Oliveris Kromvelis (1599 m. balandžio 25 d. - 1658 m. rugsėjo 3 d.) - Anglijos karinis ir politinis lyderis, geriausiai žinomas dėl Anglijos respublikos sukūrimo ir vadovavimo Anglijos Sandraugai, o labiausiai dėl etninio valymo Airijoje, eufemistiškai vadinamo Kromvelio genocidu.

Kromvelio veiksmai jo karjeros metu šiandien mums atrodo painūs. Jis palaikė parlamentą prieš karalių, tačiau įsakė savo kareiviams išvaikyti parlamentą. Jam valdant protektoratas teigė, kad reikia gerbti žmonių religinius įsitikinimus, tačiau žmonės, kurie prieštaravo tam, kuo tikėjo dauguma žmonių, kartais buvo kankinami ir kalinami.

Kromvelis buvo pirmasis Anglijos valdovas puritonas. Jis sukūrė naujo pavyzdžio kariuomenę. Daugelis anglų šiandien mano, kad jis buvo vienas didžiausių jų vadovų.

Ankstyvasis gyvenimas ir kilmė

Oliveris Kromvelis gimė 1599 m. Huntingdone. Jis gavo išsilavinimą vietinėje baptistų/ puritoniškoje aplinkoje ir studijavo Sidney Sussex kolegijoje Kembridže. 1620–1630 m. jis gyveno kaip provincijos žemės savininkas ir ėmėsi vietinės politinės veiklos. 1629 m. vedė Elizabeth Bourchier; pora susilaukė kelių vaikų, iš jų sūnaus Richardo, kuris vėliau trumpai tapo protektoratu.

Karjera Pilietiniame kare

Kromvelis įsitraukė į Anglijos pilietinį karą (1642–1651) Parlamento pusėje. Jis prisidėjo prie organizacijos ir disciplinos formavimo, buvo vienas iš Naujosios modelio armijos (New Model Army) architektų. Jo įgūdžiai vadovavime ir griežta disciplina lėmė svarbias pergales, tarp kurių – mūšiai prie Marston Moor (1644) ir Naseby (1645).

1648 m. įvyko vadinamasis Pride’o išvalymas (Pride's Purge), kai kariuomenės daliniai pašalino arba sulaikė Parlamento narius, kurie nesutiko su kariuomenės reikalavimais. Vėliau 1649 m. Kromvelis dalyvavo karaliaus Karolio I teisme ir vykdyme, o tai atvėrė kelią Respublikai.

Valdymas ir protektoratas (1653–1658)

Po ilgos politinės krizės 1653 m. Kromvelis priėmė aukšto rango valstybinį vaidmenį kaip Lordas Protektorius. Buvo priimtas konstitucinis aktas Instrument of Government, kuriuo siekta nustatyti valstybės valdymo tvarką. Valdant Kromveliui buvo derinami karinė ir civilių institucijų elementai: jis turėjo tiesioginę karinę paramą ir plačias vykdomąsias teises.

Jo politika buvo dvilypė: su viena puse jis skatino tam tikrą religinę laisvę protestantams ir skatino moralines reformų idėjas, tačiau tuo pačiu metu taikė griežtą tvarką, ribojo Senatą/Parlamentą, numalšino maištus ir neleido politiniams oponentams laisvai veikti. 1657 m. jam buvo pasiūlyta karaliaus karūna; Kromvelis ją atsisakė, pasirinkdamas likti protektoratu.

Airija, Škotija ir kolonijinė politika

Kromvelio kariniai veiksmai apėmė ir Škotiją bei Airiją. 1649–1650 m. vykusi kampanija Airijoje, ypač Karnų, Droghedos ir Vexfordo užėmimai, pasižymėjo žiaurumu ir didelėmis civilių aukomis. Daugelis istorikų ir šiuolaikinių kritikų nurodo šiuos įvykius kaip etninio smurto ir prievartos pavyzdžius, o terminas Kromvelio genocidas atspindi tą vertinimą.

Valdant Kromvelį sustiprėjo Anglijos įtaka Atlanto pasaulyje: skatintas jūrų prekybos ir laivyno stiprinimas, priimti įstatymai, priklausę mercantilizmo linkmei, kurie vėliau paveikė kolonijų ir prekybos politiką.

Reformos ir teisėtvarka

Kromvelio vyriausybė įgyvendino administracines ir teisinias reformas: bandyta centralizuoti mokesčių surinkimą, pertvarkyti vietinę valdžią ir sudaryti nuolatinę kariuomenę. Religijos srityje jis suteikė didesnę laisvę kai kurioms protestantų sąjungoms, leido neoficialiai sugrįžti žydams į Angliją, tačiau katalikai ir kiti priešininkai dažnai susidūrė su diskriminacija ir represijomis.

Mirtis ir palikimas

Oliveris Kromvelis mirė 1658 m. rugsėjo 3 d. Po jo mirties politinė sistema greitai suplyšo: 1660 m. restauruotas karališkumas, Karolis II sugrįžo į sostą. Kromvelio vaikui Richardui nepavyko tvirtai išlaikyti valdžios. 1661 m. po restauracijos Kromvelio palaikai buvo iškasti ir viešai pakarti (postumiškai), o tai parodė didžiulį priešiškumą jo atminimui.

Vertinimai ir prieštaringumas

  • Šalininkų požiūris: daug kas Kromvelį laiko principingu ir efektyviu lyderiu, kuris nugalėjo despotizmą ir skatino užsienio politikos bei kariuomenės stiprinimą.
  • Kritikų požiūris: kiti mato jame diktatorišką figūrą, atsakingą už smurtą Airijoje, politines represijas ir nacijos susiskaldymą.

Jo palikimas lieka sudėtingas: Kromvelis yra vienas iš labiausiai diskutuojamų XVII a. britų istorijos veikėjų, jo laikotarpis ženklino pereinamąsias demokratijos, religijos laisvės ir autoritarinių sprendimų ribų diskusijas.