Tomas Kromvelis — Henriko VIII vyriausiasis ministras ir reformacijos vedlys
Tomas Kromvelis — Henriko VIII vyriausiasis ministras ir reformacijos architektas: iškilimas iš niekur, valdžios modernizacija ir Anglijos bažnyčios atsiskyrimas nuo Romos.
Tomas Kromvelis, 1-asis Esekso grafas, KG, PC (apie 1485 m. - 1540 m. liepos 28 d.) - Anglijos valstybės veikėjas ir teisininkas. Jis buvo karaliaus Henriko VIII vyriausiasis ministras (kaip ministras pirmininkas) nuo 1532 iki 1540 m. Ėjo daug svarbių pareigų, baigdamas lordu šambelionu. Kromvelis nebuvo kilęs iš turtingos ar kilmingos šeimos: gyvenime jis iškilo savo darbu ir nuopelnais.
Kromvelis stengėsi modernizuoti valdžią, tačiau tai reiškė, kad tiek bajorai, tiek bažnyčia turės mažiau galios. Dėl to jis buvo laikomas išsišokėliu. Jis buvo vienas stipriausių Anglijos reformacijos, Anglijos bažnyčios atitrūkimo nuo Romos popiežiaus, šalininkų. 1534 m. parlamentas Henriką VIII paskyrė Anglijos bažnyčios vadovu. Kromvelis padėjo kontroliuoti naująją Bažnyčią, eidamas dvi naujas pareigas: vicegenerolo dvasininkams ir generalinio vikaro.
Ankstyvieji metai ir kilimas
Tomas Kromvelis gimė apie 1485 m. paprastoje šeimoje. Jaunystėje jis įgijo patirties prekyboje ir finansuose, keliavo po Vakarų Europą, vėliau grįžo į Angliją ir pradėjo dirbti administraciniuose ir teisminiuose darbuose. Jo gebėjimas tvarkyti sudėtingus reikalus, organizuoti derybas ir administruoti valstybinius reikalus leido jam greitai kilti dvaro tarnyboje. Kromvelio karjera ypač paspartėjo po to, kai jis tapo vienu iš pagrindinių Henriko VIII patikėtinių, ypač po kardinolui Volfzei (Cardinal Wolsey) kilusių problemų ir kritimo — Kromvelis perėmė dalį administracinių funkcijų ir tapo nepakeičiamu karaliaus patarėju.
Reformos ir veikla Henriko VIII vyriausybėje
Kromvelis inicijavo ir įgyvendino daug politinių bei administracinių reformų, kurių tikslas buvo centralizuoti valdžią ir padidinti karaliaus kontrolę:
- Teisiniai ir konstituciniai pakeitimai: jis skatino Parlamento vaidmens stiprinimą, per kurį buvo išleisti įstatymai, formaliai įtvirtinę karaliaus viršenybę virš Bažnyčios (pvz., 1534 m. įstatymai, kuriuos palaikė Henriko politika).
- Bažnyčios institucijų reformavimas: Kromvelis organizavo monarchijos kontrolę bažnytiniais reikalais — jis ėjo vadinamąsias vicegenerolio ir generalinio vikaro funkcijas, padedančias karaliui reguliuoti bažnytinį gyvenimą.
- Vienuolynų uždarymas ir turto perėmimas: Kromvelis buvo pagrindinis vienuolynų nutraukimo (dissolution of the monasteries) iniciatorius ir administratorius — tai leido karaliui įgyti didelį turtą ir žemes bei sumažinti Romos įtaką Anglijoje.
- Biurokratijos ir finansų modernizavimas: jis kūrė naujas institucijas ir teisinius mechanizmus, kad valdymas taptų efektyvesnis, įvedė centralizuotą apskaitą ir valdymą anksčiau pavaldžius savarankišoms institucijoms.
Politinis stilius ir prieštaros
Kromvelis buvo žinomas kaip racionalus, planingas ir kartais grubus administratorius. Jo priemonės — naudojant teismines procedūras, konfiskacijas ir parlamentinius aktus — dažnai sukeldavo pasipriešinimą tarp tradicinių didikų ir bažnytinės hierarchijos. Kritikai jo veiksmus vertino kaip pernelyg pragmatiškus ir pragmatiškas „valstybės interesų“ traktavimas kartais virsdavo asmeniniais priešiškumais.
Nuopuolis ir mirtis
Kromvelio politinė karjera baigėsi sparčiu nuopuoliu 1540 m. Jo kaltinimai apėmė tiek politinius, tiek religinius nusikaltimus — jam buvo prikišama prasta diplomatija, klaidos derybose (ypač susijusios su Jungtuojų santuoka su Ana iš Klevų), taip pat priešų dvaro-savivaldžio intrigų įtaka. 1540 m. liepos 28 d. jis buvo suimtasis, apkaltintas išdavyste ir nukirsdintas; tuo metu jis jau buvo neseniai pavadintas Esekso grafu, todėl jo nuopuolis buvo greitas ir dramatiškas.
Paveldas
Tomas Kromvelis laikomas vienu iš svarbiausių Tudorų eros valstybės administratorių: jo reformos padėjo Anglijai pereiti link centralizuotos, korporacinės - teisės valstybės valdymo sistemos, kurioje karaliaus valdžia buvo pagrindinė. Tačiau jo metodai — ypač vienuolynų uždarymas ir turto perėmimas — paliko gilias socialines ir religines žaizdas, todėl istorikai dažnai vertina jį dviprasmiškai: kaip efektyvų valstybės statytoją ir kartu kaip tvirtą bei kartais žiaurų reformatorių.
Kromvelis taip pat tapo kultūros objektu: XX–XXI a. jis dažnai vaizduojamas literatūroje ir kinematografijoje (pvz., Hilary Mantel romanuose ir jų televizijos adaptacijoje), kur jis pateikiamas kaip sudėtinga, daugiasluoksnė politinė figūra.
Nuopuolis ir egzekucija
Kromvelis palaikė Henriką VIII, kad šis atsikratytų Anos Boleyn ir pakeistų ją Džeine Seimūre. Būdamas vyriausiuoju karaliaus ministru, Kromvelis susikūrė daug galingų priešų.
Galutinį jo žlugimą lėmė skubotumas, su kuriuo jis paskatino karalių vesti Aną Klivą. Kromvelis tikėjosi, kad ši santuoka sugrąžins Anglijos reformaciją į vėžes po nesėkmingo Šešių straipsnių priėmimo. Šis sumanymas tapo katastrofa, kai karalius Henrikas pasakė Kromveliui, kad jis nesudarė santuokos. Henrikas liepė Kromveliui teisinėmis priemonėmis ištraukti jį iš santuokos, tačiau karalius buvo priverstas ją tęsti arba rizikuoti gyvybiškai svarbia Vokietijos sąjunga. Karaliaus santuoka su Ana Klivijos buvo Kromvelio nelaimė. Tai buvo proga, kurios reikėjo Kromvelio priešininkams (ypač Norfolko hercogui), kad jie galėtų siekti jo žlugimo.
Kromveliui mirties bausmė buvo įvykdyta 1540 m. liepos 28 d., tą pačią dieną, kai karalius išsiskyrė su Ana Klivijos ir vedė Kotryną Hovard.p60 Po egzekucijos Tomo Kromvelio galva buvo išvirta, o paskui užmauta ant smaigalio ant Londono tilto, atsukta į Londono miestą.
Henrikas ėmė apgailestauti dėl Kromvelio egzekucijos. Maždaug po aštuonių mėnesių Henrikas apkaltino savo ministrus, kad šie melagingais kaltinimais lėmė Kromvelio žlugimą.p496 Likusį gyvenimą Henrikas praleido apgailestaudamas, kad Kromveliui buvo įvykdyta mirties bausmė.
Pastaba
Oliveris Kromvelis, revoliucijos lyderis, XVII a. nuvertęs Didžiosios Britanijos monarchiją ir vadovavęs trumpalaikei respublikonų vyriausybei, buvo Tomo Kromvelio sesers Kotrynos Kromvel (gimusios apie 1482 m.) palikuonis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Tomas Kromvelis?
A: Tomas Kromvelis buvo anglų valstybės veikėjas ir teisininkas, 1532-1540 m. ėjęs karaliaus Henriko VIII vyriausiojo ministro pareigas.
K: Kaip Kromvelis atėjo į valdžią?
A: Kromvelis nebuvo kilęs iš turtingos ar kilmingos šeimos, tačiau į valdžią jis atėjo sunkiai dirbdamas ir naudodamasis savo nuopelnais.
K: Kokio tikslo siekė Kromvelis, modernizuodamas vyriausybę?
A: Kromvelio tikslas buvo modernizuoti vyriausybę - sumažinti didikų ir Bažnyčios galią.
K: Kodėl Kromvelis buvo laikomas išsišokėliu?
A: Kromvelis buvo laikomas išsišokėliu, nes bandė modernizuoti vyriausybę ir sumažinti bajorų bei bažnyčios galią.
K: Koks buvo Kromvelio požiūris į Anglijos reformaciją?
A: Kromvelis buvo vienas iš didžiausių Anglijos reformacijos, kuri buvo Anglijos bažnyčios atsiskyrimas nuo Romos popiežiaus, šalininkų.
K: Kas paskyrė Henriką VIII Anglijos Bažnyčios vadovu?
A: 1534 m. parlamentas paskyrė Henriką VIII Anglijos Bažnyčios vadovu.
K: Kokie buvo du nauji darbai, kuriais Kromvelis padėjo kontroliuoti naująją Bažnyčią?
A: Kromvelis padėjo kontroliuoti naująją Bažnyčią dviem naujomis pareigybėmis: vicegenerolas dvasininkams ir generalinis vikaras.
Ieškoti