Kenterberio pasakojimai

Fonas

Kenterberio katedra

Kenterberio pasakojimai pasakoja apie grupę žmonių, kurie yra piligrimai. Jie keliauja į svarbią šventą vietą. Viduramžiais daug krikščionių keliavo į piligrimines keliones į Jeruzalę, Romą, Santjago de Kompostelą ir Kenterberį. Kenterberio katedra buvo garsi piligrimystės vieta, nes joje buvo šventojo Tomo Beketo šventovė (atminimo vieta).

Tomas Beketas

1100 m. Tomas Beketas buvo Kenterberio arkivyskupas. Jis susipyko su savo senu draugu karaliumi Henriku II ir 1170 m. karaliaus įsakymu buvo nužudytas kelių karaliaus riterių. Karalius jautėsi labai nuliūdęs ir kaltas. Jis liepė senajam draugui pastatyti didingą kapą.

Žmonės pradėjo lankyti kapą. Netrukus kai kurie žmonės sakė, kad Tomas Beketas yra šventasis ir kad jo kaulai gali daryti stebuklus. Romos katalikų ir anglikonų bažnyčios jį laiko kankiniu už krikščionių tikėjimą ir šventuoju. Vėlyvaisiais viduramžiais dėl jo šventovės Kenterberis tapo viena iš keturių svarbiausių piligrimystės vietų Europoje.

Piligrimai

Londone susitikdavo daug piligrimų. "Kenterberio pasakojimuose" pasakojama apie vienos grupės susitikimą užeigoje Sautvarke, kuris buvo kaimas į pietus nuo Temzės upės ir dabar yra Londono dalis. Tai buvo gera vieta susitikti, nes žmonės iš šiaurės galėjo pereiti Temzės upę per Londono tiltą.

Kenterberis yra pietryčių Anglijoje. Piligrimai rinkdavosi grupėmis, nes keliauti vieniems buvo pavojinga. Tais laikais, kai dar nebuvo šiuolaikinės bankininkystės, kiekvienas keliautojas turėdavo nešiotis daug pinigų, kad galėtų susimokėti už maistą ir nakvynę (vietą, kur galėtų miegoti). Kelyje žmones dažnai užpuldinėdavo plėšikai.

Kai piligrimai susirinkdavo į grupę, joje galėjo būti daug įvairių žmonių - ir turtingų, ir vargšų, ir kilmingų, ir nuolankių. Grupėse dažnai būdavo daug religingų žmonių, pavyzdžiui, kunigų, vienuolių ir vienuolių. Chaucerio pasakojime kilmingiausias asmuo yra riteris.

Tomo Beketo nužudymas

Pasakos

Kenterberio pasakojimai prasideda prologu (tai reiškia "keletas žodžių pradžiai"). Prologe Chauceris aprašo metų laiką - balandį, kai po žiemos pradeda šilti orai. Jis sako, kad šiuo metu žmonės pradeda keliauti į piligrimines keliones. Chauceris pasakoja skaitytojui apie žmones, susirinkusius į užeigą. Jis taip aiškiai aprašo žmones, kad daugelis jų tapo garsiais anglų literatūros personažais ir dažnai vaizduojami paveiksluose. Chauceris aprašo, kaip kiekvienas žmogus pasakoja po istoriją, kad keliaudami linksmintų kitus.

Pasakos yra šios:

• Bendrajame prologe pristatomas kiekvienas iš piligrimų
• Riterio pasaka Riteris pasakoja apie dviejų draugų dvikovą dėl moters meilės.
• Malūnininko prologas ir pasaka Girtas malūnininkas pasakoja vulgarią istoriją apie tai, kaip kvailas girininkas buvo paverstas raguočiu dėl savo neištikimos žmonos ir nakvynės mokslininko.
• Prologas ir pasaka "Reivas" Reivas pasakoja šlykščią istoriją apie tai, kaip sukčiaujantį malūnininką sumušė, jo arogantišką žmoną pažemino, o dukterį suviliojo pora studentų, kuriuos jis bandė apvogti ir apgauti.
• Virėjo prologas ir pasakojimas Girtas virėjas pasakoja vulgarią istoriją apie tai, kaip tinginį pameistrį meistras išleidžia šokti ir linksmintis.
• Įstatymo žmogaus prologas ir pasaka Įstatymo žmogus pasakoja, kaip dorybinga princesė patiria daugybę išbandymų.
• Vantos žmonos prologas ir pasaka Vantos žmona pasakoja apie tai, kaip riteris turi išsiaiškinti, ko labiausiai trokšta moterys, arba būti nužudytas.
• Brolio prologas ir pasaka Brolis pasakoja moralinę istoriją apie tai, kaip tevingas šauklys bando apgauti našlę ir atsiduria pragare.
• Prologas ir pasaka "Pašauktinis" Pašauktinis pasakoja vulgarią istoriją apie tai, kaip godus vienuolis įgyja komplimentų.
• Klerko prologas ir pasaka Klerkas pasakoja, kaip mylinti ir kantri žmona ištveria įtariai nusiteikusio vyro išbandymus.
• Pirklio prologas ir pasakojimasPirklys pasakoja vulgarią istoriją apie tai, kaip kvailas pirklys buvo paverstas raguočiu dėl savo neištikimos žmonos.
• Skrajūno prologas ir pasakojimas Skrajūnas pasakoja romantišką istoriją [nebaigtas]
• "Franklino prologas ir pasakojimas" Franklinas pasakoja istoriją apie žmoną, kuri neapgalvotai pažadėjo, ir jos pasekmes.
• Gydytojo pasaka Gydytojas pasakoja moralinę istoriją apie dorą dukterį
• Pardonerio prologas ir pasaka Godus ir veidmainingas Pardoneris pasakoja ironišką istoriją apie tai, kaip trys girti kvailiai bando "nužudyti" mirtį, bet galiausiai nužudo vienas kitą.
• Šipmano pasaka Šipmanas pasakoja komišką istoriją apie šykštų prekybininką, kurį jo godi žmona pavertė raganiumi.
• Priorožės prologas ir pasakojimas Priorožė pasakoja įprastą [nors ir melagingą] istoriją apie kankinį.
• Chaucer'io pasakojimas apie serą Topą - Chaucer'is pasakoja herojiškos riteriškos pasakos parodiją, kuri kitų piligrimų prašymu taip ir nebaigiama!
• Chaucerio "Melibės pasakoje" Chauceris pasakoja apie vyrą ir jo žmoną, besiginčijančius, kaip geriausiai atkeršyti priešams.
• Vienuolio prologas ir pasakojimas - vienuolis pasakoja apie tragediją, pateikdamas 17 pavyzdžių iš 100!
• Vienuolės kunigo prologas ir pasaka - Vienuolės kunigo pasaka yra pasakojimas apie Chanticleer ir lapę.
• Antrosios vienuolės prologas ir pasakojimas - antroji vienuolė pasakoja tradicinę istoriją apie šventąją Ceciliją.
• Kanauninko Yeomano prologas ir pasakojimas - Kanauninkas Yeomanas [naujokas iš piligrimų] įspėja, kad Filosofinio akmens paieškos veda į pražūtį, ir pasakoja, kaip kanauninkas apgaule iš naivaus kunigo išviliojo pinigus.
• Mancipo prologas ir pasakojimas Mancipas pasakoja moralinę istoriją prieš apkalbas
• "Klebono prologas ir pasakojimas" Klebonas proza kalba apie atgailą
• Chaucerio atsižadėjimas-Chauceris prašo atleidimo už vulgarias ir nepadorias šio ir kitų ankstesnių kūrinių dalis ir prašo atleidimo už savo nuodėmes. Kai kurios pasakėčių versijos:
• Pasakojimas apie arkliavagį - prie pasakojimų pridėtas traktatas, nukreiptas prieš lollardus
• Pasakojimas apie Gameliną - pasakojimas, kurį Chauceris galbūt norėjo pritaikyti "Pasakojimams".
• Prologas ir pasakojimas apie Beriną - netikri XV a. Geoffrey Chaucerio "Kenterberio pasakojimų" papildymai - piligrimai atvyksta į Kenterberį.

Kai kurios pasakos (istorijos) yra rimtos, kitos - juokingos. Kai kurios iš juokingų istorijų yra vulgarios (seksualiai grubios). Daugelyje pasakų kalbama apie krikščionių tikėjimą. Kartais vienos pasakos tema (pagrindinė mintis) tęsiama ir kitoje pasakoje, nes naujas pasakotojas atsako (arba atsako) į ką tik girdėtą pasaką. Visose pasakose kalbama apie tai, kaip žmonės mąsto ir elgiasi vieni su kitais.

Apie Kenterberio pasakojimus

Kenterberio apsakymai parašyti ta anglų kalba, kurią Chaucerio laikais vartojo dauguma paprastų žmonių. Chauceris buvo vienas iš pirmųjų autorių (rašytojų), kurie pasakojimus rašė anglų kalba. Anksčiau istorijos buvo rašomos lotynų arba prancūzų kalbomis. Kai kurie kiti Chaucerio laikų rašytojai taip pat rašė angliškai. Kai kurie iš šių rašytojų buvo Džonas Gaueris, Viljamas Langlandas ir poetas Perlas.

Prieš rašydamas istorijas, Chauceris jas suplanavo, tačiau savo plano nebaigė. Jis planavo, kad kiekvienas veikėjas papasakos po keturias istorijas: dvi keliaudamas į Kenterberį ir dvi grįždamas į Londoną. Jei Chauceris būtų užbaigęs, jis būtų parašęs 120 istorijų. Iš tikrųjų jis parašė tik 24. Chauceris pradėjo rašyti istorijas 1380-aisiais. Jis nustojo jas rašyti 1390-aisiais. Kai kas mano, kad jis sąmoningai neparašė visų 120 istorijų.

Chauceris buvo svarbus asmuo karališkajame dvare. Kai kurie žmonės mano, kad pasakojimuose Chauceris kalbėjo apie dvaro politiką. Kai kurie žmonės mano, kad Chauceris savo personažus kūrė pagal žmones, kuriuos iš tikrųjų pažinojo ir kurie buvo karaliaus dvare.

Kai kurie žmonės mano, kad Chauceris nukopijavo idėjas iš kitų žmonių raštų, nes kai kurios Kenterberio apsakymų istorijos yra labai panašios į juos. Tačiau personažai labai skiriasi. Personažai turi skirtingas profesijas ir asmenybes. Visi jie pasakoja skirtingas istorijas ir jas pasakoja skirtingais būdais. didžioji istorija pasakoja apie daugybę piligrimų, keliaujančių į Kenterberį. Jie jodinėja žirgais, o kelionė trunka kelias dienas. Chauceris nedaug pasakoja apie didžiąją istoriją, o daugiausia rašoma apie piligrimų pasakojamas istorijas.

Du ankstyviausi "Kenterberio pasakojimų" rankraščiai (rankraštinės kopijos) - tai Hengwrt rankraštis ir Ellesmere rankraštis. Taip pat yra 84 rankraštinės ir keturios spausdintos Kenterberio pasakojimų kopijos, padarytos iki 1500 m. Skirtinguose egzemplioriuose yra gana daug skirtumų. Kai kurie Chaucerio žinovai pradėjo projektą "Kenterberio pasakėčios" (The Canterbury Tales Project). Projekto tikslas - perskaityti visus šiuos "Kenterberio pasakojimų" nuorašus, išsiaiškinti skirtumus ir užrašyti tiksliausią kopiją.

Puslapis iš Elsmyro rankraščio, kuriame pavaizduota Bato žmona

Piligrimų galerija

Įvairiuose "Kenterberio pasakų" rankraščiuose, išskyrus užeigos šeimininką ir (arba) šeimininką Harį Beilį, kiekvienas iš pasakojančių piligrimų buvo piešiamas įvairiais piešiniais; kiti paminėti piligrimai, kurie nepasakojo pasakojimų arba buvo iliustruoti, buvo riterio jojikas, galanterijos meistras, dailidė, audėjas, dažytojas, gobelenų audėjas ir artojas. Iš pradžių buvo numatyta, kad kiekvienas piligrimas turėjo papasakoti po dvi pasakas į Kenterberį ir dvi - grįždamas atgal, kad gautų nemokamą maistą; tai būtų buvę maždaug 120 pasakų, o ne 23, kaip nurodyta knygoje. Iš tiesų vienintelis piligrimas, kuris pasakoja dvi pasakas, yra pats Chauceris: Siras Thopas [nebaigtas] ir Pasaka apie Melibę.

Šiaurinė skaitykla, vakarinė siena. Ezros Vinterio freskos, iliustruojančios Geoffrey Chaucerio "Kenterberio pasakojimų" veikėjus, detalė. Kongreso bibliotekos Džono Adamso pastatas, Vašingtonas, D.C.

Susiję puslapiai

• Anglų literatūra
• Viljamas Šekspyras
• Piligriminė kelionė