Analogija – apibrėžimas, reikšmė, tipai ir pavyzdžiai
Analogija: apibrėžimas, reikšmė, tipai ir pavyzdžiai — sužinokite, kaip atskirti gilias ir paviršutiniškas analogijas ir panaudoti jas argumentuose bei moksliniuose samprotavimuose.
Analogija - tai dviejų arba daugiau dalykų, reiškinių ar sistemų palyginimas remiantis jais siejančiais panašumais. Analogija naudojama paaiškinti sudėtingą sąvoką per paprastesnį arba geriau pažįstamą pavyzdį: lyginant norima išryškinti tam tikrą savybę ar ryšį, kuris kitais atvejais gali būti neakivaizdus. Analogijos funkcija gali būti pažintinė (padeda suprasti), heuristinė (skatina hipotezes ar idėjas) arba retorinė (įtikinėjimui). Analogijos dažnai grindžiamos tam tikrų savybių ar struktūrų panašumu, tačiau pati išvada iš analogijos paprastai būna indukcinio pobūdžio — ji suteikia pagrindą tolimesniam tyrimui, bet neatmeta būtinybės patikrinti.
"Apskritai (bet ne visada) tokie argumentai priklauso indukcinio samprotavimo kategorijai, nes jų išvados nėra neabejotinos, o tik įvairiai pagrįstos".
Yra svarbus skirtumas tarp paviršutiniškų (formalių, išvaizdos) analogijų ir gilių (struktūrinių, funkciškai reikšmingų) analogijų. Paviršutiniška analogija remiasi lengvai pastebimais bruožais, kurie gali būti tik atsitiktinai panašūs, tuo tarpu gili analogija atskleidžia struktūrinius, priežastinius ar funkcinius ryšius, kurie leidžia daryti patikimesnes prognozes ar kurti teorijas. Du dalykai gali atrodyti panašūs, bet veikti visiškai skirtingai; arba atrodyti skirtingai, bet veikti panašiai. Todėl mokslininkai ir filosofai daugiausia dėmesio skiria gilioms analogijoms, nes jos gali atvesti prie vertingų, patikrinamų įžvalgų.
"Tikslas buvo rasti formalius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima atskirti gerą analoginę išvadą nuo blogos. Šios pastangos geriausiu atveju buvo nevienareikšmės".
Tipai ir pagrindinės formos
- Struktūrinė analogija – kai lyginamos vidinės dalykų tarpusavio sąsajos arba santykiai (pvz., atomų struktūros ir planetų sistemų palyginimas kaip istorinė metafora).
- Funkcinė (arba elgesio) analogija – kai lyginami objektų arba sistemų veiksmai ar funkcijos (pvz., vertėjas traktuoja tekstą kaip tiltą tarp kalbų).
- Formalioji arba paviršutinė analogija – pareiškiama dėl išorinių, lengvai stebimų požymių; ji greitai iliustruoja idėją, bet gali būti klaidinanti.
- Matematinė analogija – struktūriniai panašumai tarp skirtingų matematinių objektų arba lygtčių leidžia perkelti sprendimo metodus iš vieno lauko į kitą.
- Teisinė analogija – teismų praktikoje naudojama ankstesnių sprendimų (precedentų) pritaikymui esant panašioms bylos aplinkybėms.
- Simbolinė ir lingvistinė analogija – metaforos, palyginimai, kurie perteikia prasmę per vaizdinius arba kalbinius ryšius.
Kaip vertinti analogijos stiprumą
- Reikšmingų panašumų skaičius ir kokybė – daugiau ir svarbesnių bendrų bruožų didina analogijos patikimumą.
- Ar panašumai yra esminiai? – svarbu įvertinti, ar lyginami bruožai yra pagrindiniai tam tikram elgesiui ar rezultatui lemti, o ne šalutiniai.
- Skirtumų reikšmė – net vienas lemiamas skirtumas gali paneigti analogijos taikymą.
- Priežastinis ryšys – ar yra priežastinis paaiškinimas, kodėl panašūs požymiai turėtų lemti panašų rezultatą.
- Empirinis patikrinimas – gera analogija turėtų leisti keltis patikrinamas prognozes.
- Alternatyvūs paaiškinimai – įvertinti, ar kiti mechanizmai ar faktoriai gali geriau paaiškinti stebimą reiškinį.
Pavyzdžiai
- Kasdienis paaiškinimas: paaiškinti elektros srovę kaip vandenį tekančią vamzdyje — paprasta analogija, kuri išryškina srovės tekėjimą ir pasipriešinimą, bet neatspindi visų elektrinių reiškinių (pvz., elektromagnetinių laukų).
- Mokslas: biologijoje DNR ir informacijos saugojimo sistemų analogija paskatino idėjas apie informacijos perdavimą ir genų funkciją; tačiau mechanizmai skiriasi.
- Fizika: atomų modelis, lyginantis elektronų orbitas su planetų orbitomis, padėjo suprasti atomų sandarą, tačiau vėlesnis kvantinės mechanikos vystymasis parodė to analogijos ribotumą.
- Teisė: teismai remiasi ankstesnėmis bylos išvadomis, kai aplinkybės pakankamai panašios — tai analogijos pritaikymas sprendimų pagrindimui.
- Pedagogika ir retorika: mokytojai dažnai naudoja analogijas (pvz., „atmintis kaip stalčius“), kad padėtų mokiniams susieti naują informaciją su jau žinoma.
Pavojai ir klaidos
- Klaidinga analogija – kai lyginami nereikšmingi arba nesvarbūs bruožai, iš jų daromos neteisingos išvados.
- Perdėtas generalizavimas – iš vieno ar kelių panašumų daromos platesnės išvados, neįvertinant skirtumų.
- Cherry-picking – išrenkamos tik tos savybės, kurios palaiko norimą išvadą, ignoruojant prieštaraujančius faktus.
- Perdėta retorinė įtaka – stipri ir gyva analogija gali klaidinti, jei klausytojai jos nepatikrina kritiškai.
Mario Bunge mano, kad analogija yra pagrindinis būdas gauti naujų hipotezių, kurias galima patikrinti. Jis nurodo, kad analogijos gali būti grindžiamos elgesio arba struktūros panašumais. Tai pabrėžia analogijų heuristinę vertę moksle: jos neįrodo tiesos, bet nukreipia tyrimą ir padeda formuoti patikrinamus spėjimus.
Praktiniai patarimai, kaip naudoti analogijas
- Aiškiai nurodykite, kuo lyginami objektai yra panašūs ir kuo skiriasi.
- Įvertinkite, ar analogijos pagrindas yra esminis reiškiniui ar tik paviršutiniškas požymis.
- Naudokite analogijas kaip pradinį žingsnį hipotezei formuoti, o ne kaip galutinį įrodymą.
- Bandykite patikrinti prognozes, kylančias iš analogijos, empiriniu būdu arba loginėmis analizėmis.
Santrauka: analogija yra galingas pažinimo ir komunikacijos įrankis — tinkamai parinkta ji paaiškina, įkvepia hipotezes ir nukreipia tyrimus. Tačiau svarbu kritiškai vertinti panašumus, atsižvelgti į esminius skirtumus ir nepamiršti, kad analoginės išvados dažnai reikalauja papildomo patikrinimo.
Garsūs pavyzdžiai
- Jėzaus palyginimai yra analogijos. Pavyzdžiui, palyginime apie sėjėją analogija su sėkla, nukritusia į gerą žemę, yra "tie, kurie klausosi žodžio, priima jį ir duoda vaisių".
- Čarlzas Darvinas pasirinko terminą "natūralioji atranka" kaip analogiją prijaukintų gyvūnų ir augalų atrankai. Dirbtinė balandžių veislių atranka buvo vienas mėgstamiausių jo tyrimų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra analogija?
Atsakymas: Analogija - tai dviejų dalykų, kurie kažkuo panašūs, palyginimas.
K: Kodėl žmonės kuria analogijas?
Atsakymas: Žmonės piešia analogijas, kad lengviau suprastų sąvoką.
K: Kokiai samprotavimų kategorijai priklauso analogijos?
A: Analogijos priklauso indukcinio samprotavimo kategorijai.
K: Ar analogijų išvados yra tikros?
Atsakymas: Ne, jų išvados nėra tikros, o tik įvairiai pagrįstos.
K: Kuo skiriasi paviršutiniškos ir gilios analogijos?
Atsakymas: Paviršutiniškos analogijos lygina du dalykus, kurie gali atrodyti panašūs, bet veikia visiškai skirtingai, o gilios analogijos lygina du dalykus, kurie gali atrodyti skirtingai, bet veikia panašiai.
K: Koks yra gilių analogijų paieškos tikslas?
A: Gilių analogijų paieškos tikslas - išmokyti mus ko nors, ką verta žinoti.
K: Kaip Mario Bunge mato analogiją?
A: Mario Bunge analogiją laiko pagrindiniu būdu gauti naujų hipotezių, kurias galima patikrinti remiantis elgsenos ar struktūros panašumais.
Ieškoti