Belgijos mūšis arba Belgijos kampanija buvo didesnio mūšio dėl Prancūzijos dalis. Tai buvo puolamoji Vokietijos kampanija Antrojo pasaulinio karo metais, prasidėjusi 1940 m. gegužės 10 d. Kampanija vyko maždaug 18 dienų ir baigėsi Vokietijos okupacija po Belgijos kariuomenės kapituliacijos.

Kampanijos eiga

Gegužės 10 d. Vokietijos pajėgos pradėjo plataus masto įsiveržimą į Beniliukso šalis ir Prancūziją. Sąjungininkai — Belgijos kariuomenė, didžioji Britanijos ekspedicinė ekspedicinė jėga (BEF) ir Prancūzijos daliniai — skubiai įėjo į Belgiją manydami, kad tai bus pagrindinis vokiečių smūgis. Vokiečiai pasinaudojo vadinamuoju „žaibo“ (Blitzkrieg) metodo elementais ir paslaptinguoju Manšteino (Manstein) planu: dalis pajėgų puolė per Beniliuksą ir Šiaurės Belgiją, o pagrindinis greitųjų tankų šturmas buvo atliktas per Ardenus, regione, kur sąjungininkai nesitikėjo didelio tankų kiekio.

Po pradinių mūšių vokiečių pėstininkai ir panzervaldžios greitai persirito į rytus ir pietus link Lamanšo sąsiaurio. Per kelias dienas vokiečiai perskyrė sąjungininkų pajėgas ir pasiekė Lamanšą, apsupdami britų, prancūzų ir belgų dalinius šiaurėje. Sąjungininkai buvo priversti trauktis link pakrantės (Dunkerkas), iš kur prasidėjo didelė evakuacija.

Svarbiausi mūšiai ir operacijos

  • Eben-Emael (geg. 10) — strateginis forto Eben-Emael užėmimas: viena pirmųjų plataus masto oro desanto operacijų, kurioje vokiečių desantininkai ir gliderių (kaitinimo) pajėgos užėmė svarbų fortą, neutralizavo ginkluotę ir atvėrė kelią pėstininkams.
  • Hannut (geg. 12–14) — mūšis prie Hannut: iki tol didžiausias tankų mūšis Europoje, kuriame vokiečių ir prancūzų tankų junginiai susidūrė dideliu mastu.
  • Senos ir Sedan perėjimas — perėjus Seną ties Sedanu, vokiečiai sėkmingai įsitvirtino pietinėje sąjungininkų pusėje ir atvėrė kelią tankų kolonoms į vakarus link Lamanšo.
  • Evakuacija iš Dunkerko (Operation Dynamo) — sąjungininkų traukimasis į pakrantę ir plataus masto evakuacija (prasidėjo gegužės 26 d.), kuri leido išgelbėti daug britų ir prancūzų karių, bet paliko Belgiją be efektyvios pagalbos.

Kapituliacija, okupacija ir pasekmės

Gegužės 28 d. Belgijos vyriausybė, susidūrusi su smarkiu spaudimu ir strategiškai užpulta, pasidavė; tai baigė Belgijos valstybinį karo etapą ir paliko vokiečiams kontrolę. Karalius Leopoldas III pasiliko Belgijoje ir vėliau buvo laikomas ginčytinu politiniu veiksniu dėl sprendimo kapituliuoti. Belgijos vyriausybė patraukė į tremtį.

Belgija buvo okupuota nuo 1940 m. pavasario. Daugelyje vietų veikė pasipriešinimo judėjimas, taip pat vyko represijos ir persekiojimai. Dalis Belgijos teritorijos buvo atlaisvinta 1944 m. rudenį, kai Vakarų aljansas (JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados pajėgos) 1944 m. vasarą ir rudenį išlaisvino didžiąją dalį Vakarų Europos; Briuselis buvo išlaisvintas 1944 m. rugsėjo mėn. Vokiečiai dar kartą surengė kontrataką 1944–1945 m. žiemą (Ardenų mūšis), bet ji nebegrąžino visos Belgijos kontrolės.

Kampanija Belgijoje buvo reikšminga dėl kelių priežasčių: ji atskleidė Blitzkrieg taktikos efektyvumą, parodė sąjungininkų pasirengimo spragas ir lėmė didžiulį politinį bei karų strateginį poslinkį Vakarų Europoje. Belgijos kampanija kartu su tolesniais įvykiais lėmė mūšio dėl Prancūzijos baigtį ir ilgam pakeitė karo eigą Vakarų fronte.