Jėzaus stebuklai: apibrėžimas, evangelijų ir Korano pasakojimai

Jėzaus stebuklai: Evangelijų ir Korano pasakojimų palyginimas — gydymai, ženklai, gimimas iš Mergelės ir prisikėlimas. Istorinė ir religinė apžvalga.

Autorius: Leandro Alegsa

Jėzaus stebuklai yra veiksmai ir įvykiai, apie kuriuos Biblijoje ir Korane rašoma, kad Jėzus padarė tai, ko paprastai žmogus negali padaryti. Tiek krikščionys, tiek musulmonai aiškina šiuos įvykius kaip Dievo galios veikimą per Jėzų, nors jų teologinės interpretacijos ir išvados apie Jėzaus prigimtį skiriasi. Stebuklai paprastai apima išgijimus, demonų išvarymą, gamtos stichijų valdymą, maisto padauginimą ir žmonių atgaivinimą.

Evangelijų pasakojimai

Mato, Morkaus ir Luko evangelijose užrašyta daug tokių istorijų. Dažniausios yra išgijimai: sergančių, aklų, luošų ar kurčių žmonių atstatymas. Kai kur sakoma, kad ligas arba kitus sunkumus sukėlė demonai, o Jėzus rodo savo valdžią juos išvarydamas. Evangelijose taip pat pasakojama apie:

  • gamtos stichijų valdymą – audros nuraminimas jūroje;
  • vaikščiojimą vandeniu ir medžio nudžiūvimą (pvz., susikerta su fiktyviais vaizdiniais apie autoritetą gamtoje);
  • maisto padauginimą – penkių duonos kepalų ir keleto žuvų padauginimas, pavalgymas tūkstantinėms minioms;
  • mirusiųjų atgaivinimą – pavyzdžiui, Lazaro prikėlimas, taip pat Jairuso dukters prikėlimas;
  • kiti ženklai – pvz., vyno padarymas iš vandens per vestuves Kanieje.

Evangelijų pasakojimuose yra skirtingų požiūrių į tai, kam skirti šie stebuklai. Jono evangelija pabrėžia tik septynis konkrečius stebuklus, kuriuos autorius vadina „ženlais“ – jų paskirtis yra parodyti Jėzaus dieviškąją galią ir jo misijos prasmę, o ne tiesiog padėti likimo nuskriaustiems. Kai kurios iš šių istorijų buvo viešos ir sulaukė kritikos: Jėzaus oponentai kartais teigė, kad jo galia kyla iš piktųjų dvasių, netgi kaltino jį veikimu „Beelzebubo“ galia. Kitiems jis atsisakydavo demonstruoti ženklus pagal oponentų reikalavimus, sakydamas, kad tikėjimas neturėtų remtis sensacingais triukais.

Didžiausi užrašyti stebuklai

Evangelijose du didžiausi ir teologiniu požiūriu svarbiausi įvykiai, kurie laikomi stebuklais, yra Jėzaus gimimas iš Mergelės ir prisikėlimas. Krikščioniškoje doktrinoje prisikėlimas yra kertinis tikėjimo taškas – jis liudija, kad Jėzus nugalėjo mirtį ir atvėrė kelią tikinčiųjų viltims dėl amžino gyvenimo. Korane taip pat minima Mergelės Marijos pagimdytas Jėzus, tačiau Koranas nepripažįsta krikščioniško prisikėlimo sampratos.

Korano pasakojimai apie Jėzaus stebuklus

Islame Jėzus (arab. Isa) taip pat priskiriamas stebuklingiems darbams, tačiau jie visada aiškinami kaip Dievo (Allaho) dovana ir vykdyti be Jėzaus asmeninės dieviškos prigimties patvirtinimo. Koranas mini keletą konkrečių ženklų:

  • Jėzus kalbėjo iš lopšio, taip pat Marijos skyriuje minimas jo gimimas be vyro prisidėjimo;
  • Jis privertė atgimti molinį paukštį (pateikdamas jį kaip gyvą – kūrinį, kurį jis padarė iš molio, o Dievas suteikė jam gyvybę);
  • Jis gydė akluosius ir luošus bei atgaivino mirusiuosius, bet visada su aiškia nuoroda, kad visa tai įvyko Dievo leidimu;
  • Korane minimas ir stalas iš dangaus (išraiška apie dovaną iš dangaus, būtent maisto stalą), kuris pasirodė kaip ženklas;

Skirtingai nei krikščionybėje, islame Jėzaus prisikėlimas po nukryžiavimo nėra pateikiamas – musulmonų tradicija dažniau aiškina, kad Jėzus nebuvo nukryžiuotas, o buvo Pakeliamas į dangų.

Teologinės, istorinės ir mokslinės perspektyvos

Senojo ir Naujojo Testamento tekstų bei Korano aiškinimai skiriasi priklausomai nuo tradicijų. Krikščionių teologijoje stebuklai paprastai interpretuojami kaip Dievo karalystės ženklai, kurie liudija Jėzaus autoritetą, gailestingumą ir dieviškąją misiją. Kai kuriose denominacijose stebuklai ir gydymai yra laikomi nuolat vykstančia Dievo veiklos dalimi; kitur – manyta, kad tokie reiškiniai buvo ypatingai susiję su apaštalų laikais (vadinami „cessationist“ požiūriu).

Istoriniai ir bibliniai tyrimai nagrinėja stebuklų pasakojimų kilmę, formavimąsi per oralines tradicijas ir evangelijų autorių teologinius tikslus. Kai kurie mokslininkai siekia paaiškinti konkrečius įvykius natūralistiniu būdu arba traktuoja pasakojimus kaip simbolinius ar teologinius pasakojimus, kiti – kaip istorinius įvykius, kuriems buvo patikimi liudytojai. Diskusijos dėl faktinio stebuklų įvykimo tęsiasi ir priklauso nuo asmeninės pasaulėžiūros bei metodologijos.

Šiuolaikinės tradicijos, liudijimai ir praktikos

Per visą istoriją daugelis krikščionių teigė, kad išgyveno Jėzaus ar jo dovanotų galių veikimą per maldą ar šventus reikmenis. Romos katalikų bažnyčioje yra ilga stebuklų ir gydymų liudijimų tradicija; kai kurios vietos, pavyzdžiui, Lurdas, tapo piligrimystės centrais, kur tikintieji ieško gydymo ir dvasinės paguodos. Kiti krikščionys – ypač pentekostalai ir charizmatikai – mano, kad Dievo stebuklinga veikla ir tikėjimo gydymai tebevyksta šiandien per maldą, pamaldas ir Šventosios Dvasios veikimą.

Kiti krikščionys mano, kad Jėzus stebuklus darė tik savo žemiškoje tarnystėje ir kad tokių stebuklų nepatiriama šiandien. Visuomenėje ir medicinoje daugeliu atvejų pasitaiko aiškinimų, kad kai kurie tariami stebuklai gali turėti natūralius paaiškinimus arba būti psichologinių veiksnių rezultatas. Vis dėlto tikėjimo bendruomenėse liudijimai apie išgijimus ir stebuklus dažnai laikomi svarbiu tikėjimo įrodymu ir dvasinės patirties dalimi.

Išvados

Jėzaus stebuklai – tiek evangeliuose, tiek Korane aprašyti reiškiniai – vaidina svarbų vaidmenį abiejų religijų pasakojimuose apie Jėzų. Jie atspindi tiek religines pažiūras apie Dievo galią, žmogaus ištikimybę ir Moralinę žinią, tiek istorines ir kultūrines tradicijas, kurios formavo šių tekstų interpretacijas. Skirtingos tradicijos suteikia skirtingą prasmę šiems įvykiams: krikščionybė juos dažnai traktuoja kaip įrodymą apie Kristaus dieviškumą ir išganymo planą, islamas – kaip Dievo dovanas prorokui, o moderni kritinė mąstysena kviečia kartu tirti istorinius, teologinius ir psichologinius paaiškinimus.

 Kristus vaikšto vandeniu, Ivanas Aivazovskis, 1888 m.Zoom
Kristus vaikšto vandeniu, Ivanas Aivazovskis, 1888 m.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokie yra Jėzaus stebuklai?


Atsakymas: Jėzaus stebuklai - tai dalykai, kuriuos, pasak Biblijos ir Korano, Jėzus padarė taip, kaip žmogus paprastai negali padaryti. Tai ligonių, aklųjų, invalidų ar kurčiųjų išgydymas, audros jūroje sustabdymas, vaikščiojimas vandeniu, medžio nužudymas, kalbėjimas iš lopšio, molinio paukščio atgaivinimas, maisto iš dangaus atnešimas ir kai kurių mirusiųjų atgaivinimas.

Klausimas.
Atsakymas: Krikščionybės ir islamo išpažinėjai tiki, kad Jėzus šiuos stebuklus darė Dievo galia.

Klausimas: Ar Evangelijose yra pasakojimų apie Jėzaus stebuklus?


Atsakymas: Taip, Mato, Morkaus ir Luko evangelijose yra daug pasakojimų apie Jėzaus stebuklus.

Klausimas: Ar Jėzaus priešai prašė Jėzaus daryti stebuklus, kad parodytų savo antgamtinę galią?


Atsakymas: Taip, Jėzaus priešai prašė Jo daryti stebuklus, kad parodytų savo antgamtinę galią, bet Jis atsisakė. Tokius veiksmus jis darė tik kaip ženklus savo pasekėjams, kad išmokytų juos kažko apie savo galią.

Klausimas: Ar Korane minimas koks nors konkretus Jėzaus padarytas stebuklas?


A: Taip, pasak Korano, Jėzus kalbėjo lopšyje, atgaivino molinį paukštį ir iš dangaus atnešė pilną stalą maisto.

Klausimas: Ar manote, kad panašūs stebuklai vyksta ir šiandien?


Atsakymas: Kai kurie krikščionys tiki, kad Jėzus juos išgydė ar patyrė kitų stebuklingų įvykių didžiuosiuose krikščionių susirinkimuose, o kiti mano, kad tokių įvykių būta tik tada, kai Jis buvo žemėje, ir šiandien jų nebėra.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3