Beda
Beda (taip pat šventasis Beda arba Garbingasis Beda) (673-735 m.) - vienuolis ir ankstyvasis Bažnyčios istorikas Anglijoje. Jis priklausė seseriškoms Nortumbrijos vienuolijoms Monkwearmouth-Jarrow. Jis daug laiko praleido Jarrow vienuolyne, kuriame buvo didelė biblioteka. Abu vienuolynai buvo Anglijos Durhamo grafystėje (dabar Tyne and Wear). Jis gerai žinomas kaip rašytojas ir mokslininkas, kurio žinomiausias veikalas Historia ecclesiastica gentis Anglorum ("Anglų tautos bažnytinė istorija") pelnė jam "Anglijos istorijos tėvo" titulą.
"Garbingasis Beda verčia Joną", James Doyle Penrose (1862-1932)
Gyvenimas
Netrukus po mirties Beda buvo pagarbiai vadinamas Garbinguoju Beda, tačiau tai nebuvo susiję su Romos katalikų bažnyčios svarstymu dėl jo paskelbimo šventuoju. Pats Beda sakė, kad jis gimė 673 m. Wearmouth vienuolyno žemėse. Būdamas septynerių metų, jo šeima jį atidavė mokyti Wearmouth'o abatui Benediktui Biscopui. Beda nenurodo, ar jo šeima buvo kilminga, ar ne. Būdamas devyniolikos, Beda buvo įšventintas diakonu, o sulaukęs trisdešimties - kunigu. Nors buvo aktyvus savo bendruomenės narys, Beda mėgstamiausia veikla laikė studijas, rašymą ir mokymą. Jis studijavo Bibliją ir lotynų kalbą. Lotynų kalbos mokėsi todėl, kad šia kalba buvo parašyta Biblija ir kitos vienuolyno bibliotekoje esančios knygos. Jo mokymas būtų buvęs labai paprastas, o nuomonės - labai tradicinės (jokiu būdu ne radikalios).
Gyvenimo pabaigoje Beda susirgo ir sunkiai kvėpavo. Jis ėmėsi darbų - baigė rašyti kai kuriuos raštus ir išdalijo kelis turėtus daiktus. Beda mirė 735 m. gegužės 26 d., Kristaus žengimo į dangų dieną.
De natura rerum , 1529 m.
Historia Ecclesiastica
Beda savo laiku parašė daug mokslinių, istorinių ir teologinių veikalų. Daugelį jų nukopijavo ir naudojo kiti Anglijos ir Vakarų Europos vienuolynai. Jis ypač išgarsėjo vienu veikalu. Vienas vertingiausių ir svarbiausių anglosaksų istorijos šaltinių yra Beda "Bažnytinė anglų tautos istorija". Didžiąją savo gyvenimo dalį Beda praleido Jarrow mieste, čia jis ir parašė savo istoriją. Bažnyčios istoriją sudaro penkios knygos ir apie 400 puslapių, parašytų lotynų kalba. Joje pateikiama 800 metų Anglijos istorija nuo Cezario laikų iki jos užbaigimo datos (731 m.). Paskutiniame skyriuje rašoma apie patį Bedą.
Vienas iš žmonių, padėjusių atlikti Bedos darbą, buvo Benediktas Biskopas. Jis įkūrė Wearmouth ir Jarrow vienuolynus. Dar svarbiau - jis sukūrė biblioteką, iš kurios Beda gavo didžiąją dalį savo informacijos. Iki savo mirties 689 m. jis keturis kartus keliavo į Romą ir pietus ir kiekvieną kartą parsiveždavo dideles knygų kolekcijas. Beda nebūtų galėjęs atlikti savo darbo, jei ne ketvirtasis abatas Ceolfridas. Jis padvigubino Benedikto Biskopo paliktą biblioteką. Pats Beda keliavo ne toliau kaip iki Jorko ir Lindisfarno. Nėra duomenų, kad jis būtų lankęsis bibliotekose tolimose vietovėse. Apie savo šaltinius Beda sako štai ką:
| " | Su Dievo pagalba aš, Beda, Kristaus tarnas ir palaimintųjų apaštalų Petro ir Pauliaus vienuolyno Wearmouth ir Jarrow kunigas, surinkau šiuos faktus apie Bažnyčios Didžiojoje Britanijoje ir ypač Anglijos Bažnyčios istoriją, kiek man pavyko juos sužinoti iš senųjų raštų, mūsų protėvių tradicijų ir savo asmeninių žinių. | " |
Beda kapas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Beda?
A: Beda buvo vienuolis ir Anglijos bažnyčios istorikas, gyvenęs nuo 672/3 iki 735 metų.
K: Kokie buvo Bedos titulai?
A: Beda buvo žinomas kaip Šventasis Beda, Garbingasis Beda ir Garbingasis Beda.
K: Kokiems vienuolynams priklausė Beda?
A: Beda priklausė seseriškiems Nortumbrijos vienuolynams Monkwearmouth-Jarrow.
K: Kur Beda praleisdavo daug laiko?
A: Beda daug laiko praleido Džarove, kur buvo didelė biblioteka, Anglijos Durhamo grafystėje (dabar Tyne and Wear).
K: Kuo labiausiai išgarsėjo Beda?
A: Beda geriausiai žinomas dėl savo veikalo Historia ecclesiastica gentis Anglorum ("Anglų tautos bažnytinė istorija"), kuris jam pelnė "Anglijos istorijos tėvo" titulą.
K: Kokia kalba iš pradžių buvo Beda?
A: Iš pradžių Beda buvo vadinamas senąja anglų kalba Bǣda arba Bēda.
K: Koks buvo lotyniškas Beda titulas?
A: Beda lotyniškai vadinosi Beda Venerabilis, tai reiškia Beda Garbingasis.
