Beda Garbingasis — anglų bažnyčios istorikas, 'Anglų tautos' autorius

Beda Garbingasis — ankstyvas anglų bažnyčios istorikas, „Anglų tautos“ autorius; jo gyvenimas, svarbiausi veikalai ir įtaka Anglijos istorijai.

Beda (taip pat šventasis Beda arba Garbingasis Beda, g. apie 673 m. – m. 735 m.) buvo vienuolis ir ankstyvasis Bažnyčios istorikas Anglijoje. Jis priklausė seseriškoms Nortumbrijos vienuolijoms Monkwearmouth-Jarrow ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Jarrow vienuolyne, kuriame buvo turtinga biblioteka. Abu vienuolynai tuo metu priklausė Anglijos Durhamo grafystėje (dabar Tyne and Wear). Beda rašė lotynų kalba ir išsiskyrė kaip mokslininkas, kronikininkas bei teologas; dėl savo žymiausio veikalos Historia ecclesiastica gentis Anglorum ("Anglų tautos bažnytinė istorija") jis yra dažnai vadinamas "Anglijos istorijos tėvu".

Gimė ir užaugo Nortumbrijoje; į vienuolyną įstojo labai jaunas – tradiciškai minima, kad jis tapo vienuoliu nuo septynių metų amžiaus. Jo mokytojais ir globėjais buvo tokie vienuolyno įkūrėjai ir vadovai kaip Benediktas Biscopas ir Ceolfrithas. Monkwearmouth–Jarrow vienuolynuose saugotas platus rankraščių rinkinys (daugiausia parsivežtas iš Romos ir kitur) leido Bedai įgyti platesnį išsilavinimą, pažinti teologiją, istoriją, astronomiją ir chronologiją.

Veikla ir pagrindiniai kūriniai

Beda parašė gausybę darbų – skaičiuojama daugiau nei 60 veikalų: kronikas, biblines interpretacijas, homilijas, šventųjų gyvenimus, teologinius traktatus ir veikalus apie laikų skaičiavimą. Jo svarbiausi darbai:

• Historia ecclesiastica gentis Anglorum – bažnytinė ir iš dalies politinė Anglijos istorija nuo Romos laikų iki 731 m., užbaigta apie 731 m. Šis veikalas yra pagrindinis šaltinis apie anglų krikštijimą, bažnytinių institucijų kūrimąsi ir ankstyvųjų karalysčių istoriją.
• De temporum ratione (Apie laiko skaičiavimą) – traktatas apie kalendorių, astronomiją ir liturginių švenčių nustatymą (pvz., Velykų skaičiavimas), kuriame Beda naudojo tiek klasikinius, tiek krikščioniškus šaltinius ir pateikė praktinius skaičiavimo metodus.
• Biblijų komentarai, homilijos ir šventųjų gyvenimai (pvz., šv. Cuthberto gyvenimas) – šie tekstai liudija Beda kaip pedagogą, kuris siekė paaiškinti Šventąjį Raštą ir skleisti krikščionišką mokymą tiek vienuolynams, tiek plačiau.

Metodai ir šaltiniai

Beda remėsi įvairiais šaltiniais: rašytiniais liudijimais (pvz., ankstesnių kronikininkų, popiežių laiškų), vienuolynų archyvais, išklausytomis liudijimo versijomis ir vietinėmis tradicijomis. Jis stengėsi suderinti chronologinius duomenis ir dažnai pateikė datavimą pagal savo supratimą apie pasaulio amžių ir Kristaus metriką. Nors jo darbai vertingi dėl gausybės perduotų faktų, Beda kai kada rodė regioninį šališkumą (ypač palankiai atsiliepė apie Nortumbriją) ir ne visada skyrė griežtą ribą tarp istorinio įvykio ir religinio pasakojimo ar stebuklo aprašymo.

Paveldas ir reikšmė

Beda turėjo didelę įtaką viduramžių ir vėlesnių amžių istorikams: jo kronika buvo vienas iš pagrindinių šaltinių apie ankstyvąją Angliją. Viduramžiais ir renesanso laikotarpiu Beda buvo vertinamas dėl savo aiškios lotynų kalbos ir tvarkingo metodo. Katalikų Bažnyčia pripažino jį kaip daktarą 1899 m.; tiek katalikų, tiek anglikonų tradicijoje jis gerbiamas kaip šventasis, o jo liturginė vardo minėjimo diena yra gegužės 25 d. Po mirties Beda palaidotas (vėliau jo relikvijos perkeltos į Durhamo katedrą), o jo darbai buvo platinami ir kopijuojami visoje Europoje.

Beda lieka svarbus tiek istorikams, tiek platesnei visuomenei: jo tekstai – pagrindinis šaltinis apie ankstyvąją anglosaksų visuomenę, krikščionybės plitimą Britų salose ir viduramžių mąstymo tradicijas. Jo pavyzdys taip pat rodo, kiek daug žinių ir intelektualinio gyvenimo galėjo sukaupti vienuolynai ankstyvaisiais viduramžiais.

Gyvenimas

Netrukus po mirties Beda buvo pagarbiai vadinamas Garbinguoju Beda, tačiau tai nebuvo susiję su Romos katalikų bažnyčios svarstymu dėl jo paskelbimo šventuoju. Pats Beda sakė, kad jis gimė 673 m. Wearmouth vienuolyno žemėse. Būdamas septynerių metų, jo šeima jį atidavė mokyti Wearmouth'o abatui Benediktui Biscopui. Beda nenurodo, ar jo šeima buvo kilminga, ar ne. Būdamas devyniolikos, Beda buvo įšventintas diakonu, o sulaukęs trisdešimties - kunigu. Nors buvo aktyvus savo bendruomenės narys, Beda mėgstamiausia veikla laikė studijas, rašymą ir mokymą. Jis studijavo Bibliją ir lotynų kalbą. Lotynų kalbos mokėsi todėl, kad šia kalba buvo parašyta Biblija ir kitos vienuolyno bibliotekoje esančios knygos. Jo mokymas būtų buvęs labai paprastas, o nuomonės - labai tradicinės (jokiu būdu ne radikalios).

Gyvenimo pabaigoje Beda susirgo ir sunkiai kvėpavo. Jis ėmėsi darbų - baigė rašyti kai kuriuos raštus ir išdalijo kelis turėtus daiktus. Beda mirė 735 m. gegužės 26 d., Kristaus žengimo į dangų dieną.

De natura rerum , 1529 m.

Historia Ecclesiastica

Beda savo laiku parašė daug mokslinių, istorinių ir teologinių veikalų. Daugelį jų nukopijavo ir naudojo kiti Anglijos ir Vakarų Europos vienuolynai. Jis ypač išgarsėjo vienu veikalu. Vienas vertingiausių ir svarbiausių anglosaksų istorijos šaltinių yra Beda "Bažnytinė anglų tautos istorija". Didžiąją savo gyvenimo dalį Beda praleido Jarrow mieste, čia jis ir parašė savo istoriją. Bažnyčios istoriją sudaro penkios knygos ir apie 400 puslapių, parašytų lotynų kalba. Joje pateikiama 800 metų Anglijos istorija nuo Cezario laikų iki jos užbaigimo datos (731 m.). Paskutiniame skyriuje rašoma apie patį Bedą.

Vienas iš žmonių, padėjusių atlikti Bedos darbą, buvo Benediktas Biskopas. Jis įkūrė Wearmouth ir Jarrow vienuolynus. Dar svarbiau - jis sukūrė biblioteką, iš kurios Beda gavo didžiąją dalį savo informacijos. Iki savo mirties 689 m. jis keturis kartus keliavo į Romą ir pietus ir kiekvieną kartą parsiveždavo dideles knygų kolekcijas. Beda nebūtų galėjęs atlikti savo darbo, jei ne ketvirtasis abatas Ceolfridas. Jis padvigubino Benedikto Biskopo paliktą biblioteką. Pats Beda keliavo ne toliau kaip iki Jorko ir Lindisfarno. Nėra duomenų, kad jis būtų lankęsis bibliotekose tolimose vietovėse. Apie savo šaltinius Beda sako štai ką:

"

Su Dievo pagalba aš, Beda, Kristaus tarnas ir palaimintųjų apaštalų Petro ir Pauliaus vienuolyno Wearmouth ir Jarrow kunigas, surinkau šiuos faktus apie Bažnyčios Didžiojoje Britanijoje ir ypač Anglijos Bažnyčios istoriją, kiek man pavyko juos sužinoti iš senųjų raštų, mūsų protėvių tradicijų ir savo asmeninių žinių.

"

Beda kapas

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Beda?

K: Kokie buvo Bedos titulai?

K: Kokiems vienuolynams priklausė Beda?

K: Kur Beda praleisdavo daug laiko?

K: Kuo labiausiai išgarsėjo Beda?

K: Kokia kalba iš pradžių buvo Beda?

K: Koks buvo lotyniškas Beda titulas?

Paieška pagal raidę