Pentekostalizmas: apibrėžimas, kilmė ir pagrindinės doktrinos
Pentekostalizmas: išsamus apibrėžimas, kilmė ir pagrindinės doktrinos — supraskite Šventosios Dvasios krikštą, charizminius bruožus ir teologines idėjas.
Pentekostalizmas yra evangelikų krikščionybės tikėjimas. Jis tiki asmenine patirtimi su Dievu per Šventosios Dvasios krikštą (Apd 2, 38), kaip ir bibliniame pasakojime apie Sekminių dieną. Pentekostalizmas panašus į charizmatines grupes, tačiau jis atsirado anksčiau ir atsiskyrė nuo pagrindinių Bažnyčios šakų. Charizminiai krikščionys, bent jau pradžioje, buvo linkę pasilikti savo denominacijose ir neatsiskyrė.
Kilmė ir istorinė raida
Pentekostalizmo šaknys siejamos su XIX–XX a. sandūros Šventosios Širdies ir «holiness» (šventumo) judėjimais, tačiau kaip atskiras judėjimas jis tapo matomas XX a. pradžioje. Svarbiausias istorinis įvykis laikomas 1906 m. Los Andželo (Azusa Street) atgimimas, kurio centre buvo pastor William J. Seymour — čia išryškėjo intensyvus tikėjimas Šventosios Dvasios veikimui, ypač kalbėjimu gimtomis kalbomis (glosolalija). Iš JAV pentekostalizmas greitai plito į Europą, Afriką, Lotynų Ameriką ir Aziją. Per XX a. susikūrė kelios didelės pentekostalų denominacijos (pvz., Assemblies of God, Church of God ir kt.), taip pat daug nepriklausomų bendruomenių.
Pagrindinės doktrinos ir tikėjimo akcentai
Pentekostalizmas pasižymi keliais aiškiais teologiniais bruožais ir praktiniais akcentais. Svarbiausios doktrinos:
- Šventosios Dvasios krikštas: tikima, kad po išganymo galima patirti papildomą Dievo Dvasios užpildymą — krikštą Šventojoje Dvasioje, kuris suteikia dvasines dovanas ir galią liudyti.
- Pradinis ženklas — kalbėjimas kitomis kalbomis: daugelyje pentekostalų srovių laikoma, kad glosolalija (kalbėjimas „kitomis“, t. y. nepažintomis kalbomis) yra pirmasis ir aiškus Šventosios Dvasios krikšto požymis.
- Dvasios dovanos ir stebuklai: akcentuojamas pranašavimas, gydymas, stebuklai ir kita Dvasios veikimo patirtis kaip gyvas bendravimas su Dievu.
- Dievo gydymas: tikėjimas, kad Dievas gali gydyti ligas tiek per maldą, tiek per sakramentines ar karštas pamaldas.
- Šventumas ir asmeninis atgailavimas: nors praktikos skiriasi, daugelyje bendruomenių pabrėžiama šventumo gyvenimo (morališko ir etinio atskyrimo nuo pasaulio) svarba.
- Kontinuacionizmas: pentekostalai dažniausiai tiki, kad dvasios dovanos ir stebuklingos malonės nėra tik Apaštalų laikotarpio reiškinys, o tęsiamos iki šiol.
- Eschatologija: dažnai pasitaiko pasiruošimo antrajam Kristaus atėjimui, tačiau konkrečios pabaigos laiko interpretacijos įvairuoja.
Pagrindinės praktikos ir pamaldumo išraiškos
Pentekostalų pamaldos paprastai yra gyvos, emocingos ir orientuotos į Dievo veikimą čia ir dabar. Praktikos gali apimti:
- intensyvų ir muzikaliai išraiškingą garbinimą (giedojimą, šokį, instrumento naudojimą);
- laisvą liturgiją, kurioje leidžiama pranašauti, kalbėti kitomis kalbomis, liudyti asmenines Dvasios patirtis;
- maldos dėl gydymo, laidotuvių, atgailos vakarus ir ypač pamaldas, skirtas Šventosios Dvasios krikštui;
- dvasinį mokymą ir mokinius rengiančias programas, dažnai akcentuojant asmeninį evangelizavimo pašaukimą.
Organizacija ir įvairios srovės
Pentekostalai nėra vienalytė grupė — egzistuoja tiek didelės denominacijos, tiek nepriklausomos bažnyčios. Kai kurios srovės yra griežtai trinitarinės, kitos — «oneness» (Apostolic/Oneness) doktrinos šalininkės, kurios pabrėžia Dievo vienįšdimį atskleidimą Kristuje ir kritikuoja tradicinę Triniteto sampratą. Kai kurios bendruomenės labiau institucionalizuotos; kitos — karizmatinės, decentralizuotos ir orientuotos į charizmatišką lyderystę.
Skirtumai nuo charizmatinių judėjimų
Nors pentekostalizmas ir charizmatinis judėjimas dalijasi daugybe tikėjimo aspektų (pavyzdžiui, tikėjimu dvasios dovanomis), pagrindiniai skirtumai tradiciškai būdavo šie:
- Atskirumas: pentekostalizmas anksti atsiskyrė nuo tradicinių denominacijų ir sukūrė atskiras bažnyčias, tuo tarpu charizmatiniai krikščionys dažnai likdavo savo denominacijose.
- Teologinis akcentas: pentekostalai dažnai aiškiau reikalauja, kad Šventosios Dvasios krikštas pasireikštų konkrečiu ženklu (pvz., kalbėjimu kitomis kalbomis), o charizmatikai gali priimti platesnį dovanos manifestavimą ir integruotis į istorines tradicijas.
Kritika ir iššūkiai
Pentekostalizmas ne kartą sulaukė ir kritikų. Dažniausi priekaištai ir iššūkiai apima:
- emocionalizmo ir per didelio subjektyvumo pabrėžimas;
- tam tikrų grupių polinkį į autoritarinę lyderystę ar perfekcionizmą;
- kai kurių atšakų susiejimą su „sėkmės žinią“ (prosperity gospel), kurią kritikai laiko neteologine iškraipa;
- teologinių skirtumų su kitomis krikščioniškų tradicijų grupėmis dėl sakramentų, liturgijos ir doktrinų.
Pasaulinis paplitimas ir padėtis Lietuvoje
Pentekostalizmas yra viena sparčiausiai augančių krikščionybės srovių pasaulyje, ypač stipri Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Pietryčių Azijoje. Daugelyje šalių pentekostalų bažnyčios vaidina reikšmingą socialinį ir kultūrinį vaidmenį.
Lietuvoje veikia pentekostalų bendruomenės ir bažnyčios, kurios integruojasi į vietinį religinį peizažą per pamaldas, socialines veiklas ir evangelizaciją. Jų dydis ir poveikis skiriasi priklausomai nuo regiono, tačiau daugelyje miestų galima rasti aktyvių pentekostalų parapijų.
Reikšmė ir įtaka
Pentekostalizmas prisidėjo prie to, kad krikščioniškas patyrimas vėl būtų labiau orientuotas į asmeninę Dvasios patirtį, maldą ir aktyvų tikėjimo liudijimą. Net ir tose bendruomenėse, kurios nesutampa su pentekostalais teologiškai, matomas charizmatinis ir Dvasios veikimo įtakos išplitimas per muziką, pamaldų formą ir dvasines praktikas.
Jei norite gilintis toliau, rekomenduojama skaityti istorinę literatūrą apie Azusa Street atgimimą, studijas apie holynes judėjimą ir šiuolaikines sociologines apžvalgas apie pentekostalų plitimą pasaulyje.
Įsitikinimai
Yra įvairių Pentekostalinių bažnyčių tipų. Dauguma jų tiki, kad reikia išsigelbėti tikint Jėzų kaip savo Gelbėtoją, kad būtų atleistos nuodėmės ir patiktų Dievui. Penkiakilmiai, kaip ir dauguma kitų evangelikų, taip pat tiki, kad Biblija yra teisinga ir jos reikia laikytis priimant tikėjimo sprendimus. Šioje daugumą sudarančioje grupėje kalbėjimas kalbomis yra Šventosios Dvasios krikšto ženklas ir nėra būtinas išgelbėjimui. Šiai grupei Šventosios Dvasios krikštas yra antgamtinė tarnavimo dovana, kurią žmogus gauna tapęs krikščionimi.
Kitos grupės tiki išgelbėjimu pagal Apaštalų darbų 2:38. Tai reiškia, kad žmogus turi atgailauti ir būti pakrikštytas Jėzaus vardu. Tada jie gauna Šventąją Dvasią (Šventąją Dvasią). Pagal šį tikėjimą Šventoji Dvasia yra būtina išgelbėjimui; tai apima ir kalbėjimą kalbomis. Šioje grupėje kai kurios penkiasdešimtininkų bažnyčios krikštija tik Jėzaus vardu, o kai kurios - Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios (Dvasios) vardu.
Sekminių bažnyčios tiki, kad Jėzus vis dar gydo ligonius Šventosios Dvasios galia. Jie taip pat tiki kitomis dovanomis, tokiomis kaip kalbėjimas kalbomis, kalbų aiškinimas, antgamtinis žinojimas, daugiausia apie ligas ar dvasinius dalykus, ir pranašavimas apie būsimus dvasinius įvykius. Daugelis taip pat praktikuoja egzorcizmą, t. y. piktųjų dvasių išvarymą.
Lyderiai
Pirmtakai
- Williamas Boardmanas
- Johnas Alexanderis Dowie (1848-1907)
- Edvardas Irvingas
- Albertas Benjaminas Simpsonas (1843-1919)
Ankstyvoji istorija
- Maria Woodworth-Etter (1844-1924)
- Smithas Wigglesworthas (1859-1947)
- Mary Magdalena Lewis Tate (1879-1930) - Šventumo motina. Gyvojo Dievo Bažnyčios ir jos dominuojančių bažnyčių įkūrėja.
- Čarlzas Foksas Paramas (Charles Fox Parham, 1873-1929) Šiuolaikinio penkiasdešimtmečio tėvas
- William J. Seymour (1870-1922) Azusos gatvės misijos įkūrėjas (Azusos gatvės atgimimas)
- Vyskupas R. A. R. Džonsonas (1876-1940) Dievo namų, Šventosios gyvojo Dievo bažnyčios, Tiesos stulpo ir pagrindo, Maldos už visus žmones namų įkūrėjas. Įsakymų (šabo) besilaikanti penkiasdešimtininkų organizacija.
- George'as Jeffreysas (1889-1972) Elimo Keturvalakčių evangelijos aljanso ir Biblijos pavyzdžio bažnyčios draugijos Didžiojoje Britanijoje įkūrėjas
- Aimee Semple McPherson (1890-1944) Amerikietė evangelistė, Tarptautinės Keturvalakių Evangelijos bažnyčios organizatorė
- Joseph Ayo Babalola (1904-1959) Oke - Ooye, Ilesos atgimimo veikėjas 1930 m. Kristaus apaštališkosios bažnyčios dvasinis įkūrėjas.
- Davidas du Plessis (1905-1987) Pietų Afrikos Pentekostalinės bažnyčios vadovas, vienas iš charizmatinio judėjimo įkūrėjų
- Kathryn Kuhlman (1907-1976) amerikietė evangelistė, įtraukusi penkiasdešimtininkus į pagrindines denominacijas.
- Viljamas M. Branhamas (1909-1965) XX a. vidurio gydantys evangelistai
- Jack Coe (1918-1956) XX a. šeštojo dešimtmečio evangelistas iš išgydymo palapinės
- A. A. Allenas (1911-1970) Šeštojo ir septintojo dešimtmečių išgydymo palapinių evangelistas
- Oral Roberts (1918-2009) Gydymo palapinių evangelistas, perėjęs prie televizijos evangelizavimo
- Reksas Humbardas (g. 1919 m.) Pirmasis sėkmingas šeštojo dešimtmečio vidurio, septintojo ir aštuntojo dešimtmečių televizijos evangelistas, vienu metu turėjęs didžiausią televizijos auditoriją iš visų JAV evangelistų.
Susiję puslapiai
- Pranašystė
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra penkiasdešimtininkai?
A: Pentekostalizmas - tai evangelikalinės krikščionybės tikėjimas, tikintis asmenine patirtimi su Dievu per Šventosios Dvasios krikštą.
K: Kuo tiki penkiasdešimtininkai?
A: Pentekostalizmas tiki asmenine patirtimi su Dievu per Šventosios Dvasios krikštą, kaip aprašyta Apaštalų darbų 2:38.
K: Kuo Pentekostalizmas panašus į charizmatines grupes?
A: Tiek penkiasdešimtininkai, tiek charizmatinės grupės tiki asmenine patirtimi su Dievu per Šventosios Dvasios krikštą. Tačiau penkiasdešimtininkai atsirado anksčiau ir atsiskyrė nuo pagrindinių bažnytinių šakų, o charizmatiniai krikščionys buvo linkę pasilikti savo denominacijose ir neatsiskyrė.
Klausimas: Kada charizminiai krikščionys atsiskyrė nuo pagrindinių bažnyčios šakų?
A: Charizminiai krikščionys neatsiskyrė nuo pagrindinių bažnyčios šakų; jie buvo linkę likti savo denominacijose ir neatsiskyrė.
Klausimas: Iš kur kilęs penkiasdešimtininkų tikėjimas?
A.: Sekminių tikėjimas kilęs iš Apaštalų darbų 2, 38, kur aprašoma patirtis su Dievu per Šventosios Dvasios krikštą Sekminių dieną.
K: Kada atsirado penkiasdešimtininkai, palyginti su charizmatinės krikščionybės pradžia?
Atsakymas: Penkiaknygė buvo įsteigta anksčiau, negu kai prasidėjo charizmatinė krikščionybė.
Ieškoti