Kalno pamokslas

Įsitikinimai apie pamokslo prasmę

Viena svarbiausių diskusijų dėl pamokslo yra apie tai, kaip jis turėtų būti taikomas kasdieniame gyvenime. Beveik visos krikščionių grupės yra sukūrusios savo būdus, kaip suprasti ir naudoti pamokslą savo gyvenime. Knygoje "Kalno pamokslo supratimas" Harvis Makartūras (Harvey McArthur) išvardija dvylika skirtingų požiūrių į pamokslą.

(1) Absoliutistinis požiūris

Absoliutistinis požiūris sako, kad žmonės visą laiką turėtų daryti būtent tai, ką Jėzus sakė pamoksle. Jei tai darydamas žmogus atsiduria pavojuje, vadinasi, būtent to jam reikia, kad būtų išgelbėtas.

Tarp žmonių, kurie tuo tikėjo, buvo:

• Šventasis Pranciškus Asyžietis
• Dietrichas Bonhoefferis
• Levas Tolstojus (kai buvo vyresnis)

Bažnyčios, kurios tiki šiuo požiūriu, yra šios:

• Rytų stačiatikių bažnyčios
• Ankstyvieji anabaptistai
• Šiuolaikinės anabaptistų grupės, tokios kaip menonitai ir huteritai.

(2) Pakeisti tekstą

Senovėje žmonės modifikuodavo (keisdavo) pamokslo tekstą, kad jis būtų populiaresnis. Pavyzdžiui, Biblijoje Mato 5:22 eilutė buvo pakeista iš "[kiekvienas, kuris] pyksta ant savo brolio, patirs teismo pavojų" į "[kiekvienas, kuris] pyksta ant savo brolio be priežasties, patirs teismo pavojų".

Pastaraisiais šimtmečiais dažniau keičiami pamokslo žodžiai, išbraukiant tas dalis, kurias žmonės sunkiai priimtų.

Beveik kiekvienas svarbus krikščionių rašytojas kažkada yra padaręs panašių pakeitimų.

Šio požiūrio nepalaiko jokia konkreti krikščionių konfesija.

(3) Hiperbolės požiūris

Vienas iš labiausiai paplitusių požiūrių yra hiperbolės požiūris. Jame teigiama, kad Jėzus kai kuriose pamokslo vietose naudojo hiperbolę (tai reiškia, kad perdėjo). Taip manantys žmonės mano, kad Jėzaus mokymą reikia paversti realistiškesniu, jei norima jį panaudoti realiame pasaulyje.

Dauguma žmonių sutinka, kad pamoksle yra tam tikrų hiperbolių, tačiau jie ginčijasi, kurios dalys yra hiperbolės.

(4) Bendrųjų principų požiūris

Bendrųjų principų požiūris sako, kad Jėzus nedavė nurodymų (tiksliai nenurodė žmonėms, kaip elgtis). Vietoj to Jis pateikė pavyzdžių, kaip žmogus turėtų elgtis.

(5) Dvigubų standartų požiūris

Dvigubų standartų požiūris sako, kad dalis Jėzaus mokymų yra bendros idėjos, kaip elgtis, o dalis - nurodymai. Dauguma žmonių, norėdami būti išgelbėti, turi laikytis bendrų idėjų, kaip elgtis. Tik nedidelė dalis šventų žmonių, pavyzdžiui, dvasininkai ir vienuoliai, turi laikytis nurodymų.

Tarp žmonių, kurie tikėjo šiuo požiūriu, buvo:

• Šventasis Augustinas (jis sukūrė dvigubų standartų požiūrį)
• Šventasis Tomas Akvinietis (vėliau pakeitęs dvigubų standartų požiūrį)
• Geoffrey Chauceris (šį požiūrį jis panaudojo savo knygoje "Kenterberio pasakos" (Bato žmonos prologas, 117-118 psl.)

Romos katalikų bažnyčia tiki dvigubų standartų požiūriu.

(6) Dviejų sferų požiūris

Martynas Liuteris netikėjo katalikų idėjomis apie pamokslą. Jis sukūrė dviejų sferų požiūrį. Liuteris padalijo pasaulį į dvi sferas arba dalis: religinę ir pasaulietinę (nereliginę). Jis manė, kad pamokslas taikomas tik religinei gyvenimo daliai. Kasdieniame pasaulyje žmonėms gali tekti daryti dalykus, kurių pamoksle sakoma, kad jie neturėtų daryti. Pavyzdžiui, dirbdamas pasaulietinį darbą, teisėjas, užuot atleidęs nusikaltėliui, gali jį nubausti. Tačiau kaip religingas žmogus teisėjas vis tiek turėtų gailėtis to, kas atsitinka nusikaltėliui.

(7) Šventojo Rašto požiūrio analogija

Šventojo Rašto analogijos požiūris sako, kad, kai buvo rašomas Naujasis Testamentas, dalis pamokslo buvo pakeista. Pavyzdžiui, Jėzus sakė, kad nedera prisiekti. Tačiau Naujajame Testamente Paulius priesaiką vartoja bent du kartus.

(8) Požiūris, o ne veiksmai

Nuostatų, o ne veiksmų požiūris sako, kad pamoksle Jėzus tik pasakė žmonėms, ką jis pats darys. Jis nesakė kitiems žmonėms, ką jie turi daryti, kad būtų geri krikščionys.

Šį požiūrį XIX a. sukūrė Wilhelmas Hermannas.

(9) Laikinoji etika

Tarpinio laikotarpio etikos požiūris sako, kad Jėzus, sakydamas pamokslą, manė, jog pasaulis greitai baigsis. Todėl Jo mokymas buvo skirtas tik tam trumpam laikui.

Šį požiūrį sukūrė Albertas Šveiceris.

(10) Besąlygiškas dieviškosios valios vaizdas

Besąlygiškos dieviškosios valios požiūris sako, kad Jėzus norėjo, jog žmonės darytų būtent tai, ką jis sakė, ir laikytųsi etikos, apie kurią jis kalbėjo pamoksle. Tačiau dabar, kai pasaulis yra toks, koks yra, žmonės negali to daryti. Žmonės bando laikytis pamokslo etikos, bet jiems visada nepavyksta. Tai pasikeis, kai į pasaulį sugrįš Dangaus karalystė. Tuo metu visi galės gyventi taip, kaip nori Dievas.

Šį požiūrį XX a. sukūrė vokiečių filosofas Martinas Sibelius.

(11) Atgailos požiūris

Atgailos požiūris sako, kad Jėzus žinojo, jog žmonės nesugebės sekti Jo mokymu. Žmonės bandys jais vadovautis, bet jiems nepavyks. Tai išmokytų juos atgailauti. Taip žmonės įtikėtų Evangelija.

(12) Dispensacionalizmas

Dispensacionalizmas skirsto žmonijos istoriją į atskiras grupes. Šis požiūris teigia, kad šiandien gyvename laikais, kai negalime gyventi pagal pamokslo mokymą. Tačiau kada nors ateityje galėsime tai padaryti. Kai tas laikas ateis, žmonės turės laikytis pamokslo mokymų, kad gautų išgelbėjimą.

Kitos nuomonės

E. Earle'as Ellisas, teologijos profesorius, sako, kad pamoksle Jėzus prašo tikinčiųjų gyventi taip, kaip bus įprasta būsimoje Dievo karalystėje. Kaip sako E. E. Ellisas, turime kalbėti Jėzaus žodžius, mąstyti Jo mintis ir daryti Jo darbus. Kadangi tokia bus būsimosios Dievo karalystės etika, žmonės turėtų gyventi taip, kad būtų pasirengę gyventi Dievo karalystėje.

Knygoje "Hiram Key" Kristoferis Knightas ir Robertas Lomasas teigia, kad Kalno pamokslo niekada nebuvo. K. Knightas mano, kad Matas "suklijavo įvairias ištraukas, tarsi jos būtų kalbėtos viena po kitos miniai ant kalno viršūnės". Jis mano, kad "pamokymai buvo sudėti į šį vieną "atvejį", kad nenutrūktų bendros istorijos tėkmė".