Benoît de Maillet — prancūzų gamtininkas ir evoliucijos teorijos pirmtakas
Benoît de Maillet — prancūzų gamtininkas ir evoliucijos pirmtakas: keliautojas-diplomatas, geologiniai stebėjimai ir natūralios žmogaus kilmės idėjos.
Benoît de Maillet (1656 m. balandžio 12 d. Sen Mišelis - 1738 m. sausio 30 d. Marselis) buvo daug keliavęs prancūzų diplomatas ir gamtininkas. Per savo karjerą Mailletas gyveno ir dirbo įvairiuose Viduržemio jūros regionuose, rinko gamtos paminklų, išlikusių uolienų ir jūros liekanų pavyzdžius, o savo pastebėjimus sudėjo į idėjas, kurios toli lenkė to meto oficialią pasaulėžiūrą.
Diplomatinė veikla ir kelionės
Mailletas paskyrė Prancūzijos generaliniu konsulu Kaire ir prižiūrėtoju Levante. Ilgos tarnystės Rytuose metu jis daug keliavo po Egiptą, Siriją, Palestiną ir kitas Viduržemio jūros pakrantes, kur tyrinėjo krantų reljefą, rinko fosilijas, kriaukles bei kitus gamtos objektus. Šios kelionės ir ilgas pastebėjimų kaupimas padėjo jam susidaryti nepriklausomą požiūrį į Žemės istoriją.
Mokslinės idėjos ir hipotezė
Jis suformulavo evoliucijos hipotezę, paaiškinančią Žemę ir jos turinį. Remdamasis savo stebėjimais, Mailletas tvirtino, kad Žemė negalėjo atsirasti per vieną akimirką pagal trumpą religinį kronologinį pasakojimą: jo geologiniai stebėjimai įtikino jį, jog Žemės plutos savybės rodo ilgą ir laipsnišką vystymąsi, vykstant natūraliems procesams.
Konkrečiau, jis pastebėjo uolienose ir kalnuose jūros organizmų liekanas bei kriaukles ten, kur dabar yra sausuma, ir iš to darė išvadą, kad anksčiau jūros lygis buvo aukštesnis, o sausuma palaipsniui kilo ar buvo atidengta. Iš tokių stebėjimų Mailletas darė tolimesnę hipotezę, kad sausumoje gyvenantys gyvūnai galėjo kilti iš jūrose gyvenusių būtybių, o žmogus — natūralios kilmės, kilęs iš gyvūninių formų, o ne atskiras kūrinys, sukurtas staiga.
Pagrindiniai principai (santrauka)
- Žemės formavimasis vyko palaipsniui ir per ilgus laiko tarpsnius.
- Geologiniai sluoksniai ir fosilijos liudija apie ankstesnes jūrų padėtis ir apie biologinių formų kaitą.
- Gyvybė ant sausumos galėjo kilti iš jūrinės gyvybės — tai taikoma ir žmogui.
- Gamta formuoja Žemę per nuolatines, laipsniškas priežastis, o ne vienkartinius stebuklus.
Leidiniai, priėmimas ir poveikis
Maillet savo idėjas išdėstė rankraščiuose, kurie dėl jų prieštaravimo tada vyraujančioms religiniams pažiūroms buvo skelbiami sunkiai arba publikuoti pavėluotai. Jo pagrindinis tekstas buvo išleistas postumu — žinomas kaip Telliamed (anagrama iš jo pavardės: de Maillet → Telliamed) — ir susilaukė prieštaringo įvertinimo. Dalis tuo metu mokslininkų ir dvasininkų kritikavo jo spėjimus, tačiau kiti vėlesni tyrėjai ir mąstytojai pripažino Mailletą kaip ankstyvą evoliucijos idėjų bei uniformitarizmo (idėjos, kad dabartiniai procesai veikia ilgą laiką) pirmtaką.
Palikimas
Nors Mailleto teorijos savo išvystymu neprilygo vėlesnėms evoliucijos teorijoms, jo empirinis požiūris — išvesti išvadas iš geologinių ir biologinių stebėjimų, o ne vien iš autoriteto ar religinės tradicijos — padėjo atverti kelią platesniam mokslo diskursui apie gyvybės ir Žemės istoriją. Dėl savo drąsių idėjų jis dažnai minima kaip vienas iš tų gamtininkų, kurie iki Charleso Darwino laikų kėlė klausimus apie rūšių kaitą ir ilgesnį Žemės amžių.
Mailleto darbai primena, kad gamtos stebėjimas ir kruopštus duomenų rinkimas gali reikšti dideles permainas mokslo supratime — net jei pirmieji pasiūlymai atrodo prieštaringi ar netikslūs, jie gali tapti impulsu tolimesniems atradimams.
Benoît de Maillet, iš knygos "Description de l'Égypte" Paryžius, 1735 m.
Žemės amžius
Mailletas pirmą kartą pagrįstai apskaičiavo Žemės amžių, remdamasis įrodymais. Jis manė, kad Žemė turėjo vystytis lėtai, veikiant natūralioms jėgoms. Jis studijavo geologiją lauke. Jis matė erozijos požymius sausumoje ir nuosėdų susidarymo jūroje.Siekdamas išvengti konflikto su Katalikų Bažnyčia, jis savo idėjas slėpė prisidengdamas pokalbiu su indų filosofu. Jo veikalas liko rankraštyje iki pat jo mirties, kai buvo išleistas po to, kai jo redaktorius padarė pakeitimų, kurie jam pakenkė. Dabar yra geresnis šiuolaikinis leidimas, paremtas rankraščiais.
Maillet apskaičiavo, kad Žemė yra senesnė nei du milijardai metų. Jis taip pat pripažino tikrąją fosilijų prigimtį ir turėjo ankstyvų idėjų apie evoliuciją.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Benoît de Maillet?
A: Benoît de Maillet buvo prancūzų diplomatas ir gamtininkas, daug keliavęs.
K: Kokią hipotezę apie Žemę ir jos turinį iškėlė Benoît de Maillet?
A: Benoît de Maillet sukūrė evoliucinę hipotezę, paaiškinančią Žemę ir jos turinį.
K: Kas įtikino Benoît de Maillet, kad Žemė nebuvo sukurta akimirksniu?
A: Benoît de Maillet geologiniai stebėjimai įtikino jį, kad Žemė negalėjo būti sukurta akimirksniu, nes Žemės plutos savybės rodo lėtą jos vystymąsi vykstant natūraliems procesams.
K: Ką Benoît de Maillet manė apie sausumos gyvūnų kilmę?
A: Benoît de Maillet manė, kad sausumos gyviai galiausiai kilo iš jūrose gyvenančių būtybių.
K: Ką Benoît de Maillet manė apie žmogaus kilmę?
A: Benoît de Maillet tikėjo natūralia žmogaus kilme.
K: Kokias oficialias pozicijas užėmė Benoît de Maillet?
A: Benoît de Maillet buvo Prancūzijos generalinis konsulas Kaire ir prižiūrėtojas Levante.
K: Kokiose srityse Benoît de Maillet dirbo?
A: Benoît de Maillet buvo diplomatas ir gamtininkas, ypač domėjosi geologija ir evoliucijos teorija.
Ieškoti