Ptolemėjų dinastija — Makedonijos graikų karalių šeima Egipte (305–30 pr. m. e.)

Ptolemėjų dinastija: Makedonijos graikų valdovai Egipte (305–30 pr. m. e.) — istorija, Kleopatros dramos, politinės intrigos ir senovės Egipto pabaiga.

Autorius: Leandro Alegsa

17-10-2025 23:21

Ptolemėjų dinastija, dar vadinama Lagidais, buvo Makedonijos graikų karališkoji šeima, valdžiusi Egiptą. Jie valdė apie 275 metus – nuo 305 m. pr. m. e. iki 30 m. pr. m. e. ir buvo paskutinė senovės Egipto dinastija.

Ptolemėjas buvo vienas iš Aleksandro Didžiojo generolų ir vietininkų. Po Aleksandro mirties 323 m. pr. m. e. jis buvo paskirtas Egipto satrapu. Kr. 305 m. pr. m. e. jis pasiskelbė karaliumi Ptolemėju I, vėliau pramintu "Soteru" (gelbėtoju). Egiptiečiai netrukus pripažino Ptolemėją kaip nepriklausomo Egipto faraonų įpėdinį. Skirtingai nuo kai kurių ankstesnių užsienio valdovų (pvz., Achemenidų imperijos laikų), Ptolemėjai daugiausia gyveno Egipte ir įtvirtino savo administraciją bei karalystės centrą Aleksandrijoje, kuri tapo svarbiu politiniu, kultūriniu ir prekybiniu centru Viduržemio jūroje.

Valdymas ir paveldėjimas

Ptolemėjų dinastijoje visi vyriškos giminės valdovai tradiciškai turėjo vardą Ptolemėjas. Dinastijos dinastinė politika dažnai apėmė meilužių ir sutuoktinių ryšius tarp giminaičių: karalienės dažnai buvo savo vyrų seserys ar giminės moterys, o pagrindinės karalienių pavardės buvo Kleopatra, Arsinoe arba Berenike. Tai padėjo išlaikyti valdžią vienos šeimos rankose, bet taip pat keldavo vidinių konfliktų dėl sosto.

Kultūra, religija ir administracija

Ptolemėjai derino helenistinę makedonietišką tradiciją su senovės Egipto faraonų institucijomis. Jie vaizdavo save kaip faraonus, dalyvavo egiptiečių religinėse ceremonijose ir rėmė vietinę šventovę infrastruktūrą, tuo pačiu palaikydami graikų polisų gyvenimą ir helenistinę elito kultūrą. Valstybės administracija ir kultūra išliko dvibalsės: oficiali kalba ilgiausią laiką buvo graikų, tačiau egiptiečių (hieroglifų, demotikų) tradicijos taip pat išliko svarbios. Vienas reikšmingų ptolemėjų valdymo dokumentų pavyzdžių – vėlesnis Ptolemėjų laikų dekretas, įrašytas trijose rašto formose, kuris įkvėpė Rosetės akmens atradimą (tai liudija apie valdymo ir teisinės praktikos sąveiką tarp kalbų).

Kultūros ir mokslo rėmimas

Ptolemėjai ypač garsėjo Aleksandrijos rėmimu: ten įkurtas didysis Aleksandrijos Mouseion ir biblioteka, kuri tapo svarbiausiu helenistinės mokslo, literatūros ir vertimų centru. Biblioteka pritraukė mokslininkus, matematikus, astronimus ir filosofus iš viso pasaulio, o Ptolemėjai rėmė kartografiją, istorijos rašymą ir natūrinius mokslus.

Ekonomika ir galybė

Ptolemėjai išvystė stiprią žemės ūkio administraciją, ypač grūdų gamybą, kuri tapo svarbiu eksporto produktu, tiekiamu Viduržemio jūros rinkoms. Jie taip pat kūrė jūrų prekybinius maršrutus, plėtojo uostus ir palaikė karines pajėgas, kad apsaugotų prekybą bei teritoriją. Pinigų kalyba, sudėtinga biurokratija ir miestų tinklas padėjo Ptolemėjams išlaikyti valdžią ir įtaką regione.

Žymūs Ptolemėjai

Ptolemėjas I Soter – dinastijos įkūrėjas.
Ptolemėjas II Filadelfas – išplėtė kultūrinę ir mokslinę veiklą, rėmė Aleksandrijos biblioteką.
Ptolemėjas III Euergetas – valdėjo karinius ir diplomatinius žygius rytinėse teritorijose.
Ptolemėjas V Epifanas – jo laikotarpiu buvo iškaltas Rosetės akmuo, suteikęs daug žinių apie vėlesnį epigrafikos tyrimą.
Kleopatra VII – paskutinė dinastijos valdovė, žymi savo politiniais ryšiais su Romos vadai.

Santykiai su Roma ir dinastijos pabaiga

Per II–I a. pr. Kr. Ptolemėjai vis dažniau įsivėlė į politinius ir karininius ryšius su Romos Respublika. Kleopatra VII įsitraukė į galingas romėnų frakcijas: ji buvo susijusi su Julijaus Cezario politine ir asmenine sąjunga ir vėliau su Marku Antonijumi, dalyvaujant tarptautinėse kovoje tarp romėnų lyderių (pvz., tarp Pompėjaus, o vėliau – Oktaviano ir Marko Antonijaus). Po Kleopatros mirties 30 m. pr. m. e. romėnų valdžia prijungė Egiptą prie Romos imperijos kaip imperatoriškąją provinciją, taip užbaigdama Ptolemėjų dinastijos laikotarpį.

Ptolemėjų palikimas – tai sudėtingas derinys: jie sustiprino ir išsaugojo senovės Egipto institucijas, tuo pačiu įvedę helenistinę politikos, kultūros ir mokslo tradiciją. Aleksandrija kaip mokslo centras, ptolemėjų meninė ir architektūrinė veikla bei ekonominiai ryšiai turėjo ilgalaikį poveikį Viduržemio jūros regionui ir vėlesnei Romos civilizacijai.

Ptolemėjas I Soteras.

Ptolemėjų valdovai ir sutuoktiniai

Skliausteliuose nurodytos Ptolemėjų faraonų valdymo datos. Jie dažnai valdė kartu su savo žmonomis, kurios dažnai būdavo ir jų seserys. Karališkąja valdžia naudojosi kelios karalienės, tačiau garsiausia ir sėkmingiausia buvo Kleopatra VII (51-30 m. pr. m. e.), kurios du broliai ir sūnus vienas po kito buvo nominalūs bendravaldžiai. Egzistuoja kelios vėlesnių valdovų numeravimo sistemos; čia naudojama šiuolaikinių mokslininkų dažniausiai naudojama sistema.

Ptolemėjas I Soteras (305-282 m. pr. m. e.) iš ^[]pradžių vedė (tikriausiai) Taisą, paskui Artakamą, Euridikę ir galiausiai Bereniką I.
Ptolemėjas II Filadelfas (282 m. pr. Kr. - 246 m. pr. Kr.) vedė Arsinoe I, vėliau Arsinoe II Filadelfą; valdė kartu su Ptolemėju I Epigonu (267-259 m. pr. Kr.)
Ptolemėjas III Euergetas (246-221 m. pr. m. e.) vedė Bereniką II
Ptolemėjas IV Filopatorius (221-203 m. pr. m. e.) vedė Arsinoe III
Ptolemėjas V Epifanas (203-181 m. pr. m. e.) vedė Kleopatrą I
Ptolemėjas VI Filometoras (181-164 m. pr. m. e., 163-145 m. pr. m. e.) vedė Kleopatrą II, 152 m. pr. m. e. trumpai valdė kartu su Ptolemėju Eupatoriumi.
Ptolemėjas VII Neos Filopatorius (niekada nevaldė)
Ptolemėjas VIII Euergetas II (Fizkonas) (170-163 m. pr. m. e., 145-116 m. pr. m. e.) buvo vedęs Kleopatrą II, paskui Kleopatrą III; 131-127 m. pr. m. e. Kleopatra II jį laikinai išvarė iš Aleksandrijos, 124 m. pr. m. e. su ja susitaikė.
Kleopatra II Filometora Soteira (131-127 m. pr. m. e.), pasipriešinusi Ptolemėjui VIII
Kleopatra III Filometras Soteira Dikaiosyne Nikephoros (Kokkė) (116-101 m. pr. m. e.) valdė kartu su Ptolemėju IX (116-107 m. pr. m. e.) ir Ptolemėju X (107-101 m. pr. m. e.)
Ptolemėjas IX Soteras II (Latyrosas) (116-107 m. pr. m. e., 88-81 m. pr. m. e. kaip Soteras II) vedė Kleopatrą IV, vėliau Kleopatrą Selenę; pirmojo valdymo metu valdė kartu su Kleopatra III
Ptolemėjas X Aleksandras I (107-88 m. pr. m. e.) buvo vedęs Kleopatrą Selenę, paskui Bereniką III; valdė kartu su Kleopatra III iki 101 m. pr. m. e.
Berenikė III Filopatorė (81-80 m. pr. m. e.)
Ptolemėjas XI Aleksandras II (80 m. pr. m. e.) vedė ir valdė kartu su Berenikė III prieš ją nužudydamas; po to 19 dienų valdė vienas.
Ptolemėjas XII Neos Dionisas (Auletes) (80-58 m. pr. m. e., 55-51 m. pr. m. e.) vedė Kleopatrą V Tryfėną
Kleopatra V Tryfena (58-57 m. pr. m. e.) valdė kartu su Berenike IV Epifanėja (58-55 m. pr. m. e.) ir Kleopatra VI Tryfena (58 m. pr. m. e.)
Kleopatra VII Filopatorė (51-30 m. pr. m. e.) valdė kartu su Ptolemėju XIII Teosu Filopatoriumi (51-47 m. pr. m. e.), Ptolemėju XIV (47-44 m. pr. m. e.) ir Ptolemėju XV Cezarionu (44-30 m. pr. m. e.).
Arsinoe IV (48-47 m. pr. m. e.) prieš Kleopatrą VII

Kiti Ptolemėjų dinastijos nariai

Ptolemėjas Keraunas (mirė 279 m. pr. m. e.) - vyresnysis Ptolemėjo I Soterio sūnus. Galiausiai tapo Makedonijos karaliumi.
Ptolemėjas Apionas (mirė 96 m. pr. m. e.) - Ptolemėjo VIII Fizkono sūnus. Tapo Kirenaikos karaliumi. Užrašė Kirenaiką Romai.
Ptolemėjas Filadelfas (gimė 36 m. pr. m. e.) - Marko Antonijaus ir Kleopatros VII sūnus.
Ptolemėjas Mauretanijos (mirė 40 m. po Kr.) - Jubos II Mauretanijos ir Kleopatros Selenos II, Kleopatros VII ir Marko Antonijaus dukters, sūnus. Mauretanijos karalius.

Medicininė analizė

Ptolemėjų dinastijos nariai buvo apibūdinami kaip itin nutukę. Jų skulptūrose ir monetose vaizduojamos išryškėjusios akys ir išsipūtę kaklai. Šeimoje paplitusi Graveso liga galėtų paaiškinti kaklo patinimą ir akių iškilimą (egzoftalmą), nors tai mažai tikėtina, jei jie buvo tiesiog nutukę.

Tikėtina, kad šios dinastijos nariai sirgo daugiaorganine fibrozine liga, pavyzdžiui, Erdheimo-Česterio liga arba šeimynine daugiažidinine fibroskleroze. Sergant šia liga, vienu metu gali pasireikšti tiroiditas, nutukimas ir akių proptozė.

Vaizdų galerija

Ptolemėjas Makedonietis įkūrė Ptolemėjų dinastiją.

Ptolemėjas II

Ptolemėjas III

Ptolemėjas IV

Ptolemėjas V

Ptolemėjas VI

Kleopatra II (dešinėje)

Ptolemėjas VIII

Ptolemėjas IX

Ptolemėjas X

Ptolemėjas XI

Ptolemėjas XII

Ptolemėjas XIII ir Izidė

Ptolemėjas XIV

Kleopatra VII

Ptolemėjas XV, paprastai vadinamas Cezarionu.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Ptolemėjai?

A: Ptolemėjai buvo Makedonijos graikų karališkoji šeima, valdžiusi Egiptą ir buvusi paskutinė senovės Egipto dinastija.

K: Kiek laiko truko Ptolemėjų dinastija?

A: Ptolemėjų dinastija gyvavo 275 metus, nuo 305 m. pr. m. e. iki 30 m. pr. m. e.

K: Kas buvo Ptolemėjas?

A: Ptolemėjas buvo vienas iš Aleksandro Didžiojo generolų ir vietininkų, kuris po Aleksandro mirties 323 m. pr. m. e. buvo paskirtas Egipto satrapu. Vėliau jis pasiskelbė karaliumi Ptolemėju I.

K: Kodėl egiptiečiai pripažino Ptolemėją nepriklausomo Egipto faraonų įpėdiniu?

A: Egiptiečiai pripažino Ptolemėją nepriklausomo Egipto faraonų įpėdiniu, nes jis, kitaip nei ankstesni Achemenidų imperijos valdovai, dažniausiai gyveno Egipte.

K: Koks buvo paskutinės Ptolemėjų dinastijos karalienės vardas?

A: Paskutinės Ptolemėjų dinastijos karalienės vardas buvo Kleopatra VII.

K: Su kuo Kleopatra VII dalyvavo Romos politinėse kovose?

A: Kleopatra VII dalyvavo Romos politinėse kovose tarp Julijaus Cezario ir Pompėjaus, o vėliau - tarp Oktaviano ir Marko Antonijaus.

K: Kas nulėmė Ptolemėjų valdymo Egipte pabaigą?

A: Kleopatros VII mirtis reiškė Ptolemėjų valdymo Egipte pabaigą.

Ieškoti