Seleukas I Nikatorius (apie 358–281 pr. m. e.) — Seleukidų imperijos įkūrėjas
Seleukas I Nikatorius — Aleksandro generolas ir Seleukidų imperijos įkūrėjas: jo karai, valdymas nuo Babilono iki Indo ir poveikis senovės Artimiesiems Rytams.
Seleukas I Nikatorius („Seleukas Nugalėtojas“) (apie 358–281 m. pr. m. e.) buvo vienas žymiausių Aleksandro Didžiojo generolų ir vėlesnių Diadochų (įpėdinių) lyderių. Tarnavęs Aleksandro kariuomenėje, po jo mirties Seleukas tapo Babilono satrapu, o vėliau – didelės ir viena įtakingiausių helenistinių valstybių, vadinamos Seleukidų imperija, įkūrėju. Jo valdos apėmė didžiąją dalį Rytų Aleksandro užkariavimų, nuo Frygijos iki Indo upės.
Ankstyvieji metai ir karjera pas Aleksandrą
Gimimo metai nėra tiksliai žinomi (apie 358 m. pr. m. e.), tačiau žinoma, kad Seleukas priklausė makedonų aristokratijai ir tapo vienu iš Aleksandro draugų bei karinių vadų. Jis ėjo įvairias karininkų pareigas, vėliau vadovavo palydovams (elitinė kavalerija) ir užsitarnavo didelį įgūdžių ir patikimumo vardą Aleksandro stovykloje. Po Aleksandro mirties 323 m. pr. m. e. Seleukas iš pradžių rėmė regentą Perdikką.
Diadochų karai ir kilimas į valdžią
Po Aleksandro mirties prasidėjusios kovos tarp jo generolų (vadinamos Diadochų karais) nubrėžė Seleuko tolimesnį kelią. 323 m. pr. m. e. per Babilono padalijimą jis buvo paskirtas palydovų vadu. Perdikkas patyrė nesėkmę prieš Ptolemėją Egipte, kilo maištai, o Perdikkas buvo nužudytas per sąmokslą, kuriame dalyvavo Seleukas (321 arba 320 m. pr. m. e.).
321 m. pr. m. e. naujasis regentas Antipater paskyrė Seleuką Babilono satrapu. Tačiau netrukus prasidėjo nauji konfliktai: Antigonas Monofalmas (Antigonus) privertė Seleuką pasitraukti iš Babilono. Seleukas laikinai ieškojo prieglobsčio pas Ptolemėjų Egipte ir galėjo sugrįžti į Babiloną tik 312 m. pr. m. e., kai padėtis pasikeitė. Ši data vėliau tapo kai kurių šaltinių nurodoma kaip Seleukidų eros pradžia (era Seleukidų), naudojama datavimui kai kuriose Rytų šalyse.
Valdymas ir teritorinė plėtra
Nuo 312 m. pr. m. e. Seleukas aktyviai plėtė savo valdų ribas. Per savo karines kampanijas ir politinius susitarimus jis sukūrė vieną plačiausių helenistinių valstybių po Aleksandro mirties. Anot romėnų istoriko Appiano:
"Visada tykojęs kaimyninių tautų, stiprus ginklu ir įtikinamas taryboje, jis [Seleukas] įsigijo Mesopotamiją, Armėniją, Seleukidų Kapadokiją, Persiją, Partiją, Baktriją, Arabiją, Tapuriją, Sogdiją, Arachosiją, Hirkaniją ir kitas gretimas tautas, kurias buvo pavergęs Aleksandras, iki pat Indo upės, taigi jo imperijos ribos buvo plačiausios Azijoje po Aleksandro imperijos. Seleukui buvo pavaldus visas regionas nuo Frygijos iki Indo".
- Appianas, Sirijos karai
Jo valdymas apėmė tradicines Aleksandro užkariavimų žemes: Babiloniją, Persiją, Mesopotamiją bei tolimesnius rytinius regionus. Administraciniu požiūriu Seleukas kombinavo helenistinį (graikų) valdymo stilių su vietinėmis tradicijomis: diegė graikiškus miestus, remė kolonišką miestų įkūrimą ir skatino helenizmą, tačiau taip pat paliko vietinę administraciją ir paveldėtas struktūras, kad stabilizuotų savo valdžią.
Santykiai su Indija ir mainai su Čandragupta
Vienas reikšmingiausių Seleuko diplomatinių žingsnių buvo susitarimas su Indijos imperatoriumi Čandragupta Maurija po kelių metų karo (305–303 m. pr. m. e.). Pagal šį susitarimą Seleukas atsisakė kai kurių rytinių satrapijų Indo slėnyje mainais į karinę paramą — istoriniuose šaltiniuose minima, kad Čandragupta perdavė apie 500 karo dramblių. Šie drambliai vėliau turėjo didelę reikšmę helenistinių karų scenose: jie buvo panaudoti prieš Antigoną Ipsos mūšyje 301 m. pr. m. e. ir kitose kovose bei prisidėjo prie Seleuko militarinės pranašumo formavimo.
Pagrindiniai mūšiai ir politiniai poslinkiai
- Ipsos mūšis (301 m. pr. m. e.) – kovos tarp Diadochų rezultatas: Antigonas buvo nugalėtas ir žuvo, o tai atvėrė kelią Seleukui konsoliduoti rytines teritorijas.
- Kiti susidūrimai su Lizimachu ir Antigonu lėmė Pergalę ir dominavimą Azijoje bei Anatolijoje, tačiau Diadochų konfliktai tęsėsi dėl teritorinių pretenzijų, ypač dėl Makedonijos ir Trakijos.
Miesto statybos, kultūra ir ekonomika
Seleukas aktyviai kūrė naujas helenistines polis (miestų valstybės) ir pernaudojo miestų įkūrimą kaip priemonę konsoliduoti valdomą teritoriją bei skleisti graikų kultūrą. Svarbiausi įkūrimai:
- Antiochija (apie 300 m. pr. m. e.) – viena iš pagrindinių Seleukidų sostinių ir svarbus helenistinio kultūros centras.
- Seleukija prie Tigro (apie 305 m. pr. m. e.) – naujoji sostinė prie Tigro upės, kuri ilgainiui konkuravo ir iš dalies išstumė Babiloną kaip regiono politinį centrą.
Be miestų steigimo, Seleukas skatino prekybą, monetarinę išlaidų politiką (platinant helenistines monetas) ir infrastruktūros plėtrą, kuri padėjo integruoti skirtingas tautas bei ekonomikas jo imperijoje.
Asmeninis gyvenimas ir palikuonys
Seleukas vedė vieną žymiausių Aleksandro laikų santuokų – jis išsaugojo savo ryšius su helenistinėmis ir vietinėmis aristokratijomis. Iš šių ryšių gimė sūnūs, tarp kurių svarbiausias buvo Antiochas I, tapęs jo įpėdiniu ir tęsiantis dinastiją Seleukidų imperijoje.
Mirtis ir palikimas
281 m. pr. m. e., siekdamas išplėsti savo įtaką į Europinę Trakiją ir Makedoniją po Lizimacho žūties, Seleukas keliavo į Trakiją. Ten jį nužudė Ptolemėjas Ceraunas, kuris tuo metu glaudėsi Seleukidų dvare kartu su savo seserimi Lizandra. Seleuko žūtis sustabdė jo planus užimti Makedoniją ir Trakiją bei atvėrė kelią Ptolemėjui Ceraunui užgrobti dalį buvusios Lizimacho valdžios. Po Seleuko mirties valdžią Seleukidų imperijoje perėmė jo sūnus Antiochas I.
Seleuko palikimas yra daugialypis: jis įkūrė vieną didžiausių helenistinių valstybių, suformavo administracinę bei kultūrinę bazę, kuri leido graikų kultūrai įsitvirtinti Artimuosiuose Rytuose, ir jo įkurti miestai tapo svarbiais regioniniais centrais. Nors vėliau Seleukidų imperija patyrė decentralizaciją ir teritorinius praradimus (ypač dėl Partų ir kitų vietinių jėgų kilimo), Seleuko veiksmai ir institucijos ilgai formavo Artimųjų Rytų politinę bei kultūrinę raidą.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Seleukas I Nikatorius?
A: Seleukas I Nikatorius, dar žinomas kaip "Seleukas Nugalėtojas", buvo Aleksandro Didžiojo generolas ir draugas, kuris galiausiai perėmė jo imperijos kontrolę. Jis įkūrė Seleukidų imperiją, valdžiusią didžiąją dalį Aleksandro užkariautų teritorijų Artimuosiuose Rytuose.
K: Kas buvo "Diadochų karai"?
A: "Diadochų karai" buvo karai tarp Aleksandro įpėdinių po jo mirties 323 m. pr. m. e. birželio mėn. Šie karai vyko siekiant nustatyti, kas perims Aleksandro imperijos kontrolę.
K: Kaip Perdikkas patyrė nesėkmę prieš Ptolemėją?
A: Perdikkas patyrė nesėkmę prieš Ptolemėją Egipte, todėl jo kariai sukilo ir galiausiai jį išdavė bei nužudė Seleukas ir kiti asmenys 321 arba 320 m. pr. m. e.
K: Kokį vaidmenį Seleukui atliko karo drambliai?
A: Karo drambliai Seleukui atliko lemiamą vaidmenį Ipsus mūšyje 301 m. pr. m. e. ir Korupediumo mūšyje 281 m. pr. m. e. Po dvejų karo metų (305-303 m. pr. m. e.) jis iš Indijos gavo 500 karo dramblių.
Klausimas: Kokius miestus Seleukas įkūrė savo valdymo laikotarpiu?
A: Valdymo metu Seleukas įkūrė keletą naujų miestų, įskaitant Antiochiją (300 m. pr. m. e.) ir ypač Seleukiją prie Tigro (apie 305 m. pr. m. e.), kuri tapo naująja jo imperijos sostine.
Klausimas: Kaip Ptolemėjo veiksmai sudarė sąlygas jam perimti valdžią iš Lizimacho?
A: Ptolemėjo Ceraunos įvykdytas Seuleko nužudymas sunaikino bet kokias perspektyvas perimti Lizimacho europinių teritorijų, tokių kaip Trakija ir pati Makedonija, kontrolę, taip atverdamas kelią Ptolemėjui Ceraunos perimti daug valdžios iš buvusių Lizimacho teritorijų Makedonijoje.
Ieškoti