Sirijos pilietinis karas: priežastys, tarptautinė įtaka ir humanitarinė krizė

Sirijos pilietinis karas: priežastys, tarptautinė įtaka ir humanitarinė krizė — gili analizė apie konfliktą, tarptautinę įtaką, žmogaus teisių pažeidimus ir pabėgėlių tragediją.

Sirijos pilietinis karas, dar vadinamas Sirijos sukilimu (arab. الثورة السورية) arba Sirijos krize (arab. الأزمة السورية), yra ilgai besitęsiantis ir sudėtingas ginkluotas konfliktas Sirijoje. Konfliktas prasidėjo 2011 m. kovą, kai po panašių demonstracijų kitose arabų šalyse (vadintų Arabų pavasariu) Sirijoje kilo masiniai protestai, reikalavę prezidento Bašaro al Asado atsistatydinimo. Asado šeima kontroliuoja šalies vadovybę nuo 1971 m. Dalis jo šalininkų priklauso alavitų bendruomenei, kuri yra šiitų atšaka, o dauguma opozicijos — sunitai. Konflikte taip pat dalyvauja kurdų, krikščionių ir kitų etninių bei religinų grupių atstovai.

Priežastys ir perėjimas nuo protestų prie karo

2011 m. kovo–balandžio mėn. protestai buvo susidorojami smurtu: 2011 m. balandžio mėn. Sirijos kariuomenė atakavo demonstracijas įvairiuose miestuose. Per kelis mėnesius siaučiant susirėmimams, dalis saugumo pajėgų ir karių pabėgo arba perėjo į sukilėlių pusę, o opozicijos protestai virto ginkluotu sukilimu. Sukilėlius sudarė tiek pasitraukę kariškiai, tiek civiliai savanoriai; jie dažnai veikė fragmentuotai ir neturėjo vieningos centrinės vadovybės. Prie konflikto eskalacijos prisidėjo socialinės, ekonominės ir politinės problemos — plataus masto korupcija, politinė represija, darbo ir pragyvenimo sunkumai bei regioninis sektinis susiskaldymas.

Vykusių kovų pagrindiniai dalyviai

• Sirijos vyriausybė (Bašaro al Asado režimas) — ginklų ir karinę paramą gavo iš Rusijos ir Irano, taip pat sulaukė pagalbos iš savo sąjungininkų.
• Opozicijos grupės — nuo vietinių sukilėlių ir laikinų karininių grupių iki labiau organizuotų formacijų, tokių kaip laisvosios Sirijos armija bei kitos islamistinės grupuotės (viena iš jų minėta kaip "al Nusra Front".).
• Tarptautinės ir regioninės jėgos: Kataras ir Saudo Arabija remė kai kurias sukilėlių grupes, tuo tarpu "Hezbollah" 2013 m. aktyviai rėmė vyriausybę. Vėliau konfliktą ženkliai paveikė tokios jėgos kaip Turkija, Jungtinės Valstijos ir koalicijos prieš Islamo valstybę, taip pat kurdų vadovaujamos pajėgos.
• Ekstremistinės organizacijos: nuo 2013–2014 m. konflikte išryškėjo ir radikalios grupuotės, įskaitant Irako ir Levantoislamo valstybę (ISIL/ISIS), kuri tam tikru metu kontroliavo dideles teritorijas.

Tarptautinė įtaka ir karinio konflikto raida

2013 m. ir vėlesniais metais konfliktas tapo tarptautiniu: Sirijos režimas gavo karinę paramą iš Rusijos ir Irano, o kai kurios kaimyninės ir regioninės valstybės remė opoziciją. 2013 m. pabaigoje ir 2014 m. pradžioje įtaką konflikte padidino Irako ir Levanto islamo valstybės veikla — ši organizacija užėmė daug teritorijų Sirijos ir Irako pasienyje, o vėliau pritraukė tarptautinės koalicijos karinę reakciją.

2015 m. Rusijos tiesioginė karinė intervencija padėjo Sirijos vyriausybei atgauti kai kurias prarastas teritorijas. Per kelerius vėlesnius metus nuosekliai mažėjo ISIL kontroliuojama teritorija: 2017–2019 m. tarptautinės ir vietinės pajėgos (įskaitant kurdų kovotojus) atkovojo didžiąją dalį šios organizacijos užimtų žemių. Vis dėlto regionas liko susiskaldęs, vyko atskiros operacijos (pvz., Turkijos karinės operacijos šiaurėje), o smurtas ir sukilimai tęsiami iki šiol.

Humanitarinė krizė

Sirijos konfliktas sukėlė vieną didžiausių šiuolaikinių humanitarinių krizių. Jungtinių Tautų bei kitų tarptautinių organizacijų duomenimis, per dešimtmečius trukusį konfliktą žuvo šimtai tūkstančių žmonių; ankstesnėse ataskaitose (2013 m.) minėtos vertės nurodė apie 100–120 tūkst. žuvusiųjų. Karo metu masiškai buvo pažeidžiamos žmogaus teisės: pranešama apie dalinių civilių žudynes, kankinimus (įskaitant kaltinimus, kad Sirijos vyriausybė kankino kalinius), prievartavimus, priverstinius sodybų išvarymus ir kt.

2013 m. Sirijos režimas prieš sukilėlius buvo apkaltintas panaudojęs cheminius ginklus, o incidentai, pvz., Ghoutos atakos, sulaukė tarptautinio pasmerkimo. Vėliau 2014 m. dalis cheminio arsenalas buvo deklaruota ir išvežta tarptautiniu ryšiu, tačiau karas tęsėsi kitomis priemonėmis.

Dėl karo milijonai žmonių priversti palikti savo namus: dešimtys tūkstančių buvo įkalinti, daugiau nei 4 mln. viduje šalies persikėlė (išsikėlė viduje), o milijonai tapo pabėgėliais užsienyje. Ankstesniais etapais minėtos vertės rodė, kad apie 2–5,6 mln. sirų persikėlė į kitas šalis; per vėlesnius metus pabėgėlių ir viduje perkeltųjų skaičius augo — pagal Jungtinių Tautų agentūras konfliktas sukėlė milijoninių mastų priverstines migracijas ir didžiulį poreikį humanitarinei pagalbai. Dėl nuolatinio smurto ir infrastruktūros griūties milijonams civilių trūksta elektros, švaraus geriamojo vandens, vaisių maisto ir sveikatos priežiūros.

Pasekmės ir ilgalaikės problemos

• Ekonominė ir infrastruktūrinė žala: miestų griovimas, pramonės ir žemės ūkio naikinimas, kritusios valstybės pajamos.
• Sveikatos ir psichikos sveikatos krizė: pažeista sveikatos sistema, trūksta vakcinų, gydytojų ir medicininių vaistų; daugelis gyventojų kenčia nuo traumų ir psichologinių pasekmių.
• Regioninis nestabilumas: konflikto pasekmės paveikė kaimynines šalis (Libaną, Jordaniją, Turkiją, Iraką), padidino terorizmo grėsmę ir politinę įtampą regione.
• Tarpusavio susiskaldymas: sektiniai prieštaravimai ir vietinių konfliktų liekanos apsunkina taikos procesą bei grąžinimą į sugriautas teritorijas.

Karas šiandien ir galimos išeitys

Nors kai kuriuos regionus vyriausybė atkovojo, o ISIL teritorinius užėmimus smarkiai sumažino, Sirijoje vis dar vyksta žiniasklaidos mažiau pastebimos kovos, partizaninis pasipriešinimas ir pavienės konfrontacijos. Politinių sprendimų paieškos (pvz., politiniai derybų procesai, susitarimai tarp regioninių ir tarptautinių dalyvių) vyksta sunkiai dėl daugybės šalių interesų ir vietinių prieštaravimų. Stabilizacijai reikalingas plataus masto humanitarinis finansavimas, saugumo garantijos, imuniteto prieš kerštą ir tikros politinės reformos, galinčios užtikrinti trumpalaikę apsaugą bei ilgalaikį taikos procesą.

Sirijos konfliktas yra sudėtingas, nes jame susipina vietinės priežastys, sektiniai skirtumai, regioninė įtaka ir tarptautinės intervencijos. Jo pasekmės — humanitarinė tragedija, didžiuliai materialiniai nuostoliai ir geopolitinės kaitos — ilgai darys įtaką Sirijos visuomenei ir visam regionui.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Sirijos pilietinis karas?

K: Kokiais kitais pavadinimais jis žinomas?

Klausimas: Kur ji prasidėjo?

K: Kas dalyvauja šiame konflikte?

K: Kaip šis konfliktas vystėsi laikui bėgant?

K: Kas vyko prieš prasidedant šiam konfliktui?

K: Kodėl šie protestai peraugo į smurtinę kovą?

Paieška pagal raidę