Victor Horta — belgiškos secesijos architektūros pionierius ir dizaineris
Victor Horta — belgiškos secesijos architektūros pionierius ir dizaineris: baronas, Hôtel Tassel kūrėjas, keturi jo pastatai UNESCO pavelde, inovatyvi secesijos vizija.
Viktoras, baronas Horta (1861 m. sausio 6 d. – 1947 m. rugsėjo 8 d.) – belgų architektas ir dizaineris. Johnas Julius Norwichas teigė, kad jis buvo „neabejotinai pagrindinis Europos secesijos architektas“. Horta yra vienas svarbiausių vardų secesijos architektūroje. Kai kas teigia, kad jo pastatas „Hôtel Tassel“ Briuselyje buvo pirmasis kartas, kai šis stilius buvo panaudotas architektūroje.
Gyvenimas ir parengiamieji metai
Viktoras Horta gimė 1861 m. Belgijoje. Studijavo architektūrą ir ankstyvoje karjero stadijoje dirbo su tuo metu veikiančiais architektais, kurie supažindino jį su naujomis konstrukcinėmis medžiagomis – geležimi ir stiklu. Šios medžiagos bei pramoninės gamybos galimybės skatino Hortos ieškojimus naujo, organiško stiliaus, kuriame būtų sujungta struktūra, funkcija ir dekoras.
Stilius ir inovacijos
Hortos kūrybai būdingi šie bruožai:
- Organinės, vingrios linijos – vadinamieji „whiplash“ elementai, primenantys augalinius motyvus.
- Visapusiškas dizainas – Horta projektavo ne tik pastatų fasadus ir planus, bet ir interjerus, baldus, šviestuvus, vitražus bei metalinius ornamentus taip, kad kiekvienas elementas būtų suderintas su bendru projektu.
- Struktūros atvirumas – naujoviškas geležies ir stiklo panaudojimas leido sukurti erdves, kur šviesa ir judesys tampa svarbia architektūros dalimi.
- Nutolimas nuo istorinių stilizacijų – Horta siekė sukurti modernią estetiką, neprimenančią anksčiau dominuojančių akmeninio klasicizmo ar eklektikos formų.
Pagrindiniai darbai
Įsimintiniausi Hortos projektai yra miestų gyvenamieji namai ir reprezentacinės erdvės Briuselyje. Tarp žymiausių:
- Hôtel Tassel (apie 1893) – dažnai laikomas ankstyviausiu tikruoju secesijos pastatu.
- Hôtel van Eetvelde – prabangus miesto namas, kuriame ryški interjero ir eksterjero dermė.
- Hôtel Solvay – vienas puošniausių Hortos privačių projektų, kuriame demonstruojama aukščiausio lygio meistriškumas ir medžiagų kokybė.
- Maison & Atelier Horta (Hortos namai ir dirbtuvės) – asmeninis architekto namas, dabar veikiantis kaip muziejus.
- Maison du Peuple (Žmonių namai) – svarbus viešas projektas, simbolizavęs modernią visuomeninę architektūrą (deja, šis pastatas vėliau buvo nugriautas).
Apdovanojimai ir palikimas
1932 m. Belgijos karalius Albertas I už nuopelnus architektūrai Hortai suteikė barono titulą. Jo indėlis į XX a. architektūros raidą yra didelis: Horta ne tik formavo secesijos estetiką, bet ir parodė, kaip architektūra gali integruoti industrines medžiagas, amatus ir kasdienį dizainą.
Keturi jo suprojektuoti pastatai yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip „Major Town Houses of the Architect Victor Horta“. Tai leidžia gerbti ir saugoti jo unikalų indėlį, o taip pat suteikia galimybę lankytojams pažinti secesijos meistriškumą gyvai.
Reikšmė šiandien
Viktoro Hortos kūryba tebėra studijuojama architektūros istorijoje ir praktikoje. Jo principai – vientiso dizaino, medžiagų sąžiningumo ir erdvinio išraiškingumo – lieka aktualūs ir šiandien. Hortos namai, muziejai ir rekonstrukcijos pritraukia tyrinėtojus ir turistus, o jo darbai padėjo pereiti nuo istorinių prie modernių architektūrinių sampratų Europoje.
Gyvenimas ir karjera
Horta nuo vaikystės labai domėjosi muzika. 1873 m. jis išvyko studijuoti muzikos teorijos į Gento konservatoriją. Už blogą elgesį buvo pašalintas. Tada vietoj to įstojo į Gento karališkosios dailės akademijos architektūros skyrių. 1878 m. Horta išvyko į Paryžių. Monmartre jis įsidarbino pas architektą ir dizainerį Jules'į Debuyssoną. Ten jį įkvėpė impresionistų ir puantilistų menininkai, taip pat galimybės dirbti iš geležies ir stiklo.
1880 m. mirus Hortos tėvui, jis grįžo į Belgiją ir apsigyveno Briuselyje. Jis vedė savo pirmąją žmoną. Studijavo architektūrą Karališkojoje dailės akademijoje (Académie Royale des Beaux-Arts). Briuselyje Horta susidraugavo su Paulu Hankaru. Tapo jo profesoriaus Alfonsas Balatas (Alphonse Balat), Belgijos karaliaus Leopoldo II architekto, asistentu. Kartu jie suprojektavo karališkuosius Lakeno šiltnamius - pirmąjį Hortos kūrinį, kuriame panaudotas stiklas ir geležis.
1884 m. Hortas laimėjo pirmąją Godecharle'o premiją už architektūrą.
1885 m. Horta dirbo savarankiškai. Jis gavo užsakymą suprojektuoti tris namus. Tais pačiais metais jis įstojo į Centrinę Belgijos architektūros draugiją. Per kelerius ateinančius metus jis dalyvavo keliuose viešųjų darbų konkursuose. Kartu su skulptoriais (ypač su savo draugu Godefroidu Devresse'u) kūrė skulptūras ir net antkapius. Jis laimėjo daugybę prizų. Jis manė, kad jo sukurtos formos yra labai praktiškos, o ne meniškos.
Šiuo laikotarpiu Horta įstojo į masonų organizaciją. Tai jam suteikė daug klientų, kai 1893 m. jis grįžo prie namų ir parduotuvių projektavimo.
1892 m. Horta buvo paskirtas architektūros grafinio dizaino vadovu Laisvajame Briuselio universitete. 1893 m. jis tapo architektūros profesoriumi. Čia jis dirbo iki 1911 m.
Paveldas
Daugelis Hortos pastatų buvo sugriauti. Tačiau keletas Hortos pastatų tebestovi Briuselyje. Žymiausi iš jų yra Magasins Waucquez, buvusi universalinė parduotuvė, dabar - Briuselio komiksų muziejus, ir keturi jo privatūs namai (hôtels), įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą:
- "Hôtel Tassel", suprojektuotas ir pastatytas profesoriui Émile Tassel 1892-1893 m.
- 1895-1900 m. suprojektuotas ir pastatytas "Hôtel Solvay".
- "Hôtel van Eetvelde", suprojektuotas ir pastatytas 1895-1898 m.
- 1898 m. suprojektuotas namas ir ateljė "Horta", kuriame dabar veikia jo kūrybai skirtas muziejus "Horta".
Ieškoti