Oksfordo universitete, kur įgijo menų magistro laipsnį.
K: Kokias pareigas jis ėjo Balliolo koledže Oksforde?
A: Balliolo koledže Oksforde jis ėjo magistro pareigas.
K: Ką Viklifas rašė apie popiežiaus pretenzijas į laikinąją valdžią?
A: Savo raštuose Viklifas rašė, kad popiežiaus pretenzijos į laikinąją valdžią neturi jokio pagrindo Šventajame Rašte ir kad tik Šventasis Raštas turėtų būti krikščionių tikėjimo ir praktikos etalonas.
K: Kaip jį vertino kai kurie ankstyvųjų krikščionių bažnyčių nariai?
A: Kai kurie ankstyvųjų krikščionių bažnyčių nariai jį laikė pirmuoju didžiuoju reformatoriumi dėl jo idėjų ir raštų apie krikščionybę.
